Norvegijos lietuviai pritarė dvigubos pilietybės įtvirtinimui 

Milda Jonikaite
Lietuvis.no

Birželio 8 d. Osle įvyko pirmasis lietuviškų organizacijų ir visų aktyvių lietuvių Norvegijoje Kongresas. Renginio organizatoriai pristatė šį įvykį kaip pirmąjį bandymą nutiesti tiltus tarp įvairių Norvegijoje veikiančių lietuvių organizacijų.

Kongresą pradėjo Jo Ekscelencijos Lietuvos ambasadoriaus Norvegijos Karalystėje Alfonso Eidinto ir Lietuvos Generalinio Garbės konsulo Norvegijoje Leono Boddo kalbos, buvo pristatyta Leono Boddo knyga „Lietuvos kova dėl nepriklausomybės”. Kongreso dalyviai turėjo progos išgirsti išeivių vaikų nuomones apie lietuvybę, jos išsaugojimą ir lietuviškumo vertę, savo veiklą pristatė svarbiausios lietuvių išeivijos organizacijos Norvegijoje ir internetinis puslapis www.lietuvis.no , vyko aktyvios diskusijos apie emigrantų ir jų organizacijų problemas, o jas apibendrinus priimta kongreso rezoliucija.

Prieš emigraciją, bet už emigrantus

Savo kalboje Lietuvos ambasadorius Norvegijoje pirmiausia aptarė emigracijos problemą. Jis pabrėžė, kad tai nuo XIX a. mums žinomas reiškinys, kuris egzistuos tol, kol darbo užmokestis kurioje nors kitoje šalyje bus didesnis nei savoje. Anot jo, nereikia piktintis, kad besirūpinant tautos genofondu ir išlikimu smerkiama emigracija, tačiau vertėtų į ją žvelgti plačiau - visų pirma, kaip į Lietuvos išsiplėtimą į Europą ir Ameriką. Ambasadoriaus nuomone, emigracija tiesiog yra, jos neuždrausi, todėl svarbu, kad emigrantai sulauktų tinkamos paramos. Kaip svarbiausią rūpestį jis įvardijo pareigą siekti, kad lietuviai nedingtų, gerai įsikurtų ir iš jų galėtume sulaukti pagalbos.

Jei norime, kad lietuviai liktų lietuviais, svarbiausia užduotis - deramai organizuotas vaikų švietimas. Kalbėdamas apie lietuvišką mokyklą Norvegijoje, ambasadorius akcentavo būtinybę daryti ją kuo patrauklesnę ir steigti filialus ne tik Osle, bet ir kituose miestuose, taip pat prašė visų aktyvių lietuvių pagalbos plėtojant šią veiklą.

Lietuvių emigracija į Norvegiją tęsiasi

Kol kas vyrauja darbo emigracija, tačiau daugėja atvejų, kai emigruojama dėl šeimyninių priežasčių. Pernai darbo leidimus Norvegijoje gavo 13 600 žmonių, o tai sudaro 14 procentų visų išduotų darbo leidimų. Šiuo požiūriu lietuviai emigrantai Norvegijoje užima antrąją vietą po lenkų. Ambasadoriaus duomenimis, pernai išduoti ir 149 leidimai studentams, tad spalio 25 d. ambasada kviečia visus Norvegijoje studijuojančius lietuvius į susipažinimo vakarą.

Savo kalboje ambasadorius neslėpe ir tamsiosios emigracijos pusės: iš Norvegijos jau deportuoti 63 lietuviai, jų yra ir kalėjimuose (palyginimui - deportuoti 73 lenkai, o šių Norvegijoje gyvena gerokai daugiau). Nusikaltėlių procentas tarp lietuvių imigrantų Norvegijoje išlieka labai didelis, dauguma deportuojami ar atsiduria įkalinimo įstaigose už kriminalinius nusikaltimus.

