Norit pigių bilietų į Lietuvą? Rečiau skraidykit! 

Skundų dėl aptarnavimo skrendant Ryanair‘u nors vežimu vežk. Bet labiausiai nervina tai, kad degalams atpigus, skrydžiai į Lietuvą, atvirkščiai, pabrango. Žinote – kodėl? Tai priklauso nuo mūsų pačių.

Kodėl bilietas į Vilnių vieną dieną gali kainuoti 25 svarus, o kitą – 70 ar 80, man visada buvo didžiulė paslaptis. O pati didžiausia mįslė – niekingai pigūs, 5 ar 10 svarų kainavę bilietai, kurių man niekada nepavykdavo rasti, nors draugai, kolegos ar pažįstami nepaliaudavo girtis pigiai suskraidę į Lietuvą ir atgal.

Vilties, kad kada nors ir mane ištiks tokia laimė, niekada nepraradau. Maniau, kad keleivių srautui augant pigių bilietų irgi daugės ir nebereikės kasdien gaišti laiką naršant internete, stengiantis nutverti vieną kitą pusdykiai paleistą bilietą.

Šį tikėjimą palaikė labai paprasta logika, pagal kurią vis didesniam skaičiui žmonių vartojant vieną ar kitą produktą, didėja apyvarta, o tai reiškia, kad mažėja savikaina. O mažesnė savikaina turėtų numušti kainas. Bet viskas atvirkščiai – skrydžiai į Lietuvą, nesvarbu, Ryanair‘u ir Wizzair‘u, palaipsniui brangsta. Ir net atpigę degalai tų kainų nenumuša.

Tai kaip čia yra? Arba aš nepajėgi suprasti ekonomikos dėsnių, arba tų dėsnių iš viso nėra, tik iš piršto laužti išvedžiojimai, kuriais pridengiamos konkurentų išstūmimo ir žmonų įjunkymo į tam tikrą paslaugą taktikos?

Maždaug ketvirtis milijono vidutiniškai kas trys mėnesiai į Angliją ir atgal skraidyti įjunkusių lietuvių emigrantų – o pridėkim dar gimines ir draugus, atvykstančius jų aplankyti – yra didžiulis grobis, kurio pigių skrydžių avialinijos tikrai nepaleis. Paradoksalu, bet būtent dėl didžiulio keleivių kiekio į Europos šalis, Lietuvą neturi ir, panašu, labai ilgai, o gal ir niekada, neturės nacionalinių avialinijų - pigių skrydžių tarptautinės avialinijos tokio klientų kiekio „papigiai“ neatiduos.

Beje, būtent tai, kad pirmyn atgal skraidančių vis gausėja, lemia ir kainų augimą. Kuo didesnė paklausa, tuo daugiau mokame. Ir visiškai nesvarbu, kokiu atstumu skrendame ir kiek kainuoja degalai. Kainas nustato mūsų elgesys.
Aš, kaip ir daugelis normalių žmonių, kažkodėl tikėjau, kad kuo anksčiau pirksi bilietą, tuo jis mažiau kainuos. Pasirodo, nė velnio. Ryanair‘o bilietų kainų darybą tyrę mokslininkai pastebėjo, kad avialinijos iš pat pradžių nustato palyginti aukštas kainas, ir stebi, kaip vyksta pardavimai. Būtent tai lemia, kad bilietas į Indiją gali kainuoti tiek pat kaip į Lietuvą, o prieš dešimt dienų gali įsigyti perpus pigesnį bilietą, nei prieš du mėnesius.

Paslaptis labai paprasta - elektroniniu būdu vykdomą prekybą lengva stebėti ir ja manipuliuoti, tad sulig kiekvienu parduotu bilietu kito bilieto kaina auga maždaug 3 procentais. Pavyzdžiui, jeigu Jonas nusipirko bilietą už 100 svarų, tai po jo į tą patį skrydį bilietą perkantis Petras mokės 103 svarus. Jeigu pardavimai menki, kaina maždaug 3 procentais mažėja.

Beje, bilietą perkantis keleivis neturi galimybės matyti, kiek lėktuve liko vietų, ir atspėti, kainos kris ar kils, neįmanoma. Kaip lošiant loterijoje, belieka pasikliauti sėkme ir melstis, kad bendratautiečiai rečiau skraidytų. Bet sprendžiant pagal tai, kad kiekvieną kartą, kiek skridau į Lietuvą, lėktuvai būdavo pritutinti iki paskutinės sėdynės, bilietai į gimtą šalį artimiausiu metu tik brangs.

Zita Čepaitė

Skundų dėl aptarnavimo skrendant Ryanair‘u nors vežimu vežk. Bet labiausiai nervina tai, kad degalams atpigus, skrydžiai į Lietuvą, atvirkščiai, pabrango. Žinote – kodėl? Tai priklauso nuo mūsų pačių.

Kodėl bilietas į Vilnių vieną dieną gali kainuoti 25 svarus, o kitą – 70 ar 80, man visada buvo didžiulė paslaptis. O pati didžiausia mįslė – niekingai pigūs, 5 ar 10 svarų kainavę bilietai, kurių man niekada nepavykdavo rasti, nors draugai, kolegos ar pažįstami nepaliaudavo girtis pigiai suskraidę į Lietuvą ir atgal.

Vilties, kad kada nors ir mane ištiks tokia laimė, niekada nepraradau. Maniau, kad keleivių srautui augant pigių bilietų irgi daugės ir nebereikės kasdien gaišti laiką naršant internete, stengiantis nutverti vieną kitą pusdykiai paleistą bilietą.

Šį tikėjimą palaikė labai paprasta logika, pagal kurią vis didesniam skaičiui žmonių vartojant vieną ar kitą produktą, didėja apyvarta, o tai reiškia, kad mažėja savikaina. O mažesnė savikaina turėtų numušti kainas. Bet viskas atvirkščiai – skrydžiai į Lietuvą, nesvarbu, Ryanair‘u ir Wizzair‘u, palaipsniui brangsta. Ir net atpigę degalai tų kainų nenumuša.

Tai kaip čia yra? Arba aš nepajėgi suprasti ekonomikos dėsnių, arba tų dėsnių iš viso nėra, tik iš piršto laužti išvedžiojimai, kuriais pridengiamos konkurentų išstūmimo ir žmonų įjunkymo į tam tikrą paslaugą taktikos?

Maždaug ketvirtis milijono vidutiniškai kas trys mėnesiai į Angliją ir atgal skraidyti įjunkusių lietuvių emigrantų – o pridėkim dar gimines ir draugus, atvykstančius jų aplankyti – yra didžiulis grobis, kurio pigių skrydžių avialinijos tikrai nepaleis. Paradoksalu, bet būtent dėl didžiulio keleivių kiekio į Europos šalis, Lietuvą neturi ir, panašu, labai ilgai, o gal ir niekada, neturės nacionalinių avialinijų - pigių skrydžių tarptautinės avialinijos tokio klientų kiekio „papigiai“ neatiduos.

Beje, būtent tai, kad pirmyn atgal skraidančių vis gausėja, lemia ir kainų augimą. Kuo didesnė paklausa, tuo daugiau mokame. Ir visiškai nesvarbu, kokiu atstumu skrendame ir kiek kainuoja degalai. Kainas nustato mūsų elgesys.
Aš, kaip ir daugelis normalių žmonių, kažkodėl tikėjau, kad kuo anksčiau pirksi bilietą, tuo jis mažiau kainuos. Pasirodo, nė velnio. Ryanair‘o bilietų kainų darybą tyrę mokslininkai pastebėjo, kad avialinijos iš pat pradžių nustato palyginti aukštas kainas, ir stebi, kaip vyksta pardavimai. Būtent tai lemia, kad bilietas į Indiją gali kainuoti tiek pat kaip į Lietuvą, o prieš dešimt dienų gali įsigyti perpus pigesnį bilietą, nei prieš du mėnesius.

Paslaptis labai paprasta - elektroniniu būdu vykdomą prekybą lengva stebėti ir ja manipuliuoti, tad sulig kiekvienu parduotu bilietu kito bilieto kaina auga maždaug 3 procentais. Pavyzdžiui, jeigu Jonas nusipirko bilietą už 100 svarų, tai po jo į tą patį skrydį bilietą perkantis Petras mokės 103 svarus. Jeigu pardavimai menki, kaina maždaug 3 procentais mažėja.

Beje, bilietą perkantis keleivis neturi galimybės matyti, kiek lėktuve liko vietų, ir atspėti, kainos kris ar kils, neįmanoma. Kaip lošiant loterijoje, belieka pasikliauti sėkme ir melstis, kad bendratautiečiai rečiau skraidytų. Bet sprendžiant pagal tai, kad kiekvieną kartą, kiek skridau į Lietuvą, lėktuvai būdavo pritutinti iki paskutinės sėdynės, bilietai į gimtą šalį artimiausiu metu tik brangs.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 12)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: