Ramunė Rubinaitė

Nekilnojamojo turto rinka Londone šlubuoja. Žiniasklaidos antraštės skanduoja didelius turto kainų nuosmukius ir išaugusią pasiūlą, o būsto ieškantys žmonės svarsto, ar pirkti nedelsiant, ar laukti dar didesnio kainų šuolio žemyn.

Londono kompanijos „Zone Residential“, teikiančios nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo ir nuomos paslaugas bei investicines ir finansines konsultacijas, direktorius Darius Paškauskas pastebi, jog būsto pirkėjų skaičius stipriai sumažėjo, tačiau sako, jog nekilnojamojo turto rinka nėra mirusi: „Nėra taip, kad rinka subliuško, nekilnojamojo turto burbulas sprogo ir dabar viską galima supirkti pusvelčiui“.

D.Paškausko nuomone, rinkos lėtėjimas – laikinas reiškinys Londone: „Pirkėjai laukia kainų kritimo, tačiau ši psichologija sukuriama ne tik realaus kainų mažėjimo, bet ir žiniasklaidos. Yra statytojų, teigiančių, jog jų pardavimai šiemet sumažėjo iki penkiasdešimties procentų, o žiniasklaida mėgsta panaudoti didžiausius skaičius antraštėse. Tačiau tai nėra bendra Londono situacija. Londonas buvo ir yra vienas iš pasaulio traukos centrų, ypač ruošiantis 2012 metų Olimpinėms varžyboms. Būstų pertekliaus čia nėra. Jų Londone trūksta, tad ir kainų krizė amžinai nesitęs“, – sako D.Paškauskas.

Ar verta turtą pirkti dabar, ar dar laukti didesnio kainų kritimo, D.Paškauskas pataria atsargiai: „Manau, jei žmonės investuoja, yra labai neblogas metas, nes už būstą moki mažiau, nei būtum mokėjęs pernai. Bet ar kitais metais mokėsi dar mažiau, nei šiemet – labai sunku pasakyti. Idėjų ir prognozių yra įvairių. Rinkai grįžti į tą patį lygmenį, kuris buvo 2007 metais, dar reikės laiko, bet bankų situacija palaipsniui stabilizuosis, jie pradės lengviau teikti paskolas ir viskas sugrįš į ankstesnes vėžes. Kiek laiko tam prireiks, pasakyti labai sunku.“

Londone veikiančios agentūros „A&B Mortgage Solutions“, padedančios gauti paskolas nekilnojamam turtui, vadovas Aurelijus Brazauskas taip pat pastebi, jog būstą perkančių klientų skaičius labai sumažėjęs, o paskolos gavimas daug keblesnis ir sudėtingesnis. Paklaustas, ar norėdamas įsigyti būstą sau, jį pirktų dabar pat ar dar lauktų, A.Brazauskas sako, jog tai priklauso nuo pirkėjo tikslų: „Kainos dabar nukrito, o ateities prognozės labai skirtingos. Jei gaučiau iš banko paskolą, pirkti ir parduoti iš karto gal nesiryžčiau, bet ilgesnei investicijai tikrai pirkčiau. Sumos, mokamos už nekilnojamąjį turtą dabar, po dešimties metų bus nepalyginamai didesnės.“

Krizės priežastys – sunkus paskolos gavimas ir infliacija

„Zone Residential“ direktorius D.Paškauskas pagrindine nekilnojamojo turto rinkos lėtėjimo priežastimi įvardija apsunkusią paskolų gavimo sistemą. „Pagrindinė priežastis, dėl ko nekilnojamojo turto rinka lėtėja yra ta, jog bankai daug sunkiau suteikia paskolas. Bankų reikalavimai labai sugriežtėjo: išaugo pradinio įnašo sumos reikalavimas, padidėjo palūkanų procentai, mokesčiai bankui. Galų gale, sumažėjo bankų, skolinančių būsto paskolai.

Ši krizė ypatingai paaštrėjo po investicinio JAV banko „Bear Sterns“ kracho kovo mėnesį. Dėl krizės Amerikoje didelė suma pinigų „buvo nurašyta“, dingo iš rinkos. Tai atsiliepė tarp bankų vykstantiems finansiniams mainams. Bankai negali skolinti vieni kitiems pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip anksčiau, nes pinigų trūksta. Dėl to ir žmonėms paskolos suteikiamos daug mažesniais kiekiais ir daug griežtesnėmis sąlygomis“, – pasakojo D.Paškauskas.

Dar vienas reiškinys, pasak D.Paškausko, turėjęs įtakos nekilnojamojo turto rinkos lėtėjimui – išaugusi infliacija. Pakilus žaliavų, kuro, maisto produktų kainoms žmogus išleidžia daugiau pinigų savo poreikiams, nei išleisdavo anksčiau ir dėl to didelėms investicijoms, kaip kad būsto pirkimas, jam lieka mažiau.

