Vėliau liudininkas tai paaiškino policijai duodamas naujus parodymus balandžio 21 d., praėjus 11 dienų po jo pirminio pareiškimo. Jis patikslino, kad matė, kaip A. Vengalis ant kranto desperatiškai bandė gaivinti savo žmoną.

Tačiau iš kalėjimo lietuvis buvo paleistas tik šių metų sausį, praėjus devyniems mėnesiams, nes prokurorai nepateikė jokių įrodymų byloje ir teisėjas užregistravo nuosprendį – nekaltas.

Per tą posėdį Ipswicho karūnos teisme teisėjas sakė, kad prokurorai susidūrė su galimais keliais „alternatyviais scenarijais“: arba A. Vengalis „uždusino ir panardino savo žmoną į vandenį“, arba jis „bandė ją išgelbėti“.

Atlikus skrodimą nepavyko nustatyti, ar E. Vengalienė buvo nužudyta, ar nusižudė, ar jos mirtis buvo atsitiktinė. Teisėjas taip pat sakė, kad gauta duomenų, leidžiančių manyti, kad E. Vengalienė galėjo turėti nediagnozuotų psichikos sveikatos problemų.

Nors A. Vengalis buvo pripažintas nekaltu, jau buvo per vėlu išgelbėti savo šeimą: jis neteko namų ir vaikų, kurie buvo perkelti gyventi pas žmonos giminaičius Lietuvoje. Nuo to laiko jis jų nematė.

Dingo ryte

A. Vengalis pasakojo, kad tą lemtingą penktadienį pabudo anksti ir pamatė, kad žmonos šalia nėra.

„Ji kartais rytais išeidavo pabėgioti, todėl pamaniau, kad ji išėjo, Jau buvo šviesu, gal 5 ar 6 val. ryto, – pasakojo lietuvis. – Nuėjau į sodą ir pamačiau, kad galiniai vartai atidaryti, o aš kiekvieną kartą grįžęs iš darbo juos uždarydavau, todėl iš pradžių dėl to ir sunerimau. Pradėjau jos ieškoti. Ieškojau visur sode ir grįžęs į namą apžiūrėjau visus kambarius.“

Negalėdamas rasti žmonos A. Vengalis sėdo į automobilį ir važinėjo po apylinkes.

„Pagalvojau, kur dar galiu ieškoti. Atvykau į Brandono užmiesčio parką“, – sakė jis.

Parkas yra už kelių šimtų metrų nuo šeimos namų, o automobilių stovėjimo aikštelė yra netoli tvenkinio, prie kurio jis rado žmoną

„Pamačiau vandenyje plūduriuojančią žmoną. Nusivilkau paltą ir batus ir nubėgau jos ištraukti, – pasakojo A. Vengalis. – Taip pat pradėjau šauktis pagalbos. Nieko nemačiau, bet galiausiai priėjo vyras, kuris vedžiojo savo šunis. Jis paskambino 999.“

Tai vėliau policijai patvirtino ir šunis vedžiojęs vyras.

Abu vyrai bandė gaivinti E. Vengalienę ir taip pat nuėjo į netoliese esančius globos namus paimti defibriliatoriaus.

Netrukus atvyko policija ir medikai, tačiau E. Vengalienei jie jau nieko nebegalėjo padėti.

Policijos klausimai

„Nežinau, kas jai nutiko. Kai buvau suimtas, policija man pradėjo rodyti nuotraukas, kuriose matosi išlaužta tvora kaimynų namo gale, – pasakojo A. Vengalis. – Jie man pasakė, kad ant mano žmonos kaklo buvo pjautinė žaizda, todėl pamaniau, kad galbūt ją užpuolė. Bet paskui liudininko paštininko pareiškime buvo parašyta, kad jis matė ją einančią keliu link parko. Jei ją būtų užpuolę, ji būtų paprašiusi pagalbos.“

Tą pačią popietę A. Vengalis buvo suimtas. „Jie vis pratęsdavo mano suėmimą, o pareigūnas man pasakė, kad liudytojas sakė matęs, kaip aš nuskandinau žmoną. Bet vėliau, kai aš tai pamačiau, to liudytojo parodymuose nėra“, – sakė jis.

Susidomėjo antgamtiniais dalykais

A. ir E. Vengaliai pora buvo beveik 20 metų, o į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos persikėlė prieš aštuonerius metus. Pora laimingai gyveno, tačiau A. Vengalis sakė, kad per pastaruosius kelerius metus jo žmona susidomėjo antgamtiniais reiškiniais.

