Nuo rugsėjo 1-osios galima steigti mažąją bendriją 

Nuo rugsėjo 1 d. norintys pradėti savo verslą galės steigti naujos teisinės formos įmonę – mažąją bendriją. Mažoji bendrija turėtų būti patogi žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, didelių investicijų nereikalaujantį šeimos verslą.

„Mažoji bendrija sudarys galimybę žmonėms be didesnių išlaidų ir gerokai paprasčiau pradėti savo verslą. Tikimės, kad ši nauja įmonės teisinė forma paskatins aktyviau užsiimti smulkiuoju šeimos verslu, nes iki šiol esamos juridinių asmenų teisinės formos ne visais aspektais atitiko smulkiojo verslo poreikius“, - sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Pasak ūkio ministro R. Žyliaus, kurti verslą Lietuvoje tapo paprasčiau ne tik dėl lengvesnės įmonės teisinės formos – mažosios bendrijos. Tarp svarbiausiųjų privalumų ministras mini verslo priežiūros institucijų įsipareigojimą pirmaisiais veiklos metais ne bausti, o konsultuoti. Taip pat 6 tūkst. litų vertės pirmųjų verslo metų paramos krepšelius, kurie suteikia finansinę atspirtį, kompensuojant konsultavimo, biuro bei mokymo paslaugas. Įmonėms bus taikomas Pelno mokesčio įstatyme numatytas lengvatinis 5 proc. tarifas, jei bendrijos metinė apyvarta neviršys 1 mln. litų ir joje dirbs ne daugiau kaip 10 darbuotojų.

Mažąją bendriją bus galima steigti dviem būdais: kai steigimui reikalingus dokumentus tvirtins notaras ir internetu. Elektroniniu būdu bus galima steigti mažąją bendriją, kai VĮ Registrų centras įdiegs tokią galimybę suteikiančius informacinės sistemos pakeitimus. Numatyta, kad mažąją bendriją steigiant elektroniniu būdu dokumentai internetu bus pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui be notaro tvirtinimo. Šiai galimybei įgyvendinti parengtos mažosios bendrijos pavyzdinės steigimo sutarties ir steigimo akto formos bei pavyzdiniai nuostatai.

Mažąją bendriją galės steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Mažajai bendrijai nėra nustatytas minimalaus kapitalo reikalavimas. Tad mažosios bendrijos steigėjams palikta teisė patiems spręsti dėl mažosios bendrijos veiklai reikalingo turto.

Naujos teisinės formos patrauklumą lemia ir jos lankstumas – dėl daugelio aspektų mažosios bendrijos nariai galės susitarti tarpusavyje – dėl narių susirinkimo sušaukimo, balsavimo raštu, nario avansu gaunamų bendrijos lėšų asmeniniams poreikiams, naujų mažosios bendrijos narių priėmimo, mažosios bendrijos nario savanoriško pasitraukimo iš mažosios bendrijos ir kt.

Atsižvelgus į skirtingus verslo poreikius pagal vykdomą veiklą, jos apimtį, pobūdį ir kitus veiksnius mažosios bendrijos steigėjams (nariams) bus leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos organų struktūrų. Pagal vieną iš jų mažojoje bendrijoje yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas. Pagal antrąją – mažojoje bendrijoje yra mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vienasmenis mažosios bendrijos valdymo organas –mažosios bendrijos vadovas.

Mažųjų bendrijų įstatyme įtvirtinta galimybė bendrijos pelną paskirstyti ne tik pasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams, bet ir jiems nepasibaigus.

Seimas Vyriausybės inicijuotai ir Ūkio ministerijos parengtai naujai juridinio asmens teisinei formai pritarė šių metų birželio 29 d., kai priėmė Mažųjų bendrijų įstatymą.

Parengta pagal www.balsas.lt informaciją

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Nuo rugsėjo 1 d. norintys pradėti savo verslą galės steigti naujos teisinės formos įmonę – mažąją bendriją. Mažoji bendrija turėtų būti patogi žmonėms, siekiantiems kurti smulkųjį, didelių investicijų nereikalaujantį šeimos verslą.

„Mažoji bendrija sudarys galimybę žmonėms be didesnių išlaidų ir gerokai paprasčiau pradėti savo verslą. Tikimės, kad ši nauja įmonės teisinė forma paskatins aktyviau užsiimti smulkiuoju šeimos verslu, nes iki šiol esamos juridinių asmenų teisinės formos ne visais aspektais atitiko smulkiojo verslo poreikius“, - sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Pasak ūkio ministro R. Žyliaus, kurti verslą Lietuvoje tapo paprasčiau ne tik dėl lengvesnės įmonės teisinės formos – mažosios bendrijos. Tarp svarbiausiųjų privalumų ministras mini verslo priežiūros institucijų įsipareigojimą pirmaisiais veiklos metais ne bausti, o konsultuoti. Taip pat 6 tūkst. litų vertės pirmųjų verslo metų paramos krepšelius, kurie suteikia finansinę atspirtį, kompensuojant konsultavimo, biuro bei mokymo paslaugas. Įmonėms bus taikomas Pelno mokesčio įstatyme numatytas lengvatinis 5 proc. tarifas, jei bendrijos metinė apyvarta neviršys 1 mln. litų ir joje dirbs ne daugiau kaip 10 darbuotojų.

Mažąją bendriją bus galima steigti dviem būdais: kai steigimui reikalingus dokumentus tvirtins notaras ir internetu. Elektroniniu būdu bus galima steigti mažąją bendriją, kai VĮ Registrų centras įdiegs tokią galimybę suteikiančius informacinės sistemos pakeitimus. Numatyta, kad mažąją bendriją steigiant elektroniniu būdu dokumentai internetu bus pateikiami tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui be notaro tvirtinimo. Šiai galimybei įgyvendinti parengtos mažosios bendrijos pavyzdinės steigimo sutarties ir steigimo akto formos bei pavyzdiniai nuostatai.

Mažąją bendriją galės steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Mažajai bendrijai nėra nustatytas minimalaus kapitalo reikalavimas. Tad mažosios bendrijos steigėjams palikta teisė patiems spręsti dėl mažosios bendrijos veiklai reikalingo turto.

Naujos teisinės formos patrauklumą lemia ir jos lankstumas – dėl daugelio aspektų mažosios bendrijos nariai galės susitarti tarpusavyje – dėl narių susirinkimo sušaukimo, balsavimo raštu, nario avansu gaunamų bendrijos lėšų asmeniniams poreikiams, naujų mažosios bendrijos narių priėmimo, mažosios bendrijos nario savanoriško pasitraukimo iš mažosios bendrijos ir kt.

Atsižvelgus į skirtingus verslo poreikius pagal vykdomą veiklą, jos apimtį, pobūdį ir kitus veiksnius mažosios bendrijos steigėjams (nariams) bus leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos organų struktūrų. Pagal vieną iš jų mažojoje bendrijoje yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas. Pagal antrąją – mažojoje bendrijoje yra mažosios bendrijos narių susirinkimas ir vienasmenis mažosios bendrijos valdymo organas –mažosios bendrijos vadovas.

Mažųjų bendrijų įstatyme įtvirtinta galimybė bendrijos pelną paskirstyti ne tik pasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams, bet ir jiems nepasibaigus.

Seimas Vyriausybės inicijuotai ir Ūkio ministerijos parengtai naujai juridinio asmens teisinei formai pritarė šių metų birželio 29 d., kai priėmė Mažųjų bendrijų įstatymą.

Parengta pagal www.balsas.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: