Žydų turto grąžinimo klausimą Vyriausybė žada spręsti šį rudenį - Anglija.lt
 

Žydų turto grąžinimo klausimą Vyriausybė žada spręsti šį rudenį 

Lietuva baigia spręsti skausmingą ir įsisenėjusį klausimą dėl nusavinto turto grąžinimo žydams. Pasak dienraščio "Verslo žinios", atitinkamą įstatymą Seimas turėtų svarstyti jau šį rudenį, iš karto po Seimo rinkimų.

"Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri dar nieko nepadarė. Tai jaudina ne tik Lietuvos žydų bendruomenę, bet ir Amerikos, ir Europos žydų organizacijas. Tai duoda labai neigiamą efektą", - sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Tačiau premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas ramina, kad įstatymo pataisos, turinčios palengvinti žydų bendruomeninio turto grąžinimą, jau parengtos ir bus pateiktos Seimui iš karto po spalį vyksiančių rinkimų.

"Pataisų neteikiame anksčiau, nes nenorime, kad žydų turto restitucija taptų politinės kampanijos dalimi. Tai ne vienos partijos, o visos valstybės problema", - pabrėžė V.Kavaliauskas.

Tą patį Amerikos žydams neseniai viešėdamas JAV teigė ir premjeras Gediminas Kirkilas. Tačiau žydai baiminasi, kad tai tik priežastis dar labiau atidėlioti įstatymo priėmimą. Apie tai rašo Lietuvos žydų laikraštis "Lietuvos Jeruzalė".

Teisingumo ministerija parengė dar 1995 m. priimto Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pataisas. Įstatymas jau šią savaitę turėtų būti svarstomas valstybės sekretorių pasitarime.

Pataisų esmė, kad išlikęs žydų visuomeninės-religinės paskirties turtas ar kompensacijos už jį bus pervedamos Lietuvos žydų religinės bendrijos ir Pasaulio žydų organizacijų įsteigtai VšĮ Lietuvos žydų paveldo fondui. Prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turės būti pateikti per dvejus metus,o speciali komisija spręs, kuriuos iš jų patenkinti. Dalis pastatų turėtų būti grąžinti natūra, už likusius - išmokėtos kompensacijos.

Pasak V.Kavaliausko, šių pataisų reikėjo, nes prieš karą veikusios žydų bendruomenės buvo atkurtos tik didžiuosiuose miestuose ir tik juose galėjo atsiimti žydams priklausiusį turtą. Antai Vilniuje grąžinti 2 pastatai, Kaune 4, Klaipėdoje 1. Kadangi provincijoje žydų beveik neliko, iki šiol teisiškai nebuvo kam atiduoti ten likusio žydų turto - sinagogų, pirčių, ligoninių ir pan.

Šiuo metu žydams grąžintino turto sąraše -108 objektai, kurių rinkos vertė pagal Registrų centro taikomą metodiką -174 mln. litų. Dar 30 pastatų nuosavybę kol kas siekiama įrodyti.

"Valstybės mastu tai nėra didelė suma, ypač, kai ji mums tiek kainuoja tarptautiniu mastu", - pažymėjo V.Kavaliauskas. Nepaisant to, visa ši suma žydams nebus grąžinta, nes pastatų vertė nustatyta atsižvelgiant į atliktas pastatų rekonstrukcijas.

Anot S.Alperavičiaus, parengtos įstatymo pataisos žydų netenkina dar ir dėl to, kad iš jų neaišku, kada prasidės ir kada baigsis turto grąžinimo procesas. Į tai V.Kavaliauskas atsako, jog bet kokie išmokėjimai prasidės tik tuomet, kai Lietuvos valstybė baigs atsiskaitymus už žemę bei turtą su savo piliečiais ir tęsis iki 2020 metų.

Lietuvos pusė, aiškindama, kodėl taip užsitęsė žydų turto grąžinimas, nuolat pabrėžia, kad patys žydai šiuo klausimu nėra vieningi. Pavyzdžiui, pasiūlytoms pataisoms priešinasi Kauno religinė žydų bendruomenė. Jos nuomone, grąžinti turto Lietuvos žydų paveldo fondui negalima, nes jis nėra tiesioginis prieškariu veikusių žydų bendruomenių teisių perėmėjas.

Lietuva baigia spręsti skausmingą ir įsisenėjusį klausimą dėl nusavinto turto grąžinimo žydams. Pasak dienraščio "Verslo žinios", atitinkamą įstatymą Seimas turėtų svarstyti jau šį rudenį, iš karto po Seimo rinkimų.

"Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri dar nieko nepadarė. Tai jaudina ne tik Lietuvos žydų bendruomenę, bet ir Amerikos, ir Europos žydų organizacijas. Tai duoda labai neigiamą efektą", - sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Tačiau premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas ramina, kad įstatymo pataisos, turinčios palengvinti žydų bendruomeninio turto grąžinimą, jau parengtos ir bus pateiktos Seimui iš karto po spalį vyksiančių rinkimų.

"Pataisų neteikiame anksčiau, nes nenorime, kad žydų turto restitucija taptų politinės kampanijos dalimi. Tai ne vienos partijos, o visos valstybės problema", - pabrėžė V.Kavaliauskas.

Tą patį Amerikos žydams neseniai viešėdamas JAV teigė ir premjeras Gediminas Kirkilas. Tačiau žydai baiminasi, kad tai tik priežastis dar labiau atidėlioti įstatymo priėmimą. Apie tai rašo Lietuvos žydų laikraštis "Lietuvos Jeruzalė".

Teisingumo ministerija parengė dar 1995 m. priimto Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pataisas. Įstatymas jau šią savaitę turėtų būti svarstomas valstybės sekretorių pasitarime.

Pataisų esmė, kad išlikęs žydų visuomeninės-religinės paskirties turtas ar kompensacijos už jį bus pervedamos Lietuvos žydų religinės bendrijos ir Pasaulio žydų organizacijų įsteigtai VšĮ Lietuvos žydų paveldo fondui. Prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo turės būti pateikti per dvejus metus,o speciali komisija spręs, kuriuos iš jų patenkinti. Dalis pastatų turėtų būti grąžinti natūra, už likusius - išmokėtos kompensacijos.

Pasak V.Kavaliausko, šių pataisų reikėjo, nes prieš karą veikusios žydų bendruomenės buvo atkurtos tik didžiuosiuose miestuose ir tik juose galėjo atsiimti žydams priklausiusį turtą. Antai Vilniuje grąžinti 2 pastatai, Kaune 4, Klaipėdoje 1. Kadangi provincijoje žydų beveik neliko, iki šiol teisiškai nebuvo kam atiduoti ten likusio žydų turto - sinagogų, pirčių, ligoninių ir pan.

Šiuo metu žydams grąžintino turto sąraše -108 objektai, kurių rinkos vertė pagal Registrų centro taikomą metodiką -174 mln. litų. Dar 30 pastatų nuosavybę kol kas siekiama įrodyti.

"Valstybės mastu tai nėra didelė suma, ypač, kai ji mums tiek kainuoja tarptautiniu mastu", - pažymėjo V.Kavaliauskas. Nepaisant to, visa ši suma žydams nebus grąžinta, nes pastatų vertė nustatyta atsižvelgiant į atliktas pastatų rekonstrukcijas.

Anot S.Alperavičiaus, parengtos įstatymo pataisos žydų netenkina dar ir dėl to, kad iš jų neaišku, kada prasidės ir kada baigsis turto grąžinimo procesas. Į tai V.Kavaliauskas atsako, jog bet kokie išmokėjimai prasidės tik tuomet, kai Lietuvos valstybė baigs atsiskaitymus už žemę bei turtą su savo piliečiais ir tęsis iki 2020 metų.

Lietuvos pusė, aiškindama, kodėl taip užsitęsė žydų turto grąžinimas, nuolat pabrėžia, kad patys žydai šiuo klausimu nėra vieningi. Pavyzdžiui, pasiūlytoms pataisoms priešinasi Kauno religinė žydų bendruomenė. Jos nuomone, grąžinti turto Lietuvos žydų paveldo fondui negalima, nes jis nėra tiesioginis prieškariu veikusių žydų bendruomenių teisių perėmėjas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: