Praeitą savaitę Ipswicho teismas priėmė sprendimą dėl pakistaniečio nužudymu kaltinto lietuvio Deivido Kupresčenkos. Aštuoniolikmetis vaikinas pripažintas kaltu, jam skirta bausmė iki gyvos galvos ir teisėjo sprendimu jis privalės kalėti mažiausiai dešimt metų, kol galės prašytis paleidžiamas lygtinai. Teismas priėmė šį sprendimą ir pakeisti jį galėtų nebent kitas teismas. Tačiau ši istorija mus sudomino kitu aspektu – teisiamojo šeima nuo pat kaltinimų pateikimo pradžios buvo priversta slapstytis, o galiausiai jiems teko pakeisti gyvenamąją vietą.

Su Deivido Kupresčenkos tėvais ir jaunesniąja seserimi susitikome automobilių stovėjimo aikštelėje Ipswiche – į teismo salę, kur buvo skaitomas nuosprendis, tėvai ir sesuo bijojo eiti. „Jau daug teismo posėdžių praleidom, o su sūnumi matomės pasimatymuose. Juk reikės mums čia gyventi toliau, o sulaukėm grasinimų, kad išpjaus šeimą“, – sakė motina.

Išsikėlė į kitą miestą

Septynerius metus Peterboroughe gyvenanti šeima grėsmę iš pakistaniečių bendruomenės pradėjo justi tada, kai jų sūnus buvo suimtas. „Peterboroughe yra pastatyta mečetė, tai policijos darbuotojai važiavo į tą mečetę, bandė tartis su bendruomene, kad paliktų mūsų šeimą ramybėje. Patys policininkai mums pasakojo, bet sakė, kad nepavyko susitarti. Paskui bandė įvesti signalizaciją į mūsų namą, bet ryšys buvo labai silpnas. Sakė, mes nerizikuosime jūsų palikti namuose, išpirko viešbutį mums ir sūnaus draugės šeimai, sumokėjo už pragyvenimą, už maistą ir liepė niekur nevaikščioti, dukrai į mokyklą uždraudė eiti. Galėdavome tik į darbą automobiliu nuvažiuoti ir atgal“, – pasakojo dėl pakistaniečio nužudymo nuteisto lietuvio šeima. Per tą savaitę, kol gyveno viešbutyje, jie turėjo susirasti naują gyvenamąją vietą. Jie ne tik išvyko iš Peterborougho į kitą miestą, bet, norėdami jaustis saugiai, persikraustė net į kitą grafystę. Tačiau ir dabar gyvena baimėje – o jeigu kada vieni per kitus nužudytojo giminaičiai sužinos, kur šeima apsistojo ir vėl prasidės grasinimai ir persekiojimai.

Rodė susidorojimo ženklus

Vyras ir žmona patvirtino, kad pradžioje, kai vyko pirmieji posėdžiai, jie juose dalyvavo. Tačiau po vieno posėdžio, kurio metu gausiai susirinkę pakistaniečiai, nepaisydami, jog vyksta teismas, gestais rodė susidorojimo ženklus, teisiamajam atstovavę advokatai palydėjo juodu iki automobilio ir patarė dėl jų pačių saugumo į teismo posėdžius daugiau nevaikščioti. „Ir kiti lietuviai jau anksčiau mus perspėjo - greičiau palikit Peterboroughą, mat vieni per kitus išgirdo, kad mūsų ieško pakistaniečiai“, – prisiminė Deivido motina. Tėvas pridūrė, kad problemos su pakistaniečiais gana dažnos, o jų sūnus dar vaikščiodamas į mokyklą yra nuo jų nukentėjęs. „Kartą kaip obuolys sudaužytas parėjo, sako, iš draugų dviračius atėmė, o aš nedaviau. Prieš kokius ketverius metus tai buvo“.

Persekiojimų pabūgusi šeima liko automobilyje, o aš nužingsniavau į teismą pasiklausyti nuosprendžio. Kurį laiką buvau vienintelė klausytoja. Paskui gerokai vėluodami į posėdžių salę triukšmingai sugužėjo daugiau kaip dešimt tamsiaveidžių vyrų. Jie šurmuliavo trukdydami klausytis ir taip ne itin garsios teisėjo kalbos, o paskelbus nuosprendį garsiai piktinosi, kad nuteistasis kalės tik devynerius metus. Išėjus iš posėdžių salės jie būriavosi koridoriuje ir varstė mane žvilgsniais, o vienas jų mobiliuoju telefonu mane nufotografavo.

