Norit pigių bilietų į Lietuvą? Rečiau skraidykit! 

Skundų dėl aptarnavimo skrendant Ryanair‘u nors vežimu vežk. Bet labiausiai nervina tai, kad degalams atpigus, skrydžiai į Lietuvą, atvirkščiai, pabrango. Žinote – kodėl? Tai priklauso nuo mūsų pačių.

Kodėl bilietas į Vilnių vieną dieną gali kainuoti 25 svarus, o kitą – 70 ar 80, man visada buvo didžiulė paslaptis. O pati didžiausia mįslė – niekingai pigūs, 5 ar 10 svarų kainavę bilietai, kurių man niekada nepavykdavo rasti, nors draugai, kolegos ar pažįstami nepaliaudavo girtis pigiai suskraidę į Lietuvą ir atgal.

Vilties, kad kada nors ir mane ištiks tokia laimė, niekada nepraradau. Maniau, kad keleivių srautui augant pigių bilietų irgi daugės ir nebereikės kasdien gaišti laiką naršant internete, stengiantis nutverti vieną kitą pusdykiai paleistą bilietą.

Šį tikėjimą palaikė labai paprasta logika, pagal kurią vis didesniam skaičiui žmonių vartojant vieną ar kitą produktą, didėja apyvarta, o tai reiškia, kad mažėja savikaina. O mažesnė savikaina turėtų numušti kainas. Bet viskas atvirkščiai – skrydžiai į Lietuvą, nesvarbu, Ryanair‘u ir Wizzair‘u, palaipsniui brangsta. Ir net atpigę degalai tų kainų nenumuša.

Tai kaip čia yra? Arba aš nepajėgi suprasti ekonomikos dėsnių, arba tų dėsnių iš viso nėra, tik iš piršto laužti išvedžiojimai, kuriais pridengiamos konkurentų išstūmimo ir žmonų įjunkymo į tam tikrą paslaugą taktikos?

Maždaug ketvirtis milijono vidutiniškai kas trys mėnesiai į Angliją ir atgal skraidyti įjunkusių lietuvių emigrantų – o pridėkim dar gimines ir draugus, atvykstančius jų aplankyti – yra didžiulis grobis, kurio pigių skrydžių avialinijos tikrai nepaleis. Paradoksalu, bet būtent dėl didžiulio keleivių kiekio į Europos šalis, Lietuvą neturi ir, panašu, labai ilgai, o gal ir niekada, neturės nacionalinių avialinijų - pigių skrydžių tarptautinės avialinijos tokio klientų kiekio „papigiai“ neatiduos.

Skundų dėl aptarnavimo skrendant Ryanair‘u nors vežimu vežk. Bet labiausiai nervina tai, kad degalams atpigus, skrydžiai į Lietuvą, atvirkščiai, pabrango. Žinote – kodėl? Tai priklauso nuo mūsų pačių.

Kodėl bilietas į Vilnių vieną dieną gali kainuoti 25 svarus, o kitą – 70 ar 80, man visada buvo didžiulė paslaptis. O pati didžiausia mįslė – niekingai pigūs, 5 ar 10 svarų kainavę bilietai, kurių man niekada nepavykdavo rasti, nors draugai, kolegos ar pažįstami nepaliaudavo girtis pigiai suskraidę į Lietuvą ir atgal.

Vilties, kad kada nors ir mane ištiks tokia laimė, niekada nepraradau. Maniau, kad keleivių srautui augant pigių bilietų irgi daugės ir nebereikės kasdien gaišti laiką naršant internete, stengiantis nutverti vieną kitą pusdykiai paleistą bilietą.

Šį tikėjimą palaikė labai paprasta logika, pagal kurią vis didesniam skaičiui žmonių vartojant vieną ar kitą produktą, didėja apyvarta, o tai reiškia, kad mažėja savikaina. O mažesnė savikaina turėtų numušti kainas. Bet viskas atvirkščiai – skrydžiai į Lietuvą, nesvarbu, Ryanair‘u ir Wizzair‘u, palaipsniui brangsta. Ir net atpigę degalai tų kainų nenumuša.

Tai kaip čia yra? Arba aš nepajėgi suprasti ekonomikos dėsnių, arba tų dėsnių iš viso nėra, tik iš piršto laužti išvedžiojimai, kuriais pridengiamos konkurentų išstūmimo ir žmonų įjunkymo į tam tikrą paslaugą taktikos?

Maždaug ketvirtis milijono vidutiniškai kas trys mėnesiai į Angliją ir atgal skraidyti įjunkusių lietuvių emigrantų – o pridėkim dar gimines ir draugus, atvykstančius jų aplankyti – yra didžiulis grobis, kurio pigių skrydžių avialinijos tikrai nepaleis. Paradoksalu, bet būtent dėl didžiulio keleivių kiekio į Europos šalis, Lietuvą neturi ir, panašu, labai ilgai, o gal ir niekada, neturės nacionalinių avialinijų - pigių skrydžių tarptautinės avialinijos tokio klientų kiekio „papigiai“ neatiduos.

 (Komentarų: 12)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: