Estijos Hyjumos saloje antradienį prasideda teismo procesas Arnoldo Meri, Didžiojo Tėvynės karo veterano ir buvusio Estijos komunistų partijos CK nario, byloje.

Sovietų Sąjungos didvyriui A.Meriui inkriminuojama tai, kad jis prisidėjo prie civilinių asmenų trėmimų 1949 metais. 88-erių metų teisiamajam, jeigu jis bus pripažintas kaltu, gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

"Atsižvelgiant į tai, kad man beveik 90 metų, be to, aš sergu tokia "malonia" liga kaip plaučių vėžys, kalėjimas iki gyvos galvos savaime man truktų kelis mėnesius", - pareiškė teisiamasis.

Kadangi yra daug proceso dalyvių 88-erių metų A.Meri bylos nagrinėjimas vyks ne Kerdlos teismo pastate, o miesto kultūros namuose.

Procesas vyks teritorijoje, kurią aptarnauja Pernu apskrities teismas. Numatyta, kad teismo posėdžiai vyks antradienį ir trečiadienį.

A.Meri kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo ištremiant pustrečio šimto žmonių penktajame dešimtmetyje. Tuo metu kaltinamasis buvo Estijos komunistų partijos CK narys ir Estijos komjaunimo pirmasis sekretorius.

A.Meri sako, kad iš tikrųjų dalyvavo žmonių trėmimo iš Hyjumos salos renginiuose, bet atliko ne tokį vaidmenį, kokį jam primeta kaltinimas.

"Teisme norima mane pristatyti kaip trėmimų organizatorių, - sakė A.Meri. - Aš buvau pasiųstas, kad, žinoma, to laiko sampratomis, patikrinčiau, ar teisėtos tos priemonės, kurių imamasi".

Pasak buvusio funkcionieriaus, priemonės buvo teisėtos, nes buvo grindžiamos įstatymu, galiojusiu SSRS diktatoriaus Josifo Stalino režimo laiku.

"O ar buvo jos humaniškos, tai kitas klausimas, - sakė A.Meri. Savo nuomonę aš išdėsčiau dar devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai mes atšaukėme ir pasmerkėme šį sprendimą mūsų respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Aš buvau deputatas ir taip pat balsavau už šios procedūros pasmerkimą".

Publicistas ir visuomenės veikėjas Leivi Šeras teigia, kad A.Meri, kaip partijos veikėjas, 1949 metais negalėjo išvengti dalyvavimo trėmimo renginiuose.

"Jis buvo pasiųstas į Hyjumos salą. Yra tarptautinėje teisėje nusikaltimų, atsakomybė už kuriuos neturi senaties termino. Ar yra dalyvavimas trėmime toks nusikaltimas?" - retoriškai klausia buvęs Talino vicemeras L.Šeras.

Jis mano, jog A.Meri galima palikti ramybėje, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę - teisiamasis serga vėžiu.

Be to, kaip pabrėžia publicistas, "jo rankos nesuteptos krauju, jis nedalyvavo mirties bausmės vykdymuose. Jis negrūdo žmonių į vagonus".

"Kitas dalykas - pasmerkti trėmimą, kaip įvykdytą neteisėtą veiką, aktą, nukreiptą prieš žmoniškumą, be abejo, reikia", - įsitikinęs L.Šeras.

Talino žmogaus teisių informacijos centro direktorius Aleksejus Semionovas vadina A.Meri teismą "nevykusiu sumanymu".

Tiriant nusikaltimų žmoniškumui, kurie neturi senaties termino, bylas, būtina nustatyti, kas yra įtariamasis ir kaltinamasis. Tai, pažymi teisių gynėjas, "arba turi būti sprendimus priėmę žmonės, arba tie, kurie aktyviai dalyvavo vykdant tokius sprendimus".

A.Merio atveju, sako A.Semionovas, nieko panašaus nėra. "Tikriausiai, tai galima vertinti kaip kažkokią pačio atpildo už nusikaltimus žmoniškumui idėjos profanaciją. Tai tarptautinio teisingumo imitacija".

Pernai rugpjūčio viduryje Vakarų apygardos prokuratūra nusiuntė į teismą baudžiamąją bylą, kurioje pirmasis Estijoje Sovietų Sąjungos didvyris kaltinamas genocidu.

Pagal kaltinimą, 1949 metais A.Meri dalyvavo rengiantis kovo trėmimams, taip pat vadovavo trėmimui Hyjumos saloje ir jį tikrino.

1949 metų kovo 25 dieną Hyjumos saloje buvo sulaikytas 251 žmogus. Kitą dieną šie žmonės buvo nuvežti į Paldiskio uostą, iš kur specialiais prekiniais vagonais išsiųsti į tremtį iki gyvos galvos Sibire.

Tuo metu A.Meri, kuris yra buvusio Estijos prezidento Lennarto Meri pusbrolis, buvo Estijos KP(b) Centrinio komiteto narys ir Estijos LKJS CK pirmasis sekretorius.

Sovietų Sąjungos didvyrio vardas A.Meri buvo suteiktas 1941 metais. 1942-1945 metais A.Meris buvo Estijos teritorinio korpuso politikos skyriaus viršininko pavaduotojas. 1948 metais jis gavo V.Lenino ordiną.

1951 metais A.Meri buvo pašalintas iš komunistų partijos ir neteko Didvyrio vardo. Jo teisės buvo atkurtos po SSKP XX suvažiavimo, ir 1961 metais L.Meris buvo ESSR švietimo ministro pavaduotojas.

Per 1949 metų kovo 25-27 dienų trėmimus iš Estijos buvo ištremta, turimais duomenimis, 20 702 žmonės, iš kurių Sibire žuvo apie 3 tūkstančius.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.