Bėda atėjo prie durų

Aštuoniolikmetis D.Kupresčenka šių metų sausio mėnesį sumušė 33 metų Jabberą Ali iki sąmonės netekimo ir, išvilkęs iš kiemo, paliko jį Searjeant Street gatvėje (Peterboroughas). Sumuštasis, penkias dienas praleidęs ligoninėje, mirė neatgavęs sąmonės. Teisme D.Kupresčenka pripažino sumušęs penkių vaikų tėvą, tačiau neigė norėjęs jį nužudyti. Tačiau prisiekusieji pripažino jį kaltu įvykdžius tyčinę žmogžudystę ir prokuroras paprašė griežčiausios bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos. Teisiamojo advokatas paskutinėje ginamojoje kalboje prašė teisėjo atkreipti dėmesį į tai, kad D.Kupresčenka nusikaltimo įvykdymo metu dar buvo nepilnametis. Be to, jis pabrėžė, kad nusikaltimas nebuvo suplanuotas iš anksto ir teisiamasis tą naktį “nevaikščiojo gatvėmis ieškodamas bėdos, neieškojo su kuo susimušti, bėda pati atėjo prie jo durų.” Gynėjas teigė, kad D.Kupresčenka skaudžiai išgyvena dėl to, kas įvyko, ir pripažįsta savo kaltę, kad mušė ir spardė žmogų. “Kažkas nutiko, kas tą naktį sukėlė jo agresiją”, – teigė advokatas, primindamas, kad prieš Kalėdas D.Kupresčenkos draugė prarado judviejų septynių mėnesių kūdikį. Teisėjas pripažino, kad kai kurie klausimai lieka neatsakyti ir atsižvelgė į tai, jog žmogžudystė nebuvo suplanuota, tačiau dėl jos tyčinio pobūdžio neabejojo. Mažiausias įkalinimo terminas už tyčinę žmogžudystę yra dvylika metų, bet atsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes, teisėjas D.Kupresčenkai skyrė dešimt metų, iš kurių beveik metus jis jau atsėdėjo laukdamas teismo sprendimo.

Baimė pasipriešinti pakistaniečiams

Deivido tėvams šis sprendimas atrodo neteisingas. Jie neteisina sūnaus, pripažįsta, kad jis kaltas, tačiau, jų manymu, tai turėjo būti pripažinta kaip netyčinė žmogžudystė. „Nebuvo taip, kad jis būtų norėjęs jį užmušti, jis net nežinojo, kad tas žmogus ateis. Neskambino, nekvietė, kad ateitų, grįžo iš svečių ir jau ruošėsi miegoti, prausėsi. Kažkas ėmė baladotis į duris, jo draugė atidarė ir pamatė, kad čia tas pats vyras, kuris ją buvo išgąsdinęs prieš keletą savaičių, kai ji persileido. Bet į tai nebuvo atsižvelgta“, – kalbėjo Deivido motina.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad tas pats J.Ali prieš Kalėdas lankėsi Deivido draugės namuose ir kad kitą dieną įvykus persileidimui ji prarado iki tol visiškai sveiką kūdikį. Buvo paliudyta, kad J.Ali seksualiai prie jos priekabiavo ir išėjo tik tada, kai kitame kambaryje miegojęs jos tėvas, išgirdęs dukros riksmą, pabudo ir išvarė priekabiaujantį vyriškį. Maždaug po trijų savaičių, lemtingąją sausio naktį, maždaug 4 valandą, J.Ali, kaip teigiama, girtas, su degtinės buteliu rankoje vėl atėjo į tuos pačius namus, kuriuose lankėsi prieš Kalėdas. D.Kupresčenka susigrūmė su juo ir nustūmęs nuo laiptų ėmė spardyti. Teismas kaip sunkinančią aplinkybę pripažino tai, kad D.Kupresčenka buvo girtas, spardė gulintį vyrą pakartotinai ir išvilkęs iš kiemo be sąmonės paliko jį gatvėje.
Klausantis tėvų pasakojimo ne kartą kilo klausimas – kodėl nesikreipėte į policiją? Ypač, kai po J.Ali apsilankymo prieš Kalėdas, D.Kupresčenkos draugė prarado kūdikį? Atsakymas buvo toks - baimė pasipriešinti pakistaniečiams.
„Negalvojome, kad jis dar pasirodys. Be to, jei būtume parašę pareiškimą policijai, būtume tuoj išmesti iš buto, nes jis buvo tų, kas mums nuomojo butą, giminaitis“, - sakė nuteistojo mama.

Zita Čepaitė