Net ir dirbdami po 30 val. iš eilės Mančesterio lietuviai Kūčių vakarienės nepamiršta - Anglija.lt
 

Net ir dirbdami po 30 val. iš eilės Mančesterio lietuviai Kūčių vakarienės nepamiršta 

Mančesteris, vienas didžiausių Anglijos miestų, yra ir vienas svarbiausių lietuvių traukos centrų. Ką apie gyvenimą Mančesteryje mano jame gyvenantys studentai iš Lietuvos? Nors pakalbintieji čia patyrė ir šilto, ir šalto, savo pasirinkimu apsigyventi Mančesteryje jie patenkinti.

Kada renkamės Kūčių vakarienės?

Su studentais iš Lietuvos Goda, Petru ir Gintu pasimačiau Mančesterio universiteto kavinukėje. Čia trijulė susitiko nuspręsti, kaip praleis Kūčias. Tiesa, jie kalbėjo ne apie gruodžio 24-osios vakarą, o apie studentų iš Lietuvos pasisėdėjimą prieš Kalėdų atostogas, kurios Mančesterio universiteto studentams prasideda gruodžio viduryje. Nors ir ankstokos, Kūčios bus švenčiamos su dvylika patiekalų, o naktį studentai klausysis ne prabylančių gyvulėlių, o žais šaradas.

„Aš silkių negaminsiu – nemėgstu“, – iš termoso pildama britų mėgstamą pienu balintą juodą arbatą nusijuokė antrakursė Goda. Greičiausiai jai to daryti ir nereikės. Pasak jos, pernai norinčių gaminti tradicinius Kūčių patiekalus netrūko.

„Turbūt šiemet šieno pakišti po staltiese neieškosiu“, – svarstė elektros inžineriją studijuojantis Gintas ir pasakojo, jog pernai panašiausias į šieną daiktas, kurį jam pavyko aptikti, buvo triušių kraikas. Trumpam nuklydus į apmąstymus, kaip studentai iš triušių kraiko spėlioja savo gyvenimo ilgumą, į realybę grąžino Petras, susirūpinęs šįmetinės vakaronės pramogomis: „Gal turite kokių pasiūlymų žaidimams?“

Kūčių planuotojai pasirinko laiko patikrintas šaradas.

Paskubomis parinkę dieną Kūčių vakarienei, studentai patraukė prie savo dviračių ir, pasidžiaugę, kad šie niekur nedingę, išsiskirstė. Su manimi liko Goda.

Gyvenimas musulmonų apsuptyje

Goda studijomis Anglijoje susidomėjo tada, kai pamatė, kad joje daug platesnis studijų programų pasirinkimas nei Lietuvoje. Dabar mergina antrame kurse. Studijuoja arabų kalbą ir kultūrą. Goda sako, kad sudėtinga tarti lietuvio ausiai neįprastus gerklinius garsus, iš lapo dešinės į kairę raityti arabiškus rašmenis, bet iššūkiai jai patinka. Baigusi trejų metų trukmės studijas mergina svajoja pakeliauti po pasaulį, neaplenkdama arabų kraštų.

Nuo pat pirmų gyvenimo Mančesteryje dienų Goda pati užsidirba pragyvenimui. Ji juokauja, kad per šiek tiek daugiau nei metus ji dėl įvairių aplinkybių pakeitė net septynias darbo vietas. Daugiausia jai yra tekę dirbti padavėja: „Turint noro, darbą rasti gana lengva. Štai per pastarąsias savaites gavau net kelis darbo pasiūlymus“.

Tačiau ji patenkinta turimu darbu kaljano bare, nors keturias dienas per savaitę tenka plušėti iki ketvirtos valandos ryto. Čia ji gali panaudoti arabų kalbos žinias, tačiau nedažnai, mat dauguma baro lankytojų – pakistaniečiai, o ne arabai.

Tačiau mergina gali iš arti stebėti musulmonų papročius: „Vasarą pati bandžiau laikytis ramadano, tačiau ištvėriau tik keturias dienas. Buvo karšta, todėl neatsispyriau išgerti stiklinę vandens.“

Trisdešimt valandų darbe? Kodėl gi ne.

