Laura Masiulytė

Kurios valstybės gyventojai yra migrantai? Kuri šalis jais džiaugiasi ir juos įvertina?

Atvykęs į Didžiąją Britaniją, dažnas lietuvis čia pastebi daug privalumų: žmonės čia šypsosi, parduotuvėje tave maloniau aptarnauja, kaimynė nežiūri pro rakto skylutę į tavo asmeninį gyvenimą ir, galų gale, viską vainikuoja mėnesio gale gautas atlyginimas, nes ne tik dirbi, bet ir uždirbi. Lyginant su britų atlygiais, dažno migranto alga gal ir nėra toks lobis, bet kad neretas valytojas Londone gyvena geriau nei daktaras Lietuvoje, nėra tik pramanas. Ir vaisius pilna burna gali valgyti, ir kavinėje ne tokia prabanga papietauti, ir drabužius ne tik lenkiškų prekių „turgeliuose“ gali sau pirkti, ir netgi kelionėms gali pasitaupyti. Staliai, statybininkai, padavėjos ar slaugės ne tik patys laisviau gyvena, bet ir Lietuvoje likusiems artimiesiems padėti gali.

Bet ar iš tikrųjų migrantams čia taip gera? Ar tie mums besišypsantys britai šypsosi nuoširdžiai? Ar truputį ne „iš aukšto“ žvelgia jie į visus statybininkus ir padavėjas? Tiesa ta, jog nesvarbu dvejus ar dešimtį metų čia pragyvensim, britiško akcento taip lengvai neįgausim ir, net jei pakilsim iki vyresniojo vadybininko pareigų, daugumai britų vis tiek liksim tik atvykėliai iš rytų Europos, užimantys darbo vietas, kurių jie patys dirbti jau nebenori, garsėjantys vagiliavimu, vairuojantys prisigėrę ir keliantys nusikalstamumo rodiklius. Tokia yra daugybės vietinių žmonių nuomonė apie lietuvius, lenkus, latvius, juodaodžius, arabus ir kitus „įsibrovėlius“ į jų didžią karalystę.

Neseniai teko lankytis nedideliame Anglijos miestelyje ir važiuoti taksi. Vairuotojas klausė, iš kur aš atvykusi, kur gyvenu ir kaip man patinka Londonas. Gražus miestas Londonas, sakiau. Tikrai patinka. Paklausiau, ar jis pats dažnai Londone apsilanko. Ir vairuotojas atsakė, jog anksčiau lankydavosi dažniau, nes jam Londonas taip pat labai patiko. Bet dabar, sakė, jau nepatinka, nes tai jau ne karališkasis miestas, bet imigrantų miestas. Vairuotojas aiškino, jog migrantų ten per daug, jie iškreipia miesto veidą, sukčiauja, neteisėtai išsireikalauja valstybės išmokų ir skatina nusikalstamumą. Jei skaitote spaudą, sakė jis man, tai žinote, kad Londone beveik kasdien kas nors nušaunama arba nuduriama. Ir tai beveik visada įvykdo migrantai, įrodinėjo man vairuotojas.

Žinoma, ne visi britai mąsto taip, kaip mano minėtas vairuotojas. Bet, esu tikra, jis turi daug savo tautiečių bendraminčių. Ir nors šie žmonės supranta, jog daugybę sukčiavimų ir nusikaltimų atlieka patys britai, savi marškiniai, kaip sakoma, arčiau kūno.

Mes vis dėlto liekame lietuviais. Bet koks mūsų statusas Lietuvoje? Ar žinote, ką lietuviai tėvynėje apie mus kalba? Ar kartais skaitote komentarus po straipsniais apie migraciją? Lietuviai ant mūsų tiesiog įpykę. Gyvenimas Lietuvoje daugeliui nėra rožėmis klotas ir iš dalies dėl to lietuviai kaltina išvykusius. Ant išsilavinusių emigrantų lietuviai pyksta dėl to, kad Lietuva už jų mokslus mokėjo, o jie gerovę užsienio šalims kuria. O ant išvykusių neišsilavinusių žmonių lietuviai pyksta dar labiau, nes kaimynas, kuriam „biznis nėjo“ arba bendraklasis, kuris mokytis tingėjo išvyko į Angliją, užsidirbo daug svarų ir dabar giminaičiams gerus automobilius nupirko, remontą namuose pasidarė ir net butą sostinėje turi. Lietuviai jaučia socialinę neteisybę arba, kitaip sakant, pavydą.

Gal tėvams Lietuvoje jau nereikia vaiko skatinti: „Vaikeli, mokykis, kad įstotum į universitetą ir nereiktų griovių kasti“? Gal tiesiog suteikti vaikams daugiau laisvės – kam tas universitetas, juk išvažiuos kur į Vakarus, įsidarbins suvirintoju ar slauge ir gyvens sau kaip meškos ausy. Juk jau ir pačioje Lietuvoje dažnas statybininkas uždirba daugiau negu mokytojas, ir taip yra dėl to, kad statybininkų trūksta, nes visi jie į užsienį išvažiavo. Taip mąsto lietuviai. Ir pyksta. Tikrai ne visi, bet tokių yra daug.

Apie migrantus ir migraciją egzistuoja skirtingos nuomonės ir požiūriai, daug klaidingų ir teisingų stereotipų. Būtų nesąžininga nepaminėti, jog daugybė žmonių tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje apie migrantus atsiliepia gerai ir pastebi naudingas žmonių judėjimo puses: teigiamą įtaką Britanijos ekonomikos plėtrai, į Lietuvą parvežamas naujas idėjas, parsiunčiamus pinigus ir t.t. Tačiau tokių žmonių yra mažai. Vienoje šalyje dauguma pyksta, kad mes išvykome, kitoje šalyje dauguma pyksta, kad mes atvykome. Niekas nemyli migrantų.