Kvietimas dalyvauti spalio 12 Seimo rinkimuose

Lietuvos Ambasada Norvegijoje organizuoja balsavimą paštu, todėl visi Norvegijoje gyvenantys lietuviai raginami registruotis ir užpildyti anketas. Ambasadorius patikino, kad rinkiminiai duomenys išliks slapti ir bus perduoti tik rinkiminei komisijai. Visą informaciją apie rinkimus bei įvairius renginius galima sužinoti ambasados tinklalapyje www.no.urm.lt , kur informacija nuolat atnaujinama.

Baigdamas Jo Ekselencija pažymėjo, kad Lietuvos ambasada niekada nenusisuks nuo žmonių iniciatyvų, pabrėžė bendradarbiavimo ir savitarpio paramos būtinybę ir patikino, jog lietuvių išeiviai visuomet mielai laukiami ambasadoje, kad stiprintų lietuvybės bastionus Norvegijoje.

Ar verta būti lietuviu?

Ar verta būti lietuviu - tai bene kontroversiškiausiai nuskambėjęs klausimas, kurį kongreso rengėjai uždavė Norvegijoje gyvenančių lietuvių išeivių vaikams. Atsakymų nuskambėjo įvairių, o ambasadorius pabrėžė, kad lietuvybės, kaip vertybės puoselėjimas, visų pirma yra tėvų atsakomybė. Lietuviškumo vertės suvokimą reikia diegti, savaime jis neatsiranda, todėl lietuviškos mokyklos svarba lietuvybes išsaugojimui yra neginčijama. Lietuvybės išlaikymas buvo suformuluotas kaip svarbiausias visų Norvegijoje veikiančių lietuviškų organizacijų veiklos tikslas.

Organizacijų gausa

Svarbiausias kongreso tikslas buvo pristatyti lietuviškų organizacijų veiklą Norvegijoje. Buvo pristatytos organizacijos Norvegijos lietuvių bendrija, Norvegijos lietuvių jaunimo sąjunga, Foreningen Norge-Litauen, informacinis portalas www.lietuvis.no ir forumai www.lietuviainorvegijoj.com bei www.norvegijoslietuviai.com . Kongreso metu buvo svarstyta organizacijų susivienijimo galimybė, veiklos sritys, finansavimas, poreikiai ir ateities planai.

Sekmadieninė mokykla

Norvegijos lietuvių bendrija (NLB) kaip vieną svarbiausių savo veiklos sričių ir tikslų iškėlė lietuviškos sekmadieninės mokyklos darbą ir plėtrą. NLB lituanistinę mokyklą „Gintaras” šiais mokslo metais lankė 22 mokiniai, joje veikia 3 grupės, į kurias moksleiviai skirstomi pagal amžių ir žinias, mokslo metai dalijami į du semestrus. Užsiėmimai mokykloje vyksta kas antrą sekmadienį, o gegužės mėnesį buvo atkurta ir darželio grupė. Pagrindinė jos veikla - lietuvių kalbos pamokos, be to, čia organizuojami įvairūs renginiai bei šventės, pavyzdžiui, rugsėjo 1-osios šventimas, raiškiojo skaitymo konkursas. Didžiausia mokyklos problema ta, kad ji veikia tik Osle, todėl daugeliui kitur gyvenančių lietuvių vaikų gimtosios kalbos pamokos lieka nepasiekiamos. Taigi bendrijos nariai ir mokyklos pedagogai paragino tėvus imtis iniciatyvos steigiant filialus ir plečiant mokyklos veiklą.

Norvegijos lietuvių jaunimo sąjunga

Ši sąjunga susikūrė siekiant patenkinti Norvegijoje gyvenančio jaunimo poreikius, skatinti socialinius tarpusavio kontaktus, dalijimąsi patirtimi, tradicinių švenčių šventimą, organizuoti ir koordinuoti bendrą pramoginę ir kultūrinę veiklą. Be švenčių ir pramogų organizavimo, sąjunga užsiima ir labdaros į Lietuvą vežimu (į Vilniaus vaikų ligoninę) bei lietuviškos spaudos tiekimu Norvegijoje įkalintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Visi jaunais save laikantys lietuviai kviečiami prisidėti prie organizacijos veiklos.