Karolina Kerpaitė dirba garsaus futbolo klubo komandos „Manchester United“ stadione. Rungtynių metu Karolina pardavinėja maistą kioske, kuriame aptarnaujami neįgalieji: „Neįgaliesiems išvyka į rungtynes yra svarbus, nekasdienis įvykis, todėl jie spinduliuoja gera nuotaika, aptarnauti juos smagu.“

Rungtynės vyksta tik dukart per mėnesį, todėl mergina turi ir kitą darbą – oro uoste esančioje parduotuvėje yra atsakinga už kosmetikos skyrių.

Įtemptu ritmu studijuojanti mergina nesiskundžia: kartą vasarą jai teko atlaikyti net trisdešimties valandų darbo maratoną. Vieną dieną, baigusi darbą parduotuvėje, ji skubėjo į futbolo rungtynes, o po to privalėjo grįžti į oro uostą. Tačiau Karolina dėl „parduotos vasaros“ nesigaili, nes jai pavyko susitaupyti pinigų.

Metai tarp Vilniaus ir Mančesterio

Į Mančesterį ją taip pat atginė noras studijuoti pagal programą, kurios nesiūlo Lietuvos universitetai. Tiesa, prieš išvažiuodama į Angliją ji 2009 metais buvo įstojusi į Vilniaus kolegiją mokytis anglų teisės kalbos.

„Mano valstybinio anglų kalbos egzamino rezultatas buvo 92 proc., tačiau kai kurie mano kolegos buvo vos išlaikę mokyklinį šios kalbos egzaminą. Daugumai jų trūko motyvacijos mokytis, o tokia atmosfera – ne pati palankiausia tobulėjimui“, – pasakojo Karolina.

Mergina ryžosi studijuoti ir Vilniuje, ir Mančesteryje vienu metu.

„Mančesteryje pradėjau mokytis pagal studijų programą „Kinas ir medijos“, tačiau kas dvi savaites turėjau skristi į Vilnių ir atsiskaityti kolegijoje," – sudėtingą gyvenimo laikotarpį apibūdino Karolina.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos švietimo sistemas išbandžiusi studentė sako, kad jos panašios: „Ką pasiimsi, tą turėsi“, – sako Karolina.

Pasak jos, kai kurie jos kolegos Mančesteryje, net ir studijuodami paskutiniame kurse, nežino, kad iš bibliotekos gali pasiimti filmų ir žiūrėti juos namuose. Svarbus ir mokytojo vaidmuo: Karolina prisiminė kartą mokytojo el. paštu paprašiusi rekomenduoti keletą temų filmukui, kurį reikėjo paruošti atsiskaitymui. Dėstytojas patarė temų paieškoti internete.

Pirmą dieną Mančesteryje užpulta gatvėje

Šiuo metu K.Kerpaitė mėgaujasi gyvenimu Mančesteryje, tačiau pirmos jos dienos šiame mieste nebuvo be rūpesčių. Vos atvykusi ir naujuose namuose pasidėjusi lagaminus, ji nutarė įsigyti keletą namų apyvokos daiktų. Karolinai grįžtant iš parduotuvės, prie jos prisigretino dvi ryškiai pasidažiusios ir treningais apsirengusios įkaušusios britės. Jos lietuvės pasiteiravo, kiek valandų, o jai tiksliai neatsakius, į darbą paleido kumščius. Karolinai padėjo gretimos kebabinės darbuotojai, iškvietę policiją.

Pareigūnams atvykus, užpuolikės jau buvo dingusios, todėl policininkai lietuvę įsisodino į savo mašiną ir su ja važinėjo aplinkinėmis gatvėmis ir ieškojo jos skriaudikių. Pasirodė, kad mušeikos policijai yra gerai žinomos jaunos bedarbės, gyvenančios iš valstybės pašalpų, nevengiančios išlenkti taurelę ir jau ne pirmą kartą besikabinėjančios prie praeivių.

Vėliau Karolina kelias valandas praleido su policininkais atpasakodama įvykį, jie taip pat nufotografavo sumušimą ant merginos skruosto.

„Užpuolimas įvyko ne tamsiame skersgatvyje, o miesto centre, maždaug penktą valandą vakaro“, – prisiminė Karolina.

Šiuo metu Karolinos mintys sukasi apie bakalauro darbą, kuriame ji ketina gilintis į maisto vaidmenį kine.

