Trejus metus trukęs įtempto siužeto trileris pagaliau baigėsi. Rugpjūčio 18-ąją „Žalgirio“ arenoje nuskambėjusi oratorija „Tas kosmiškas krepšinio jausmas“ bei Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rinktinių akistata paskelbė, jog Kaunas išlaikė patį rimčiausią savo egzaminą per pastaruosius keliasdešimt metų.

Daugiau nei 15 tūkst. į arenos atidarymo iškilmes susirinkusių žiūrovų tapo istorinės dienos liudininkais. Prieš beveik trejus metus prasidėjusios, net penkis kartus atidėtos didžiausių Baltijos šalyse sporto rūmų statybos pagaliau baigtos.

Nors pačioje arenoje dar prieš pat atidarymą plušo statybininkai, beje, darbo turėsiantys dar bent porai savaičių, o statinio prieigos vis dar primena karo lauko apkasus, atidarymo šventė leido lengviau atsikvėpti tiek artėjančio Europos čempionato organizatoriams, tiek Kauno valdžiai, tiek ir visiems kauniečiams.

Oficialus arenos, kurią projektavo architektas Eugenijus Miliūnas, atidarymas prasidėjo mistine pasaka. Netrukus arenos viduryje šokėjai suformavo įvairias figūras, kurios turi prasmę lietuvių mitologijoje. Pagrindinis pasakos personažas persikūnijo į žaltį – vienybės simbolį, ąžuolą – tvirtumo, taurą – jėgos ir sakalo – polėkio ir svajonės simbolius.

Vėliau arenoje skambėjo oratorija „Tas kosmiškas krepšinio jausmas“, kurioje dalyvavo solines partijas atliko Asmik Grigorian, Edgaras Montvydas, Kristina Jatautaitė ir Gabrielius Liaudanskas – Svaras.

Oficialios dalies pabaigoje areną pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, o oficialias kalbas sakė Kauno meras Rimantas Mikaitis, „FIBA-Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas.

Sveikinimo žodį turėjo tarti ir premjeras Andrius Kubilius. Tačiau jo kalbą užgožė kurtinantis sausakimšų tribūnų švilpesys. Nušvilptą A.Kubilių ginti ėmėsi Kaune viešėjęs „FIBA Europe” vadovas Naras Zanolinas. „Tikrai blogai jaučiausi, kai žmonės nušvilpė Ministrą Pirmininką. Nesu politikas, bet noriu pasakyti, jog viskas, kas padaryta ruošiantis Europos krepšinio čempionatui, nebūtų įmanoma be jo darbo. Atleiskite man, kad reiškiu savo nuomonę, tiesiog sakau ją iš visos širdies, nes pastaruosius kelerius metus su premjeru bendradarbiavome labai nuoširdžiai“, – dėstė N. Zanolinas.

„FIBA Europe” vadovas negailėjo pagyrų Nemuno saloje duris pagaliau atvėrusiam statiniui.

„Viskas fantastiška. Arena jau beveik paruošta čempionatui, liko sutvarkyti tik keletą mažų detalių. Dar niekad gyvenime nemačiau, kad tiek žmonių susirinktų žiūrėti draugiškų rungtynių.

Tai tik dar kartą parodo, jog Lietuva yra krepšinio šalis. Esu sužavėtas jūsų aistra krepšiniui, kuri čia tiesiog trykšta“, – lietuvius liaupsino N. Zanolinas.

Beje, draugiškos krepšinio rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos nacionalinių krepšinio rinktinių baigėsi lietuvių pergale 88:76 (25:19, 25:14, 15:25, 23:14).

Planuojama, kad naujoje, 169 mln. Lt kainavusioje arenoje bus surengta mažiausiai 75 renginiai per metus, kuriuose dalyvaus ne mažiau nei po 1 tūkst. žiūrovų.

„Žalgirio“ arenoje bus surengti 37-o Europos krepšinio čempionato ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalas.

Arenos epopėja

1998 m.

Tuometinė Kauno valdžia buvo nutarusi naujuosius sporto rūmus statyti Kalniečių parke. Parengti arenos projektą buvo pavesta architektui Eugenijui Miliūnui. Galiausiai, nutrūkus finansavimui, šis projektas buvo įšaldytas.

2004 m.

Kauno valdžia nutarė naująją areną statyti Nemuno saloje. Tuomet buvo kalbama apie 10 tūkst. vietų sporto rūmus.

2005 m.