Įkurtas naujas informacinis portalas Norvegijos lietuviams

Kongrese savo veiklą pristatė ir neseniai - šią žiemą įsikūręs informacinis portalas www.lietuvis.no . Šiuo metu jis yra didžiausias lietuviškas žinių portalas Norvegijoje, skleidžiantis lietuviams aktualią informaciją. Kad portalas būtų gyvas ir iš tiesų informatyvus, redakcija visuomet laukia galinčių ir norinčių rašyti, fotografuoti, filmuoti, dalintis informacija ir patirtimi.

Iškeltas dvigubos pilietybės klausimas

Kongrese veikė keturios darbo grupės, diskutavusios kultūros ir renginių, informacijos, mokyklos bei teisinių klausimų temomis.

Kultūros ir renginių grupė nutarė, kad renginiai turėtų būti organizuojami kas tris mėnesius, o informacija apie juos skelbiama plačiau, ypač - per lietuviškus portalus. Paminėta apsaugos trūkumo problema didesniuose renginiuose. Siūlyta aktyviau vežti įvairias parodas iš Lietuvos, imtis iniciatyvų organizuojant jų finansavimą ir patalpas. Norvegijos lietuvių bendrija paragino lietuvius prisidėti apgyvendinant atvykstančius kolektyvus, padėti praktiniais dalykais kultūriniuose renginiuose. Kalbėta ir apie sporto bei turizmo įvykius, rugpjūčio pabaigoje planuojamą dviračių žygį, pateiktas pasiūlymas plėtoti www.lietuvis.no skyrelį „Kelionės” ir visiems keliaujantiems siųsti ten savo įspūdžius ir praktinę informaciją apie lankytinas Norvegijos vietas.

Mokyklos klausimais diskutavusi grupė nutarė praplėsti vyresnių vaikų mokymo programą - įtraukti istorijos pažinimo dalyką, apklausti tėvus ir mokinius, kokių programos pokyčių jie pageidautų. Nutarta plėsti mokyklą, kurti filialus kituose regionuose, o tuomet būtų galima tikėtis ir paramos iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID).

Informacijos grupė iškėlė poreikį sulaukti konkrečių žmonių klausimų portale www.lietuvis.no bei plėsti jame pateikiamos informacijos ribas - kurti ne tik Oslo aktualijas apimantį informacinį tinklalapį. Buvo pateiktas pasiūlymas rašyti projektą ir kreiptis į TMID dėl finansinės paramos portalui.

Teisinė kongreso grupė vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Seimui įtvirtinti dvigubos pilietybės statusą, kuris prisidėtų prie Lietuvos strategijos „susigrąžinti emigrantus” ir leistų labiau puoselėti lietuvybę išeivijoje.

Uždelsto veikimo bomba

Kaip priemonę mažinti nusikalstamumą, efektyviau išnaudoti kvalifikuotą darbo jėgą ir gerinti socialinę integraciją teisinė grupė pasiūlė skatinti privačius asmenis ir nevyriausybines organizacijas remti norvegų kalbos mokymą, kad jis būtų prieinamas kuo platesniam imigrantų ratui. Buvo pripažintas informacijos apie Norvegiją, migrantų teises ir pareigas prieinamumo trūkumas, iškelta išnaudojimo problema. Norvegijos lietuvių padėtį šiuo atveju galima lyginti su lenkų, kurių atstovai gauna informacijos iš vyriausybės lenkų kalba, todėl siūloma imtis iniciatyvos, kad atsirastų prieinamos informacijos ir lietuviškai. Tai padėtų spręsti ir psichologines bei šeimos problemas, kurios šiuo metu itin ryškios migrantų bendruomenėse. Kol kas imigrantams iš Lietuvos sunkiai prieinami krizių centrai, sudėtinga gauti kvalifikuotą pagalbą, o tai veikia kaip uždelsto veikimo bomba.

www.lietuvis.no

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Milda Jonikaite
Lietuvis.no

Birželio 8 d. Osle įvyko pirmasis lietuviškų organizacijų ir visų aktyvių lietuvių Norvegijoje Kongresas. Renginio organizatoriai pristatė šį įvykį kaip pirmąjį bandymą nutiesti tiltus tarp įvairių Norvegijoje veikiančių lietuvių organizacijų.

Kongresą pradėjo Jo Ekscelencijos Lietuvos ambasadoriaus Norvegijos Karalystėje Alfonso Eidinto ir Lietuvos Generalinio Garbės konsulo Norvegijoje Leono Boddo kalbos, buvo pristatyta Leono Boddo knyga „Lietuvos kova dėl nepriklausomybės”. Kongreso dalyviai turėjo progos išgirsti išeivių vaikų nuomones apie lietuvybę, jos išsaugojimą ir lietuviškumo vertę, savo veiklą pristatė svarbiausios lietuvių išeivijos organizacijos Norvegijoje ir internetinis puslapis www.lietuvis.no , vyko aktyvios diskusijos apie emigrantų ir jų organizacijų problemas, o jas apibendrinus priimta kongreso rezoliucija.

Prieš emigraciją, bet už emigrantus

Savo kalboje Lietuvos ambasadorius Norvegijoje pirmiausia aptarė emigracijos problemą. Jis pabrėžė, kad tai nuo XIX a. mums žinomas reiškinys, kuris egzistuos tol, kol darbo užmokestis kurioje nors kitoje šalyje bus didesnis nei savoje. Anot jo, nereikia piktintis, kad besirūpinant tautos genofondu ir išlikimu smerkiama emigracija, tačiau vertėtų į ją žvelgti plačiau - visų pirma, kaip į Lietuvos išsiplėtimą į Europą ir Ameriką. Ambasadoriaus nuomone, emigracija tiesiog yra, jos neuždrausi, todėl svarbu, kad emigrantai sulauktų tinkamos paramos. Kaip svarbiausią rūpestį jis įvardijo pareigą siekti, kad lietuviai nedingtų, gerai įsikurtų ir iš jų galėtume sulaukti pagalbos.

Jei norime, kad lietuviai liktų lietuviais, svarbiausia užduotis - deramai organizuotas vaikų švietimas. Kalbėdamas apie lietuvišką mokyklą Norvegijoje, ambasadorius akcentavo būtinybę daryti ją kuo patrauklesnę ir steigti filialus ne tik Osle, bet ir kituose miestuose, taip pat prašė visų aktyvių lietuvių pagalbos plėtojant šią veiklą.

Lietuvių emigracija į Norvegiją tęsiasi

Kol kas vyrauja darbo emigracija, tačiau daugėja atvejų, kai emigruojama dėl šeimyninių priežasčių. Pernai darbo leidimus Norvegijoje gavo 13 600 žmonių, o tai sudaro 14 procentų visų išduotų darbo leidimų. Šiuo požiūriu lietuviai emigrantai Norvegijoje užima antrąją vietą po lenkų. Ambasadoriaus duomenimis, pernai išduoti ir 149 leidimai studentams, tad spalio 25 d. ambasada kviečia visus Norvegijoje studijuojančius lietuvius į susipažinimo vakarą.

Savo kalboje ambasadorius neslėpe ir tamsiosios emigracijos pusės: iš Norvegijos jau deportuoti 63 lietuviai, jų yra ir kalėjimuose (palyginimui - deportuoti 73 lenkai, o šių Norvegijoje gyvena gerokai daugiau). Nusikaltėlių procentas tarp lietuvių imigrantų Norvegijoje išlieka labai didelis, dauguma deportuojami ar atsiduria įkalinimo įstaigose už kriminalinius nusikaltimus.

Kvietimas dalyvauti spalio 12 Seimo rinkimuose

Lietuvos Ambasada Norvegijoje organizuoja balsavimą paštu, todėl visi Norvegijoje gyvenantys lietuviai raginami registruotis ir užpildyti anketas. Ambasadorius patikino, kad rinkiminiai duomenys išliks slapti ir bus perduoti tik rinkiminei komisijai. Visą informaciją apie rinkimus bei įvairius renginius galima sužinoti ambasados tinklalapyje www.no.urm.lt , kur informacija nuolat atnaujinama.

Baigdamas Jo Ekselencija pažymėjo, kad Lietuvos ambasada niekada nenusisuks nuo žmonių iniciatyvų, pabrėžė bendradarbiavimo ir savitarpio paramos būtinybę ir patikino, jog lietuvių išeiviai visuomet mielai laukiami ambasadoje, kad stiprintų lietuvybės bastionus Norvegijoje.

Ar verta būti lietuviu?

Ar verta būti lietuviu - tai bene kontroversiškiausiai nuskambėjęs klausimas, kurį kongreso rengėjai uždavė Norvegijoje gyvenančių lietuvių išeivių vaikams. Atsakymų nuskambėjo įvairių, o ambasadorius pabrėžė, kad lietuvybės, kaip vertybės puoselėjimas, visų pirma yra tėvų atsakomybė. Lietuviškumo vertės suvokimą reikia diegti, savaime jis neatsiranda, todėl lietuviškos mokyklos svarba lietuvybes išsaugojimui yra neginčijama. Lietuvybės išlaikymas buvo suformuluotas kaip svarbiausias visų Norvegijoje veikiančių lietuviškų organizacijų veiklos tikslas.

Organizacijų gausa

Svarbiausias kongreso tikslas buvo pristatyti lietuviškų organizacijų veiklą Norvegijoje. Buvo pristatytos organizacijos Norvegijos lietuvių bendrija, Norvegijos lietuvių jaunimo sąjunga, Foreningen Norge-Litauen, informacinis portalas www.lietuvis.no ir forumai www.lietuviainorvegijoj.com bei www.norvegijoslietuviai.com . Kongreso metu buvo svarstyta organizacijų susivienijimo galimybė, veiklos sritys, finansavimas, poreikiai ir ateities planai.

Sekmadieninė mokykla

Norvegijos lietuvių bendrija (NLB) kaip vieną svarbiausių savo veiklos sričių ir tikslų iškėlė lietuviškos sekmadieninės mokyklos darbą ir plėtrą. NLB lituanistinę mokyklą „Gintaras” šiais mokslo metais lankė 22 mokiniai, joje veikia 3 grupės, į kurias moksleiviai skirstomi pagal amžių ir žinias, mokslo metai dalijami į du semestrus. Užsiėmimai mokykloje vyksta kas antrą sekmadienį, o gegužės mėnesį buvo atkurta ir darželio grupė. Pagrindinė jos veikla - lietuvių kalbos pamokos, be to, čia organizuojami įvairūs renginiai bei šventės, pavyzdžiui, rugsėjo 1-osios šventimas, raiškiojo skaitymo konkursas. Didžiausia mokyklos problema ta, kad ji veikia tik Osle, todėl daugeliui kitur gyvenančių lietuvių vaikų gimtosios kalbos pamokos lieka nepasiekiamos. Taigi bendrijos nariai ir mokyklos pedagogai paragino tėvus imtis iniciatyvos steigiant filialus ir plečiant mokyklos veiklą.

Norvegijos lietuvių jaunimo sąjunga

Ši sąjunga susikūrė siekiant patenkinti Norvegijoje gyvenančio jaunimo poreikius, skatinti socialinius tarpusavio kontaktus, dalijimąsi patirtimi, tradicinių švenčių šventimą, organizuoti ir koordinuoti bendrą pramoginę ir kultūrinę veiklą. Be švenčių ir pramogų organizavimo, sąjunga užsiima ir labdaros į Lietuvą vežimu (į Vilniaus vaikų ligoninę) bei lietuviškos spaudos tiekimu Norvegijoje įkalintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Visi jaunais save laikantys lietuviai kviečiami prisidėti prie organizacijos veiklos.

