NT mokestis gyventojams – nuo 1 mln. Lt vertės arba nuo 100 kv. m - Anglija.lt
 

NT mokestis gyventojams – nuo 1 mln. Lt vertės arba nuo 100 kv. m 

LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pristatė apklausos rezultatus, kurioje dalyvavo 321 respondentas, t. y. 10 proc. LPK narių. Didžioji dauguma (58 proc.) nepritarė gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui. Tuo tarpu likusi dalis norėtų, kad šis mokestis būtų įvestas.
Šiuo metu Finansų ministerija rengia keturis NT mokesčio projektų variantus – du, kad mokestis būtų įvedamas nuo tam tikros NT vertės, trečias – nuo kvadratūros ir ketvirtasis – nuo antrojo būsto.

Dauguma respondentų (63 proc.) norėtų, kad NT mokestis gyventojams būtų skaičiuojamas nuo antro būsto, trečdalis – nuo tam tikros NT vertės. „Labai nemažai respondentų pageidavo mokesčius maišyti. Pavyzdžiui, taikyti nuo tam tikros vertės, tačiau pirmo būsto neapmokestinti“, – sakė S. Besagirskas.

Jeigu būtų įvestas mokestis nuo NT vertės, didžioji dalis (44 proc.) respondentų teigė, kad ta kartelė turėtų būti milijonas litų, trečdalis – 0,5 mln. litų,
Jei mokestis būtų taikomas nuo NT dydžio, tai du trečdaliai respondentų mano, kad jis turėtų būti taikomas nuo daugiau nei 100 kvadratinių metrų. Trečdalis žmonių atsakė, kad kartelė turėtų būti 200 kv. m, šiek tiek mažiau (29 proc.) mano, kad turi būti apmokestinamas tas NT, kuris yra didesnis nei 100 kv. m.

Visi respondentai norėtų mokėti kuo mažesnį mokestį – beveik pusė žmonių teigė, kad turėtų būti taikomas 0,02 proc. mokestis nuo turto vertės per metus, penktadalis – 0,1 proc. ir tik 2 proc. teigė, kad mokestis turėtų siekti 2 proc.
„Toks mokestis tikrai sumažintų NT plėtrą ir reikšmingai sumažintų statybos apimtis ir neigiamai paveiktų mūsų sektorių. Valstybei ar vyriausybei reikėtų gerokai daugiau diskutuoti, kaip paskatinti investicijas ir grįžti prie nulinio tarifo, kad investicijos padidėtų“, – teigė LPK statybos komiteto pirmininkas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis teigė, kad pirmiausia reikia susitvarkyti su esamais žemės ir priklausinių mokesčiais, juos sujungti ir padaryti vieną NT mokestį, tačiau tikino, kad nemato argumentų, kodėl vėliau NT mokestis gyventojams negalėtų būti įvestas.
„Reikia skubiai spręsti esamo įstatymo matomus trukdžius, kurie galėtų palengvinti situaciją visiems mokantiems NT mokestį. Kalbant apie naują ir visuotinį NT mokestį – pirma reikia nuveikti nemažai namų darbų, ir tam reikalingas protingas laikotarpis. O po to – kodėl gi ne? Mes nieko prieš šitą mokestį. Ar reikėtų fizinius asmenis į tai įtraukti, tai jau politikų reikalas. Svarbu, kad surinktą mokestį savivaldybės ne pravalgymui naudotų, o infrastruktūros plėtrai“, – sakė jis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė nematanti kliūčių nuo 2011 metų įvesti papildomą apmokestinimą. Premjeras Andrius Kubilius taip pat tam pritaria, tačiau nėra tikras, ar pavyks įteisinti naują mokestį.

Martynas Pasiliauskas

LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pristatė apklausos rezultatus, kurioje dalyvavo 321 respondentas, t. y. 10 proc. LPK narių. Didžioji dauguma (58 proc.) nepritarė gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui. Tuo tarpu likusi dalis norėtų, kad šis mokestis būtų įvestas.
Šiuo metu Finansų ministerija rengia keturis NT mokesčio projektų variantus – du, kad mokestis būtų įvedamas nuo tam tikros NT vertės, trečias – nuo kvadratūros ir ketvirtasis – nuo antrojo būsto.

Dauguma respondentų (63 proc.) norėtų, kad NT mokestis gyventojams būtų skaičiuojamas nuo antro būsto, trečdalis – nuo tam tikros NT vertės. „Labai nemažai respondentų pageidavo mokesčius maišyti. Pavyzdžiui, taikyti nuo tam tikros vertės, tačiau pirmo būsto neapmokestinti“, – sakė S. Besagirskas.

Jeigu būtų įvestas mokestis nuo NT vertės, didžioji dalis (44 proc.) respondentų teigė, kad ta kartelė turėtų būti milijonas litų, trečdalis – 0,5 mln. litų,
Jei mokestis būtų taikomas nuo NT dydžio, tai du trečdaliai respondentų mano, kad jis turėtų būti taikomas nuo daugiau nei 100 kvadratinių metrų. Trečdalis žmonių atsakė, kad kartelė turėtų būti 200 kv. m, šiek tiek mažiau (29 proc.) mano, kad turi būti apmokestinamas tas NT, kuris yra didesnis nei 100 kv. m.

Visi respondentai norėtų mokėti kuo mažesnį mokestį – beveik pusė žmonių teigė, kad turėtų būti taikomas 0,02 proc. mokestis nuo turto vertės per metus, penktadalis – 0,1 proc. ir tik 2 proc. teigė, kad mokestis turėtų siekti 2 proc.
„Toks mokestis tikrai sumažintų NT plėtrą ir reikšmingai sumažintų statybos apimtis ir neigiamai paveiktų mūsų sektorių. Valstybei ar vyriausybei reikėtų gerokai daugiau diskutuoti, kaip paskatinti investicijas ir grįžti prie nulinio tarifo, kad investicijos padidėtų“, – teigė LPK statybos komiteto pirmininkas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis teigė, kad pirmiausia reikia susitvarkyti su esamais žemės ir priklausinių mokesčiais, juos sujungti ir padaryti vieną NT mokestį, tačiau tikino, kad nemato argumentų, kodėl vėliau NT mokestis gyventojams negalėtų būti įvestas.
„Reikia skubiai spręsti esamo įstatymo matomus trukdžius, kurie galėtų palengvinti situaciją visiems mokantiems NT mokestį. Kalbant apie naują ir visuotinį NT mokestį – pirma reikia nuveikti nemažai namų darbų, ir tam reikalingas protingas laikotarpis. O po to – kodėl gi ne? Mes nieko prieš šitą mokestį. Ar reikėtų fizinius asmenis į tai įtraukti, tai jau politikų reikalas. Svarbu, kad surinktą mokestį savivaldybės ne pravalgymui naudotų, o infrastruktūros plėtrai“, – sakė jis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė nematanti kliūčių nuo 2011 metų įvesti papildomą apmokestinimą. Premjeras Andrius Kubilius taip pat tam pritaria, tačiau nėra tikras, ar pavyks įteisinti naują mokestį.

Martynas Pasiliauskas

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: