Sprendimas uždaryti pagrindinį šalies Vilniaus oro uostą vasarą nepaliauja piktinti lietuvių ir užsienyje gyvenančių tautiečių.

Vieniems grįžti į tėvynę tampa tikru galvosūkiu, kiti piktinasi išaugusiomis bilietų kainomis ir atideda suplanuotas keliones.

Dar vieni nesupranta, kodėl oro uostą uždaryti teko būtent vasarą, kada daugelis keliauja poilsiauti į šiltus kraštus, o emigrantai nori grįžti namo aplankyti artimuosius ar pailsėti tėvynėje.

Ilgai planuotas atostogas teko atidėti

Anglijoje, Piterbore gyvenanti Vaida sako, kad jai ilgai planuotas atostogas teko net atidėti.

„Galvojome aplankyti artimuosius, buvome ir išsirinkę atostogų datą – birželio pačiame gale ir liepos pradžioje. Žiūrėjome bilietus kažkur nuo žiemos vidurio, bet pirmoji kaina iš tikrųjų šokiravo. Pamačiau, kad tuo laikotarpiu 500 svarų mums visiems trims kainuotų nuskristi. Aš turiu dvejų metų vaiką, jam yra visa kaina taip pat. Tai pasakiau, kad gal tiek to, neskrisime“, – pasakojo ji.

Vaida atkreipia dėmesį, kad vasarą skrydžių kainos visuomet yra didesnės, tačiau taip brangu kaip šiemet dar nebuvo: „Kiek prisimenu, man teko skristi su kūdikiu ar kai dar buvau nėščia, vasarą apytikriai kainuodavo apie 100 svarų kainuodavo pirmyn-atgal.“

Kainas moteris uoliai tikrino ir gegužę, tačiau pigiausias variantas, kurį rado – 400 svarų trims asmenims. Ji svarsto, kad kainoms įtaką galėjo padaryti ir Vilniaus oro uosto uždarymas, nors labiausia kaltina sezoniškumą.

„Iš tikrųjų vasaros metu kaina laikosi, nes dauguma žmonių važiuoja, kadangi vaikams atostogos. Gal kaip tik pigesni turėtų būti bilietai (turi omenyje skrendant į Kauną, kai Vilniaus oro uostas bus uždarytas), nes sukelia nepatogumų. Jeigu skristi į Kauną, dar reikia iki Vilniaus važiuoti, galvoti apie transportą, iš tikrųjų nėra patogu. Na, nebent tiems, kas ne iš Vilniaus, jie gal įpratę taip, o aš kadangi iš Vilniaus, tai man būtų nepatogu, dar su mažu vaiku“, – svarsto ji.

Moteris planuotą kelionę atidėjo rudeniui, o per suplanuotas atostogas birželio gale mąsto pakeliauti po Angliją.

„Čia irgi yra gražių vietų, yra ką pamatyti. Kadangi mano vaikas dar mažiukas – dvejų metų, neina į mokyklą, tik į darželį, mes galime atostogas stumdyti, galime rinktis datas. Aišku, jeigu labai norėtum – viskas yra įmanoma, čia nereikia, kaip sakoma, varyt Dievo į medį, tiesiog mes taip pasižiūrėjome, nes galime keisti kelionės datą, bet jeigu neturėtume pasirinkimo – mokėtume tą kainą ir važiuotume“, – sako ji.

Bilietus parduoda, nors nežinia, ar galima bus skristi iš Vilniaus

Londone gyvenanti Gintarė vasaros metu su šeima taip pat stengiasi sugrįžti į Lietuvą aplankyti artimųjų. Du vaikus auginanti moteris bilietus į tėvynę jau nusipirko, tačiau piniginę teko gerokai paploninti.

„Nusipirkome rugpjūčio 7-28 dienai. Pirkome gegužės 19 dieną, sumokėjome 730 svarų keturiems asmenims. Vienam žmogui gavosi 70 svarų į priekį, 100 svarų atgal, – dalinosi kaina.