Įkurtas naujas informacinis portalas Norvegijos lietuviams

Kongrese savo veiklą pristatė ir neseniai - šią žiemą įsikūręs informacinis portalas www.lietuvis.no . Šiuo metu jis yra didžiausias lietuviškas žinių portalas Norvegijoje, skleidžiantis lietuviams aktualią informaciją. Kad portalas būtų gyvas ir iš tiesų informatyvus, redakcija visuomet laukia galinčių ir norinčių rašyti, fotografuoti, filmuoti, dalintis informacija ir patirtimi.

Iškeltas dvigubos pilietybės klausimas

Kongrese veikė keturios darbo grupės, diskutavusios kultūros ir renginių, informacijos, mokyklos bei teisinių klausimų temomis.

Kultūros ir renginių grupė nutarė, kad renginiai turėtų būti organizuojami kas tris mėnesius, o informacija apie juos skelbiama plačiau, ypač - per lietuviškus portalus. Paminėta apsaugos trūkumo problema didesniuose renginiuose. Siūlyta aktyviau vežti įvairias parodas iš Lietuvos, imtis iniciatyvų organizuojant jų finansavimą ir patalpas. Norvegijos lietuvių bendrija paragino lietuvius prisidėti apgyvendinant atvykstančius kolektyvus, padėti praktiniais dalykais kultūriniuose renginiuose. Kalbėta ir apie sporto bei turizmo įvykius, rugpjūčio pabaigoje planuojamą dviračių žygį, pateiktas pasiūlymas plėtoti www.lietuvis.no skyrelį „Kelionės” ir visiems keliaujantiems siųsti ten savo įspūdžius ir praktinę informaciją apie lankytinas Norvegijos vietas.

Mokyklos klausimais diskutavusi grupė nutarė praplėsti vyresnių vaikų mokymo programą - įtraukti istorijos pažinimo dalyką, apklausti tėvus ir mokinius, kokių programos pokyčių jie pageidautų. Nutarta plėsti mokyklą, kurti filialus kituose regionuose, o tuomet būtų galima tikėtis ir paramos iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID).

Informacijos grupė iškėlė poreikį sulaukti konkrečių žmonių klausimų portale www.lietuvis.no bei plėsti jame pateikiamos informacijos ribas - kurti ne tik Oslo aktualijas apimantį informacinį tinklalapį. Buvo pateiktas pasiūlymas rašyti projektą ir kreiptis į TMID dėl finansinės paramos portalui.

Teisinė kongreso grupė vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Seimui įtvirtinti dvigubos pilietybės statusą, kuris prisidėtų prie Lietuvos strategijos „susigrąžinti emigrantus” ir leistų labiau puoselėti lietuvybę išeivijoje.

Uždelsto veikimo bomba

Kaip priemonę mažinti nusikalstamumą, efektyviau išnaudoti kvalifikuotą darbo jėgą ir gerinti socialinę integraciją teisinė grupė pasiūlė skatinti privačius asmenis ir nevyriausybines organizacijas remti norvegų kalbos mokymą, kad jis būtų prieinamas kuo platesniam imigrantų ratui. Buvo pripažintas informacijos apie Norvegiją, migrantų teises ir pareigas prieinamumo trūkumas, iškelta išnaudojimo problema. Norvegijos lietuvių padėtį šiuo atveju galima lyginti su lenkų, kurių atstovai gauna informacijos iš vyriausybės lenkų kalba, todėl siūloma imtis iniciatyvos, kad atsirastų prieinamos informacijos ir lietuviškai. Tai padėtų spręsti ir psichologines bei šeimos problemas, kurios šiuo metu itin ryškios migrantų bendruomenėse. Kol kas imigrantams iš Lietuvos sunkiai prieinami krizių centrai, sudėtinga gauti kvalifikuotą pagalbą, o tai veikia kaip uždelsto veikimo bomba.

www.lietuvis.no

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: