Nobelio taikos premija šiemet gali būti skirta Kinijos arba Rusijos aktyvistams, kad būtų atkreiptas dėmesys į žmogaus teisių padėtį šiose šalyse, teigia ekspertai.

2008 metų Nobelio taikos premijos laureatas Norvegijos sostinėje Osle bus paskelbtas penktadienį 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.

Šiemet, kai minimas Jungtinių Tautų (JT) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60 metų jubiliejus, pagrindiniais pretendentais į Nobelio taikos premiją laikomi Kinijos disidentas Hu Jia (Hu Dzia) ir už žmogaus teises Čečėnijoje kovojusi teisininkė Lidija Jusupova.

"Apdovanojimas šiemet pagaliau bus skirtas Kinijos disidentui. Manau, jog labiausiai tikėtinas (kandidatas) yra Hu Jia, galbūt ir jo žmona", - praėjusią savaitę prognozavo Osle įsikūrusio Tarptautinio taikos tyrimų instituto direktorius Steinas Toennessonas (Steinas Tenesonas).

Praėjus 19 metų po Nobelio taikos premijos įteikimo Dalai Lamai, Norvegijos Nobelio komitetas, kurį sudaro penki nariai, gali nuspręsti įgelti Kinijos režimui ir paraginti jį laikytis pasižadėjimo po Pekino olimpiados pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje.

Hu Jia yra ryžtingas kovotojas už pilietines teises, aplinkosaugą ir pagalbą AIDS aukoms Kinijoje. Šiuo metu jis atlieka trejų su puse metų kalėjimo bausmę, kuri jam buvo skirta už ardomąją veiklą.

Pekinas išreiškė savo nepasitenkinimą dėl galimybės tokiu būdu pagerbti Hu Jia, tačiau taip nutinka visada, kai tarp kandidatų į prestižinį apdovanojimą paminimas kuris nors Kinijos disidentas.

Įtakingas Nobelio komiteto sekretorius Geiras Lundestadas (Jeiras Lundestadas) yra pareiškęs, kad "anksčiau ar vėliau Kinijos klausimas privalo būti sprendžiamas".

Tačiau kai kurie stebėtojai prognozuoja, kad šiuo prestižiniu apdovanojimu šiemet gali būti pasinaudota siekiant atkreipti dėmesį į kurį nors "pamirštą" Afrikos karą. Vis dėlto žinovai gali tik spėlioti, nes 197 kandidatų pavardės yra laikomos paslaptyje.

Penki nepriklausomi komiteto nariai taip pat gali nuspręsti nukreipti pasaulio dėmesį į Rusiją ir skirti Nobelio taikos premiją Lidijai Jusupovai, sakė Oslo universiteto politologijos profesorė Janne Haaland Matlary (Janė Holand Matlari).

"Akivaizdu, jog Rusijos vidaus politika toli gražu nėra demokratiška, gerbianti žmogaus teises ar liberali", - sakė ji, primindama rugpjūtį Kremliaus priimtą sprendimą pasiųsti karines pajėgas prieš Gruziją.

L.Jusupova, kuri anksčiau vadovavo Rusijos dešiniosios pakraipos organizacijos "Memorial" padaliniui Grozne, yra paskelbusi daug duomenų ir statistikos apie Čečėnijoje vykusius žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip kankinimai, žmonių grobimas ir kalinių žudymas.

Tarp pretendentų į Nobelio taikos premiją taip pat minimi amerikiečiai Samas Nunnas (Semas Nanas) ir Richardas Lugaras (Ričardas Lugaras), buvęs Suomijos prezidentas Martti Ahtisaari (Martis Ahtisaris), bet aiškaus favorito nėra, ketvirtadienį pranešė Norvegijos televizija NRK.

Tarp galimų Nobelio premijos laureatų taip pat minimi Vietnamo budistų vienuolis ir demokratijos propaguotojas Thich Quang Do (Tič Kvang Do), Zimbabvės opozicijos lyderis Morganas Tsvangirai (Morganas Cvangirajus), buvusi Kolumbijos marksistų partizanų įkaitė Ingrid Betancourt (Ingrid Betankur) ir Kubos disidentas Oswaldo Paya (Osvaldas Paja).