Metų pabaigoje Kauno savivaldybė pradėjo derybas su didelę arenų statymo patirtį turėjusia Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“ (BBI). Iš pradžių buvo skelbiama, kad sporto rūmų projektavimo ir statybų darbai kainuos šiek tiek daugiau nei 160 mln. Lt. Bet 2007 m. pradžioje BBI už arenos projektavimą, statybą ir valdymą jau prašė 486 mln. Lt.

2007 m. gegužė

Savivaldos rinkimus Kaune laimėję konservatoriai perėmė derybų su BBI kontrolę. Bandydamas pasinaudoti aklavietėje atsidūrusiomis derybomis, miesto valdžiai savo pasiūlymą pateikė Kauno milijonierius Augustinas Rakauskas. Verslininkas siūlė 200 mln. Lt vertės areną statyti prie jo valdomo prekybos centro „Mega“. Verslininko pasiūlymo miesto valdžia iš esmės net nesvarstė.

2007 m. liepos 19 d.

Kauno miesto taryba oficialiai nutraukė derybas su BBI. Politikai tuo pačiu įpareigojo tuometinį savivaldybės administracijos direktorių Arūną Keserauską su architektu E.Miliūnu atnaujinti įšaldytus arenos projektavimo darbus.

2008 m. birželio 3 d.

Buvo oficialiai atidarytas pirmasis tiltas į Nemuno salą.

2008 m. rugsėjo 1 d.

Kauno miesto savivaldybė pasirašė arenos statybų sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Vėtrūna“. Pagal pasirašytą sutartį, bendrovė įsipareigojo už 169,9 mln. Lt sporto rūmus pastatyti iki 2010 m. rugsėjo.

2008 m. rugsėjo 26 d.

Nemuno saloje buvo užkasta Kauno sporto arenos statybų pradžią simbolizuojanti kapsulė.

2010 m. sausio 18 d.

Kauno miesto savivaldybė pasirašė arenos koncesijos sutartį. Vienintelė konkurse dalyvavusi verslininko Vladimiro Romanovo valdoma „Ūkio banko investicinė grupė“ (ŪBIG) areną valdys 25 metus. Kasmet ŪBIG bus mokamas beveik 3 mln. Lt dydžio koncesijos mokestis. Arenos valdytojas įsipareigojo per metus surengti ne mažiau nei 75 renginius.

2010 m. kovo 18 d.

Kauno miesto taryba nutarė Nemuno saloje statomai arenai suteikti „Žalgirio“ vardą.

2010 m. rugpjūčio 1 d.

Kaune viešėjęs „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas oficialiai patvirtino, kad „Žalgirio“ arenoje bus surengtas 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato finalas.

2010 m. rugpjūčio 26 d.

Kauno miesto valdžia pranešė, kad „Žalgirio“ arenos statybų pabaiga nukeliama iki 2011 metų vasario 1 d.

2010 m. gruodžio 3 d.

Oficialiai atidarytas antrasis į Nemuno salą nutiestas tiltas, kuriam suteiktas Karmelitų vardas.

2011 m. vasario 1 d.

Kauno miesto valdžia paskelbė dar kartą atidedanti arenos pabaigtuves. Tąkart pratęstoje sutartyje su „Vėtrūna“ numatyta, kad visi statybos darbai turi būti baigti iki gegužės 1 d.

2011 m. balandžio 26 d.

„Žalgirio“ arenos statybų pabaiga nukelta į liepos mėnesį.

2011 m. birželio 22 d.

Sporto rūmų atidarymo šventę planuojantys ŪBIG atstovai pranešė, kad statybų pabaiga nukeliama į rugpjūčio 3 d.

2011 m. liepos 5 d.

„Žalgirio“ arenoje darbą pradėjo statybos užbaigimo komisija.

2011 m. liepos 15 d.

„Žalgirio“ arenos atidarymo iškilmės atidėtos dar kartą. Šįkart – į rugpjūčio 18 d.

2011 m. rugpjūčio 16 d.

Iki arenos atidarymo iškilmių likus dviem dienoms, valstybinės komisijos vadovas Kastytis Skiečius pasirašė „Žalgirio“ arenos statybos darbų priėmimo aktą. Po šio dokumento pasirašymo, arena buvo įregistruota ir oficialiai perduota su ŪBIG siejamam operatoriui.

2011 m. rugpjūčio 18 d.

Šventinis koncertas bei Lietuvos ir Ispanijos rinktinių draugiškas mačas vainikavo didžiausios Baltijos šalyse arenos atidarymo šventę.

Parengta pagal 15min.lt ir Delfi.lt informaciją