Derinomės prie vaikų atostogų, žiūrėjome, kada per jas pigiausia. Nusipirkome iš „Wizz Air“, nes „Ryanair“ tik nuo rugsėjo bilietus parduoda.“

Iš Lutono oro uosto šeima skris į Kauno oro uostą, atgal grįš jau iš Vilniaus oro uosto, tačiau Gintarę itin nustebino gautas pranešimas perkant bilietą: „Rašo, kad gali nebūti skrydžių iš Vilniaus, sako, kad gali užtrukti statybos ir pan. Nors „Wizz Air“ bilietus iš Vilniaus jau parduoda“, – stebėjosi moteris.

Nežino, kaip grįžti namo

Nepatogumų kyla ir Prancūzijoje gyvenantiems lietuviams. Feisbuko grupėse, vienijančiose tėvynainius, jie klausia, kaip grįžti į Lietuvą vasarą, prašo patarimų, kadangi rasti išeitį – tikras galvosūkis.

Itin daug kliūčių kelia tai, kad „Ryanair“ nusprendė neperkelti skrydžių į Kauną Vilniaus oro uosto uždarymo metu, todėl mėnesiui dingsta ne viena populiari pigių skrydžių bendrovės kryptis.

Nors pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ priėmė sprendimą perkelti skrydžius į Kauną, įvedus kryptį Paryžius-Kaunas į paiešką bendrovės interneto puslapyje, visą liepą ir rugpjūtį skrydžių taip pat nėra. Tiesioginius skrydžius į Paryžių vykdo tik „airBaltic“, tačiau dauguma skrydžių vis tiek vyksta per Rygos oro uostą.

Tokia situacija itin piktina lietuvius.

Prancūzijoje gyvenanti Inga Gerges teigė, kad net ir ne rekonstrukcijos metu nėra daug tiesioginių skrydžių iš Paryžiaus į Lietuvą: „Tėra ką tik atsiradęs „airBaltic“ skrydis ir dviejų pigių skrydžių bendrovių skrydžiai.

Man asmeniškai šis remontas yra absurdo viršūnė – organizaciniai reikalai ir kainos. Net kai kurie jungiamieji skrydžiai remonto metu atšaukiami į Lietuvą. Man tas pats, ar į Vilnių, ar į Kauną skristi, bet norisi tokio paties serviso.

„Wizz Air“ ilgą laiką skelbė, kad skrydžiai į Paryžių bus perkelti į Kauną, bet tai neatsitiko. Aš bilietus visada stengiuosi rezervuotis bent 3 ar 4 mėnesius anksčiau, bet šiemet teks griebtis už šiaudo ir ieškoti išeičių“, – sakė ji.

Kita Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Rūta Duval irgi tvirtino susidurianti su nepatogumais: „Teko susidurti, nes skrydis bus ne iš Beauvais, o iš Šarlio de Golio oro uosto. Vadinasi, kad kelionę į oro uostą bus ilgesnė ir tolimesnė, bent jau man.

Antra, bilietų kainos yra fantastiškos. Paprastai tiek kainuoja kalėdiniu laikotarpiu. Aš skrisiu į Lietuvą rugpjūčio 13-15 dienomis, taigi vos kelios dienos prieš atidarant Vilniaus oro uostą. Taigi teks skristi į Kauną, kas man irgi yra labai nepatogu, nes reikia į Vilnių. Skrydis gana vėlai, viešojo transporto iš Kauno oro uosto į stotį nedaug. Na, menki nepatogumai, bet tikrai nepatogu.“

Moteris atskleidė, kad jai pavyko nusipirkti tiesioginį skrydį, tačiau jo kaina į vieną pusę siekė 100 eurų.

Ž. Gavelienė: Lietuva tikrai neteks daug

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė DELFI teigė, kad, kai bus uždarytas Vilniaus oro uostas, sunkumų išties neišvengsime.

„Sukaupus jėgas reikia suprasti, kad tikrai laukia sunkus sezonas, prarasime dalį klientų, tikrai keleiviui nebus patogiau, o kur kryptys yra nekonkurencingos, pvz. Paryžiaus kryptis, tikrai nebus patogu skristi“, – sakė ji.

Visgi ji teigė, kai kainos, lyginant su praėjusiais metais, nėra didesnės: „Kalbant apie kainas, mes iš tikrųjų nuoširdžiai jas sekame. Tai negalima tvirtinti, kad kainos pasikeitė.

Mes tikriname, kokia yra bilieto kaina, jeigu pirktumėme prieš tokį patį laikotarpį kaip pernai. Tokia analizę darome nuolat, bet tai yra kaina būtent pačiam vežėjui.“

Vis dėlto ji pažymėjo, kad kainos gali padidėti į „Ryanair“ aviakompanijos neperkeltus skrydžius, kadangi sumažės vietų pasiūla į tokius miestus kaip, pavyzdžiui, Londonas.

„Dėl oro uosto perkėlimo, kaip matome, „Ryanair“ jau pažadėjo, kad neperkels skrydžių. Vadinasi, konkurencija skrydžiams mažėja, ir, kaip pavyzdžiui, Paryžiaus variantu, buvo realiai tik du vežėjai, kurie veža į Paryžių. Tai vienam išėjus, natūralu, kad padidėjus paklausai, ta kaina kyla, to tikrai neišvengsime“, – sakė ji.

Ž. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad rasti skrydį ir jį nusipirkti – ne vienintelė problema, su kuria teks susidurti.

„Paimkime statistinį lietuvį, kuris norėtų išskristi atostogauti į Turkiją. Jo skrydis, tarkime, yra šeštadienį, grįžimas irgi. Tai paprastai reiškia, kad bus ankstyvas išvykimo skrydis, kaip dažnai daro kelionių organizatoriai. Taigi jei, tarkime, skrydis 6 valandą ryto, prieš 2 valandas turi būti oro uoste, išvažiuoti – dar prieš dvi valandas iš Vilniaus, kad, neduok Dieve, kažkokie trukdžiai neįvyktų. Realiai tavo diena prieš išvykimą ir po kelionės yra labai nekokia.

Tas pats ir su neorganizuotomis kelionėmis. Man pačiai reikėjo skrydžio į Kopenhagą rugpjūčio 13 d. „Ryanair“ skrydis yra 6 valandą ryto, tai 2 valandą nakties turiu išvažiuoti iš Vilniaus. Tai palaukite, save gerbiančiam lietuviui, gyvenančiam sostinėje, tam, kad per valandą nuskrisų į Kopenhagą, turi kelionei planuoti dar 5-6 valandas mažiausia. Natūralu, kad tada ieškosiu kitų būdų, kaip iki ten nusigauti“, – sakė ji.

Ji taip pat pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į nuvažiavimo iki Kauno sąnaudas, automobilio palikimo parkavimo aikštelėje mokestį, kadangi visi šie veiksniai padidina kelionės kainą.

„Kitas dalykas, mes kalbame apie mane arba jus, bet paimkime didžiulį renginį, kurie yra didžiausią pelną nešantys Lietuvai renginiai. Pavyzdžiui, konferencija, kurią reikėtų daryti liepos mėnesį, kur atskristų iš kokių 30 valstybių 50 ar 100 žmonių. Taigi jiems net skrydžių nėra kaip užsisakyti. Nuėjus į rezervacijos sistemą, jie net nežino, kad yra tų galimybių į Lietuvą atskristi, bet kaip užsisakyti – nežinia. Tai Lietuva tikrai neteks daug.

Labai sunku išmatuoti, kiek neteksime konkrečiai, bet net jei atsižvelgsime, kad 25 proc. lietuvių gyvena užsienyje, kurie nori sugrįžti vasarą į Lietuvą, dalis tikrai galvos, ar jiems apsimoka.

Manau, kad turime būti dėkingi „Wizz Air“ kompanijai, kuri sutiko perkelti skrydžius į Kauną, kadangi be jos Lietuva išvis būtų izoliuota“, – teigia ji.

Moteris siūlo rinktis kitus kelionių laikus ar rinktis kitus keliavimo būdus, o tiems, kuriems nelieka kitos išeities – pasiruošti morališkai: „Belieka apsišarvuoti kantrybe ir numatyti visas rizikas. Tikrai nereikia tikėti, kad viskas bus labai gerai. Reikia palinkėti sėkmės ir kantrybės“, – linkėjo.

Lietuvos oro uostų direktorius: situacija mums labai nemaloni

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris teigė suprantantis, kad keleiviai patirs nepatogumų, ir situacija yra itin nemaloni Vilniaus oro uostui, tačiau pasirinktas mažiausią poveikį turintis rekonstrukcijos laikas.

„Buvo rinktasi įvertinus, kokie buvo faktiniai orai per penkerius metus, t. y. kada istoriškai Lietuvoje buvo mažiausia kritulių ir aukščiausia oro temperatūra, kadangi tako rekonstrukcijos metu nuimama tako danga, stiprinamas pagrindas ir tiesiama nauja danga.

Iš esmės tai kaip asfaltavimas, tik storesnė danga klojama. O tą asfaltavimą yra geriausia atlikti, ir jis geriausiai išsilaiko esant aukštai oro temperatūrai ir nesant kritulių“, – sakė jis.

D. Voveris pažymėjo, kad „Ryanair“ skrydžių iš Vilniaus oro uosto nevykdys jau nuo liepos 1 d. iki pat rugsėjo 1 d.

„Šita situacija yra nemaloni tiek keliaujančiam žmogui, tiek pačiam oro uostui. Mūsų oro uosto sistemai kiekvienas skrydis yra pajamos. Iš kitos pusės keliaujantiems žmonėms yra galimybė keliauti su persėdimu. Taip, tai sudaro papildomus nepatogumus, bet oro linijos pačios priėmė sprendimus.

„Ryanair“ sprendimas didele dalimi susijęs su tuo, kad Kaunas ir šiaip yra pirmoji „Ryanair“ bazė Lietuvoje, jie nemažą dalį skrydžių vykdo iš Kauno. Tai tikrai Lietuva šios kompanijos skrydžių nepraranda visiškai. Taip, jų sumažėja, tačiau visi skrydžiai, kurie iki tol vykdavo iš Kauno, lieka.“

Jis taip pat pakomentavo, kodėl „Wizz Air“ perkėlė skrydžius į Kauną, tačiau dviejų krypčių – Paryžiaus ir Kijevo – atsisakė.

„Situacija yra tokia: Lietuvoje „Wizz Air“ skrydžius vykdo su 4 lėktuvais. Tai kompanijos rotacija Lietuvoje – 4 lėktuvai. Dėl didžiulės paklausos kitose kryptose ir vis tiek esančio lengvo neapibrėžtumo Vilniaus oro uosto uždarymo laikotarpiu, jie tiesiog priėmė sprendimą truputį pasimažinti veiklos apimtis ir tą lėktuvą išnaudoti kitose kryptyse.

Praėjusį mėnesį keleivių skaičius išaugo 14 proc. Europoje, kiekvienas lėktuvas, ypač toms populiaresnėms lėktuvų kompanijos, yra aukso vertės, ir jos žiūri, kaip iš to daugiausia pinigų uždirbti“, – sakė jis.

Visgi jis nemano, kad dėl Vilniaus oro uosto uždarymo išaugo skrydžių kainos.

„Mes tokios informacijos iš oro linijų, kad jos būtų numačiusios kelti kainas dėl Vilniaus oro uosto uždarymo ir veiklos perkėlimo – tikrai neturime. Iš mūsų pusės ne vieną kartą buvo prašymas nenaudoti tos situacijos kainų pakėlimui.

Jei žiūrėtume „Ryanair“ bilietų kainas, šiais metais jos sumažėjo 6 procentais, o kaip veikia oro linijų sistemų pardavimų algoritmai, ir tos situacijos, kad vienas ar kitas keleivis pataiko ant didesnių kainų, – negalime niekaip kontroliuoti.

Bet šiaip teigti, kad yra kainų ryšis su oro uosto uždarymu, – pagrindo nėra, nes oro linijoms didelio skirtumo, į kurį skristi, nėra. Nei degalų prasme, nei personalo prasme“, – komentavo jis.

Primenama, kad dėl pakilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcijos Vilniaus oro uostas bus uždarytas nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d.