Baigusi studijas ir pakeliavusi po pasaulį žada sugrįžti į Lietuvą. Savo ateitį su Lietuva sieja ir Goda.

Rūta Šiaudvytytė

Mančesteris, vienas didžiausių Anglijos miestų, yra ir vienas svarbiausių lietuvių traukos centrų. Ką apie gyvenimą Mančesteryje mano jame gyvenantys studentai iš Lietuvos? Nors pakalbintieji čia patyrė ir šilto, ir šalto, savo pasirinkimu apsigyventi Mančesteryje jie patenkinti.

Kada renkamės Kūčių vakarienės?

Su studentais iš Lietuvos Goda, Petru ir Gintu pasimačiau Mančesterio universiteto kavinukėje. Čia trijulė susitiko nuspręsti, kaip praleis Kūčias. Tiesa, jie kalbėjo ne apie gruodžio 24-osios vakarą, o apie studentų iš Lietuvos pasisėdėjimą prieš Kalėdų atostogas, kurios Mančesterio universiteto studentams prasideda gruodžio viduryje. Nors ir ankstokos, Kūčios bus švenčiamos su dvylika patiekalų, o naktį studentai klausysis ne prabylančių gyvulėlių, o žais šaradas.

„Aš silkių negaminsiu – nemėgstu“, – iš termoso pildama britų mėgstamą pienu balintą juodą arbatą nusijuokė antrakursė Goda. Greičiausiai jai to daryti ir nereikės. Pasak jos, pernai norinčių gaminti tradicinius Kūčių patiekalus netrūko.

„Turbūt šiemet šieno pakišti po staltiese neieškosiu“, – svarstė elektros inžineriją studijuojantis Gintas ir pasakojo, jog pernai panašiausias į šieną daiktas, kurį jam pavyko aptikti, buvo triušių kraikas. Trumpam nuklydus į apmąstymus, kaip studentai iš triušių kraiko spėlioja savo gyvenimo ilgumą, į realybę grąžino Petras, susirūpinęs šįmetinės vakaronės pramogomis: „Gal turite kokių pasiūlymų žaidimams?“

Kūčių planuotojai pasirinko laiko patikrintas šaradas.

Paskubomis parinkę dieną Kūčių vakarienei, studentai patraukė prie savo dviračių ir, pasidžiaugę, kad šie niekur nedingę, išsiskirstė. Su manimi liko Goda.

Gyvenimas musulmonų apsuptyje

Goda studijomis Anglijoje susidomėjo tada, kai pamatė, kad joje daug platesnis studijų programų pasirinkimas nei Lietuvoje. Dabar mergina antrame kurse. Studijuoja arabų kalbą ir kultūrą. Goda sako, kad sudėtinga tarti lietuvio ausiai neįprastus gerklinius garsus, iš lapo dešinės į kairę raityti arabiškus rašmenis, bet iššūkiai jai patinka. Baigusi trejų metų trukmės studijas mergina svajoja pakeliauti po pasaulį, neaplenkdama arabų kraštų.

Nuo pat pirmų gyvenimo Mančesteryje dienų Goda pati užsidirba pragyvenimui. Ji juokauja, kad per šiek tiek daugiau nei metus ji dėl įvairių aplinkybių pakeitė net septynias darbo vietas. Daugiausia jai yra tekę dirbti padavėja: „Turint noro, darbą rasti gana lengva. Štai per pastarąsias savaites gavau net kelis darbo pasiūlymus“.

Tačiau ji patenkinta turimu darbu kaljano bare, nors keturias dienas per savaitę tenka plušėti iki ketvirtos valandos ryto. Čia ji gali panaudoti arabų kalbos žinias, tačiau nedažnai, mat dauguma baro lankytojų – pakistaniečiai, o ne arabai.

Tačiau mergina gali iš arti stebėti musulmonų papročius: „Vasarą pati bandžiau laikytis ramadano, tačiau ištvėriau tik keturias dienas. Buvo karšta, todėl neatsispyriau išgerti stiklinę vandens.“

Trisdešimt valandų darbe? Kodėl gi ne.

