Anglų kalba populiariausia ir reikalingiausia, tačiau jos mokėjimas išskirtinumo nesuteiks - papildomai reikia mokėti rusų ar kurią kitą Europos kalbą. Lietuvai skaičiuojant 22-us nepriklausomybės metus, rusų kalba rinkoje yra didelis privalumas. Rugsėjo 26-ąją Europai minint kalbų dieną DELFI domėjosi, kokių užsienio kalbų mokytis perspektyviausia.

Vytauto Didžio universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė profesorė Ineta Dabašinskienė spėja, kad dar kurį laiką dominuojančia kalba išliks anglų. „Tačiau prancūzų kalba kuo toliau, tuo labiau rodo ryškesnes pozicijas ir ambicijas išlikti Europos ir Rytų Europos žemėlapyje kaip viena svarbiausių Europos žemyno, Europos Sąjungos kalbų“, - sakė ji.

I. Dabašinskienė teigia, kad universitetuose daugėja besirenkančių prancūzų ir italų kalbas. Tačiau pašnekovei gaila, kad vis dar neatsigauna vokiečių kalba.

„Tik gaila, kad mokyklos neskatina kalbų įvairovės. Anglų kalbos, kaip pirmosios, mokosi 90 proc., tiek pat kaip antrąją kalbą renkasi rusų. Kitos tradicinės Europos kalbos – prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ar net kaimyninės latvių, lenkų – jų nėra mūsų mokyklų žemėlapyje“, - kalbėjo I. Dabašinskienė.

Pasak I. Dabašinskienės, verslo sektorius kalba apie rusų kalbos poreikį. Tačiau profesorė skeptiškai vertina kinų kalbos perspektyvas ir nemano, kad per artimiausius keletą metų ši kalba taps populiari.

„Manau, ir su tėvais, ir su mokyklomis reikia kalbėti, kad antrą užsienio kalbą mokiniai galėtų rinktis įvairiau. Net ir pirmą – anglų kalba neturėtų būti pačia svarbiausia. Mes matome, kad ją vaikai labai neblogai išmoksta iš kitų šaltinių. Tad pirmoji kalba galėtų būti ir prancūzų, ir vokiečių, o antra nebūtinai vien tik rusų. Tokios tendencijos Lietuvai būtų naudingos – taip šalis būtų pranašesnė už kitas“, - aiškino I. Dabašinskienė.

Ji laikosi nuomonės, kad universiteto absolventas turėtų mokėtis tris užsienio kalbas. „Anglų kalbos neužtenka – ir tą reikia sakyti garsiai. Šiais laikais vien tik mokėdamas anglų kalbą nebūsi pranašesnis darbo rinkoje, kita kalba pranašumą garantuos“, - sakė profesorė.

Darbdaviai reikalauja anglų ir rusų

„Pirmiausia turi gerai mokėti lietuvių kalbą - gražu, kai žmonės gerai moka savo gimtąją kalbą. Be abejo, pagrindinė anglų kalba – dažniausiai jos nori užsienio klientai. Netgi vokiškos kilmės kompanijos irgi dažnai pirmenybę teikia anglų kalbai, kuri bendriausia, universaliausia kalba“, - sako aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų paieška užsiimančios bendrovės „Primum Esse“ pardavimo vadovas Valdas Grudė.

Pasak V. Grudės, Skandinavijos kompanijos privalumu laiko skandinavų kalbų mokėjimą. Pasitaiko, kai reikalaujama vokiečių, italų kalbų.

Pašnekovo teigimu, kur kas aktualesniu dalyku tampa rusų kalbos mokėjimas. Tai dažnai pakiša koją jaunimui.

„Dažna kombinacija – mokėti anglų kalbą ir, pageidautina, rusų. Paradoksalu - jei anksčiau daug kas mokėjo rusų kalbą, tačiau ne visi pakankamai gerai mokėjo anglų, tai dabar jaunojoje kartoje situacija pasikeitusi – jaunimas žymiai geriau moka anglų kalbą, bet visai nebemoka rusų kalbos“, - sakė V. Grudė.

Jo teigimu, daugeliu atvejų anglų kalbos mokėjimas yra norma, o rusų – didelis privalumas. „Būtent rusų, o ne ispanų, portugalų, prancūzų ar kuria kita. Mūsų dar nė karto neprašė specialisto, mokančio kinų kalbą“, - kalbėjo V. Grudė.

Mokytis to, su kuo sieji gyvenimą

„Sunku pasiūlyti, ko mokytis – viskas siejama su tuo, ko žmogui reikia, su kuo jis ketina susieti savo gyvenimą. Gal verslininkas vystys ryšius su Portugalija, Prancūzija, gal su Vokietija - atitinkamai ir tos kalbos reikia“, - į klausimą, kokių kalbų mokytis perspektyviausia, atsako Vilniaus universiteto (VU) Užsienio kalbų instituto direktorė Nijolė Bražėnienė.

VU, kuriame siūloma mokytis per 20 kalbų, populiariausia anglų kalba. Jos, kaip privalomos, šiuo metu mokosi absoliuti dauguma studentų. „Yra puikiai paruoštų studentų, kurie mokykloje egzaminą išlaikė šimtukais. Šiaip didžioji dauguma neatitinka mokyklinių įvertinimų, labai dažnai turi 8-9, tačiau pagal universiteto kriterijus, duok Dieve, kad 5-6 būtų. Žinoma, yra labai nelaimingų vaikų, kurie neturėjo mokytojo, arba turėjo nelabai kokius mokytojus, arba net ne specialistai mokė. Jų žinios labai prastos ir jiems reikia dvigubai dirbti“, - kalbėjo N. Bražėnienė.

Viena užsienio kalba VU studentams privaloma, kitą galima rinktis kaip laisvąjį dalyką. Pasak N. Bražėnienės, universiteto auklėtinis turi gerai mokėti bent dvi užsienio kalbas – tai numatyta ir Lietuvos švietimo strategijoje, tai rekomenduoja ir Europos kalbų politika.