Kaina priklauso nuo rajono

Nors bendrais statistikos duomenimis būsto kainos krenta, D.Paškauskas pastebi, jog yra rajonų, kuriuose jos nekinta ir netgi kyla, pavyzdžiui, Chelsea, Hampstead ar Knightsbridge: „Kai kurios vietos ir gatvės nekilnojamojo turto krizės nepajunta visiškai, nes tai ypač patrauklios vietovės, kur per dešimtmetį parduodami vos keli namai, tad pirkėjų eilė laukia, nepaisant rinkos sąstingio.“

Paklaustas apie nuomos kainas ir kaitą, „Zone Residential“ direktorius sako, jog kaip ir būsto kainos, nuomos kainos taip pat priklauso nuo rajono. Statistikos duomenimis, bendras nuomos kainos vidurkis, lyginant su praeitais metais, išaugo 15-20 procentų, nes negalintys arba delsiantys pirkti būstą gyventojai jį nuomojasi. Tačiau skirtinguose Londono rajonuose situacija skiriasi: „Nuoma irgi priklauso nuo rajono. Pavyzdžiui, Chislehurste, Kente, būsto pardavimai yra sulėtėję, tačiau nuomos paklausa ir kainos – labai išaugę. Tuo tarpu apie finansinius centrus išsidėsčiusiuose rajonose, kaip kad Canary Wharf, nors nuomos kaina ir yra pakilusi, sulėtėjus finansinių institucijų ir įmonių veiklai bei plėtrai, nauji darbuotojai nėra įdarbinami ir, natūraliai, būsto nuomos paklausa nedidėja”.

Per savaitę atpinga ir po 5 tūkstančius

D.Paškauskas pastebi, jog nepaisant to, kad jo vadovaujama įmonė nėra orientuota būtent į lietuvių pirkėjus, lietuvių klientų kompanijoje yra nemažai: „Turim keletą lietuvių klientų, kurie iš nuomojamo kambario perėjo į nuomojamą butą, vėliau iš nuomojamo buto perėjo į nusipirktą namą, ir dar vėliau nusipirko dar vieną būstą kaip ateities investiciją. Tai rodo, jog lietuviai sėkmingai tvirtinasi ir leidžia šaknis Londone“, – pasakojo D.Paškauskas.

Viena iš tokių pavyzdžių yra „Anglija.lt“ kalbinta ponia Jolanta, norinti įsigyti namą Londone. Į Didžiąją Britaniją ponia Jolanta su vyru atvyko prieš šešerius metus. Jolanta dirba sekretore, o jos vyras – statybininkas. Šiuo metu šeima nuomojasi butą, tačiau jau keleri metai ieško nuosavo būsto. Jolanta turi banko pasižadėjimą suteikti būsto paskolą 200tūkst. svarų sterlingų.

Ponia Jolanta pastebi, jog Didžiojoje Britanijoje ypač svarbus veiksnys, galintis nulemti paskolos suteikimą ir jos dydį, yra asmens kredito istorija – žmogaus gebėjimas imti paskolą ir ją laiku grąžinti, nelikti niekam skolingam. Jei žmogus pažeidžia net ir mobiliojo telefono pirkimo kontraktą, tai jau juoda dėmė jo kredito istorijoje.

Vis tik, nepaisant banko pasižadėjimo suteikti paskolą, mažėjančių būsto kainų ir didėjančios pasiūlos, susirasti būstą šiai šeimai – sunkus uždavinys. „Kai turi vaikų, tavo reikalavimai ypač dideli. Nori ramios vietos, kad vaikai turėtų kiemą žaisti, kad netoliese būtų mokykla, kad tvarkingi žmonės gyventų aplink, kad susisiekimas būtų patogus ir kad namas būtų panašus į namą, o ne į degtukų dėžutę. Be to, negalime pirkti namo, kuriam reikalingas didelis remontas. Namas turi būti gyvenamas, nes visas santaupas atiduodame pradiniam paskolos įnašui ir remontui pinigų neturime. Norisi visko viename. Bet norai neatitinka finasinių galimybių“, – pasakoja ponia Jolanta.

Kelerius metus namo ieškanti lietuvių šeima pastebi nekilnojamojo turto rinkoje vykstančius pokyčius: „Dar pernai metais turtas buvo tesiog grobstomas. Kainos kilo, visi panikavo ir skubėjo pirkti. Ryte pamatydavau skelbimą, paskambindavau, susitardavau dėl apžiūrėjimo, bet po dešimties minučių sulaukdavau atsako, kad jau atsirado pirkėjas ir tvarkomi dokumentai. Geresni pasiūlymai buvo tiesiog grobstomi. Mes irgi bijojome, bet dabar džiaugiuosi, kad nepaskubėjome. Kainų kritimas nėra stebuklingas, bet pasitaiko namų, kurie per kelias savaites nukainojami po 5 tūkstančius svarų. Be to, galima derėtis ir derybos tęsiasi ilgai, nes namai nėra parduodami taip greitai“, – apie namo paieškos rūpesčius pasakojo Jolanta.

Namas – didelė investicija ir moteris neslepia, jog vidutines pajamas gaunančiai šeimai reikia susiveržti diržus, norint įsigyti būstą: „Pragyvenimo kainos sparčiai kyla, o atlyginimai – ne. Savo būstui taupom ir maisto, ir laisvalaikio sąskaita. Anksčiau kiekvieną savaitgalį kur nors keliaudavome, nes čia yra milijonai gražių vietų. Dabar sau to leisti negalime.“ Paklausta, kodėl nelaukia didesnio būsto kainų kritimo, ponia Jolanta sako, jog laukti jau nesinori, bet dėl pirkėjų naudai kintančios situacijos rinkoje, aklai pirkti šeima neskuba.