„Policijai pasakiau, kad ji prisijungė prie įvairių grupių socialiniuose tinkluose. Tai buvo tarsi sektos, kuriose žmonės tiki antgamtiniais reiškiniais. Ji kasdien klausydavosi labai hipnotizuojančių įrašų – muzikos ir pokalbių su mirusiaisiais. Ji tuo domėjosi maždaug dvejus metus iki šio įvykio, todėl tą rytą, kai jos neradau, labai sunerimau“, – sakė vyras.

„Jai buvo būdinga labai stipri nuotaikų kaita. Nelabai supratau, kas su ja vyksta. Vieną dieną ji jausdavosi gerai, kitą jau buvo susirūpinusi. Bet maniau, kad tai susiję su įprastais dalykais, pavyzdžiui, vaikais ir gyvenimu. Kartais klausdavau jos, ko ji klausosi, o ji sakydavo, kad klausausi, kaip žmonės gali atrasti save. Mano žmona niekada nekalbėjo apie savižudybę ir to neminėjo, bet ji kalbėjo apie kelionę ir keliavimą per įvairias dimensijas“, – pasakijo A. Vengalis.

Vaikus išvežė

Penki poros vaikai – penkerių metų dvyniai ir dar trys penkiolikos, devynerių ir septynerių metų vaikai – motinos mirties dieną iš pradžių buvo nuvežti į draugės namus. Vėliau į šį procesą įsitraukė Suffolko socialinės tarnybos.

„Praėjus kelioms dienoms po suėmimo, jie atvyko pas mane ir pasakė, kad mano vyriausiasis nori grįžti į Lietuvą gyventi su močiute, – pasakojo A. Vengalis. – Aš pasakiau „ne“, nes norėjau, kad jie gyventų čia, Anglijoje, su manimi. Žinojau, kad išeisiu iš kalėjimo, nes to nepadariau. Tada socialinių tarnybų atstovai išvyko ir mane išsiuntė į Norwicho kalėjimą. Birželį mane kalėjime aplankė žmogus iš socialinių tarnybų. Jis pasakė, kad mano vaikai yra Lietuvoje. Aš primygtinai reikalavau, kad noriu, jog vaikai liktų čia, bet jis man pasakė, kad vaikai jau išvežti į Lietuvą. Negalėjau tuo patikėti. Kaip šis sprendimas buvo priimtas su manimi neaptarus?“

„Sausį mane paleido iš kalėjimo. Prisimenu, kad tai buvo ketvirtadienio vakaras, o pirmadienio rytą nuėjau į Suffolko socialinę tarnybą. Jie pasakė: „Jūs negalite ateiti, bet skambinkite šiuo numeriu"“.

„Aš paskambinau. Šalia manęs buvo draugas, kuris gerai kalbėjo angliškai. Tas žmogus pasakė, kad tai su manimi nesusiję, ir liepė kreiptis į Lietuvos ambasadą. Paskambinau į ambasadą ir ten man pasakė, kad negali padėti ir turėčiau kreiptis į vaikų teisių tarnybą Lietuvoje“, – sakė vyras.

Dabar A. Vengalis turi advokatą Lietuvoje ir bando susigrąžinti savo vaikus, tačiau vilčių turi nedaug.

„Man neleidžiama su jais bendrauti. Aš net nežinau, kur jie gyvena. Šeimos nariai paprašė policijos apsaugos nuo manęs. Mano žmonos šeima kaltina mane dėl jos mirties. Manau, kad jie norėjo mane pavaizduoti kaip blogą tėvą. Manau, kad nuo pat pirmos dienos vaikams buvo sakoma, kad nužudžiau jų motiną“, – mano lietuvis.

Jis kaltina Lietuvos ambasados darbuotojus dėl to, kaip buvo atimti jo vaikai, tačiau britų žurnalistams kreipusis dėl komentaro, ambasados atstovai nurodė kreiptis į Suffolko policiją.

Tuo tarpu A. Vengalis bando iš naujo kurti savo gyvenimą.

„Kai išėjau iš kalėjimo, mane apėmė daugybė emocijų. Turėjau viską pradėti iš naujo, bet nežinojau, kur eiti ir ką daryti. Aš praradau savo namus, visi mano daiktai buvo tuose namuose“, – sakė A. Vengalis.