Karolina Kerpaitė dirba garsaus futbolo klubo komandos „Manchester United“ stadione. Rungtynių metu Karolina pardavinėja maistą kioske, kuriame aptarnaujami neįgalieji: „Neįgaliesiems išvyka į rungtynes yra svarbus, nekasdienis įvykis, todėl jie spinduliuoja gera nuotaika, aptarnauti juos smagu.“

Rungtynės vyksta tik dukart per mėnesį, todėl mergina turi ir kitą darbą – oro uoste esančioje parduotuvėje yra atsakinga už kosmetikos skyrių.

Įtemptu ritmu studijuojanti mergina nesiskundžia: kartą vasarą jai teko atlaikyti net trisdešimties valandų darbo maratoną. Vieną dieną, baigusi darbą parduotuvėje, ji skubėjo į futbolo rungtynes, o po to privalėjo grįžti į oro uostą. Tačiau Karolina dėl „parduotos vasaros“ nesigaili, nes jai pavyko susitaupyti pinigų.

Metai tarp Vilniaus ir Mančesterio

Į Mančesterį ją taip pat atginė noras studijuoti pagal programą, kurios nesiūlo Lietuvos universitetai. Tiesa, prieš išvažiuodama į Angliją ji 2009 metais buvo įstojusi į Vilniaus kolegiją mokytis anglų teisės kalbos.

„Mano valstybinio anglų kalbos egzamino rezultatas buvo 92 proc., tačiau kai kurie mano kolegos buvo vos išlaikę mokyklinį šios kalbos egzaminą. Daugumai jų trūko motyvacijos mokytis, o tokia atmosfera – ne pati palankiausia tobulėjimui“, – pasakojo Karolina.

Mergina ryžosi studijuoti ir Vilniuje, ir Mančesteryje vienu metu.

„Mančesteryje pradėjau mokytis pagal studijų programą „Kinas ir medijos“, tačiau kas dvi savaites turėjau skristi į Vilnių ir atsiskaityti kolegijoje," – sudėtingą gyvenimo laikotarpį apibūdino Karolina.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos švietimo sistemas išbandžiusi studentė sako, kad jos panašios: „Ką pasiimsi, tą turėsi“, – sako Karolina.

Pasak jos, kai kurie jos kolegos Mančesteryje, net ir studijuodami paskutiniame kurse, nežino, kad iš bibliotekos gali pasiimti filmų ir žiūrėti juos namuose. Svarbus ir mokytojo vaidmuo: Karolina prisiminė kartą mokytojo el. paštu paprašiusi rekomenduoti keletą temų filmukui, kurį reikėjo paruošti atsiskaitymui. Dėstytojas patarė temų paieškoti internete.

Pirmą dieną Mančesteryje užpulta gatvėje

Šiuo metu K.Kerpaitė mėgaujasi gyvenimu Mančesteryje, tačiau pirmos jos dienos šiame mieste nebuvo be rūpesčių. Vos atvykusi ir naujuose namuose pasidėjusi lagaminus, ji nutarė įsigyti keletą namų apyvokos daiktų. Karolinai grįžtant iš parduotuvės, prie jos prisigretino dvi ryškiai pasidažiusios ir treningais apsirengusios įkaušusios britės. Jos lietuvės pasiteiravo, kiek valandų, o jai tiksliai neatsakius, į darbą paleido kumščius. Karolinai padėjo gretimos kebabinės darbuotojai, iškvietę policiją.

Pareigūnams atvykus, užpuolikės jau buvo dingusios, todėl policininkai lietuvę įsisodino į savo mašiną ir su ja važinėjo aplinkinėmis gatvėmis ir ieškojo jos skriaudikių. Pasirodė, kad mušeikos policijai yra gerai žinomos jaunos bedarbės, gyvenančios iš valstybės pašalpų, nevengiančios išlenkti taurelę ir jau ne pirmą kartą besikabinėjančios prie praeivių.

Vėliau Karolina kelias valandas praleido su policininkais atpasakodama įvykį, jie taip pat nufotografavo sumušimą ant merginos skruosto.

„Užpuolimas įvyko ne tamsiame skersgatvyje, o miesto centre, maždaug penktą valandą vakaro“, – prisiminė Karolina.

Šiuo metu Karolinos mintys sukasi apie bakalauro darbą, kuriame ji ketina gilintis į maisto vaidmenį kine.

Baigusi studijas ir pakeliavusi po pasaulį žada sugrįžti į Lietuvą. Savo ateitį su Lietuva sieja ir Goda.

Rūta Šiaudvytytė

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: