Apie tai, kaip iki šiol Lietuva skleidė žinią apie save, geriausiai iliustruoja šiuo metu Lietuvoje besilankančių Olandijos verslininkų, jau investavusių Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje, žodžiai: „Lietuva iki šiol mums buvo balta dėmė.“

Jie teigia, kad tai, ką išvydo, juos sukrėtė – tokio aukšto gamybos lygio, prisipažįsta, jie nesitikėję. Verslininkai iš Olandijos susitinka su Lietuvos metalo ir inžinerinės pramonės įmonėmis aptarti galimų sutarčių. Į Lietuvą atvyko įmonių „MTA“, „Rollepaal“, „Hembrug“, „Daub“, „TNO“ atstovai.

Verslo misiją organizuojančios komercijos atašė Olandijoje Raimondos Balnienės teigimu, svečiai lankosi Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Kaune, Alytuje ir Marijampolėje. Į Lietuvą olandai jau buvo atvykę liepos pabaigoje, o dabar dar kartą susitinka derinti konkrečių sutarčių su galimais partneriais. Jų akiratyje – Vilniaus „Arginta“, Utenos „Lanksti linija“, Kauno „Stevila“ ir kitos įmonės.

Pasak komercijos atašė, olandams Lietuva ilgą laiką buvo maža ir neįdomi. „Finansinė krizė dėl pernelyg didelių gamybos kaštų privertė juos nusigręžti nuo Indijos, Kinijos ar Vietnamo ir pasižvalgyti po tas rinkas, kurios yra čia pat – ES viduje“, – sakė ji.

„Lietuva man – neatrasta vieta“

Olandijos verslininkų delegaciją lydintis vienos įtakingiausių tos šalies organizacijų –Technologijų industrijos sektoriaus asociacijos „FME-CWM“, kuri vienija apie šešis tūkstančius narių, vadovas P. T. M. (Pepijn) Bosmanas, atvirai prisipažino, kad iki liepos mėnesio nieko nežinojo apie Lietuvą. „Jokios informacijos nebuvo. Man ji buvo balta dėmė“, – teigė pašnekovas. Jis tik iš mokyklos laikų žinojo, kur tokia šalis yra.

Tačiau vyras pasakoja, jog tai, ką išvydo, jį nepaprastai nustebino ir sužavėjo. „Pirmiausia, Lietuvos išsivystymo lygis, antra – komunikabilumas, – vardijo pašnekovas. – Grįžęs pasakiau: „Atradau paslaptingą šalį“. Pradėjau skleisti žinias apie Lietuvą“, – pasakojo asociacijos, kurios narių sąraše yra tokia kompanija, kaip „Phillips“, vadovas.

Ir jis, ir vienos iš metalo gamybos įmonių „MTA“ savininkas Robertas J. P. Mandersas tikino, kad lankantis Lietuvos įmonėse labiausiai juos nustebino geras gamybos ir kainos santykis. O tai, jo teigimu, yra lemiamas veiksnys galvojant apie investicijas.

Gamybinių mašinų verslu užsiimančios bendrovės vadovas pasakojo, kad jo įmonė priima užsakymus ir juos įvairiose šalyse realizuoja. „Lietuva man buvo neatrasta vieta. Mes dirbame Rumunijoje, Čekijoje, Indijoje, Ukrainoje, tačiau nė viena iš tų valstybių neprilygsta Lietuvai“, – neslėpė jis. Pašnekovas teigė, kad įmonės, kuriose jis apsilankė, jį nustebino profesionalumu, aukštomis technologijomis, komunikacija ir pardavimo lygiu. Ypač jis akcentavo lietuvių sugebėjimą kontaktuoti anglų kaba, nes tiek Ukrainoje, tiek Rumunijoje tai jau tampa rimta kliūtimi. „Ukrainoje – žemo lygio darbas, Rumunijoje – prasta vadyba, Čekijoje – per aukštos kainos“, – šių šalių trūkumus vardijo verslininkas.

Dar vienas dalykas, kuris išskiria Lietuvą iš kitų, tai – lankstumas. „Prieš pat išvyką į Lietuvą mūsų įmonė sulaukė rimto užsakymo, kurį reikia atlikti labai skubiai. Ketvirtadienį trims Lietuvos įmonėms išsiunčiau laiškus, o jau penktadieni gavau atsakymus su techniniais aprašymais ir papildomais klausimais.“ Tokį patikrinimą atlikęs verslininkas pažadėjo, kad viena iš tų kompanijų netrukus gali tikėtis to užsakymo. „Mes neieškome vien tik gamybininkų, mes ieškome partnerių“, – teigė jis. Pasak R. Manderso, vidutinis Lietuvos pramonės lygis – labai geras. „Viena kompanija mane ypač pritrenkė. Net ir Olandijoje ji būtų viršūnė“, – nuostabos neslėpė ir komplimentų negailėjo verslininkas.

Tačiau Olandijos verslininkai neslėpė: Lietuva maža ir jos vidaus rinka taip pat maža. Todėl jie neturi vilčių, kad ateityje, pasikeitus ekonominei situacijai, daug produktų bus galima parduoti vidaus rinkoje. „Todėl, kviesdami investuotojus, turite kiekviename žingsnyje priminti, kad Lietuva – tai durys į Rytų rinką, tramplinas į Rusiją, Ukrainą. Dabar pats geriausias metas apie tai kalbėti“, – sakė P. T. M. Bosmanas.

Vis daugiau Vakarų Europos bendrovių nori perkelti gamybą į Lietuvą

„Ekonominė krizė turi ir savų privalumų. Ji įmones priverčia dar kartą peržiūrėti strategijas, apgalvoti veiksmus. Lietuvoje, palyginti su Čekija, Slovakija ir Rumunija, kaštai konkurencingesni, olandai vertina mūsų patikimumą ir kokybę“, – teigė Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinis direktorius Mantas Nocius.

Jis pastebi naują tendenciją – vis daugiau Vakarų Europos bendrovių svarsto galimybes perkelti gamybą į Baltijos valstybes. „Perkelti gamybą į trečiąsias šalis jau neapsimoka, nes dideli logistikos kaštai, o kokybė – negarantuota“, – sakė LEPA vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad Lietuva vis daugiau domisi verslininkai iš egzotiškų valstybių. „Mūsų šalis jau įdomi japonų verslininkams, į Lietuvą buvo atvykusios keturios Pietų Korėjos misijos“, – sakė jis. M. Nociaus teigimu, potencialius investuotojus daugiausia vilioja gamyba. Antroje vietoje būtų paslaugų sfera.

Iš svetur atvykę verslininkai, paklausti apie trukdžius, su kuriais dažniausiai susiduria Lietuvoje, vardijo aukščiausios valdžios politinės valios stoką, su žeme susijusias problemas. „Mes įsteigėme daug verslo parkų, tačiau suskaidėme juos mažais lopinėliais. Jeigu verslininkas nori įsigyti didesnį sklypą, tarkime, 20 ha, palankaus sprendimo turi laukti metus. Trečias dalykas, tai su darbo santykiais susijusios problemos – viršvalandžiai, sudėtingos darbuotojų atleidimo taisyklės. Be to, daugeliui svečių užkliūna oro uosto darbas, ypač skurdi skrydžių pasiūla“, – pasakojo M. Nocius.

Prancūzai geriau pažįsta Latviją ir Estiją

Panašius dalykus, kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais susidūrė investuotojai iš Prancūzijos, vakar vardijo Prancūzijos ambasadorius Franois Laumonieras. Pasak jo, pirmiausia Prancūzijos verslininkams užkliuvo ne visada skaidrūs konkursai. Kita kliūtis, kuri trukdo investuotojams rasti savo vietą Lietuvoje, pasak ambasadoriaus, yra ta, kad sunku identifikuoti potencialius partnerius. „Lietuvoje mažai profesionalių tarpininkų, egzistuoja politinio lobizmo momentas“, – sakė ambasadorius. Jiems taip pat užkliuvo daug suvaržymų turinti Lietuvos darbo teisė, o ypač situacija, susijusi su laikinuoju įdarbinimu.

Ambasadoriaus teigimu, Lietuva pakankamai silpnai save reklamuoja, todėl Prancūzija kur kas geriau pažįsta Latviją ir Estiją.

Japonai domisi Baltijos šalimis

Šiomis dienomis įvyko dar vienas Lietuvos prisistatymas. Daugiau nei pusšimtis Europoje veikiančių įmonių iš Japonijos Diuseldorfe (Vokietijoje) šią savaitę dalyvavo renginyje, kuris pristatė Baltijos šalis. Įmonių „Fujifilm“, „Fujinon“, „Mitsubishi“, „Hanshin“, „Nippon Express“, „Pioneer“ ir kitų atstovai domisi galimybėmis investuoti aukštųjų technologijų, transporto ir logistikos, apdirbamosios pramonės srityse Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.

„Turime pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia pasaulio finansų krizė, priversdama kompanijas, taip pat ir japonų, perkelti kai kurias gamyklas bei paslaugas iš brangesnių Vakarų Europos šalių. Lietuva gali sėkmingai konkuruoti kvalifikuota darbo jėga bei palyginti nedidelėmis sąnaudomis. Buvo puiki proga dar kartą atkreipti Japonijos investuotojų dėmesį į Lietuvos privalumus ir galimybes“, – tame renginyje teigė LEPA vadovas M. Nocius.

Japonijos ambasadorė Lietuvai Miyoko Akashi pažymėjo: „Ir aš, ir Japonijos kompanijos labai domisi tuo, kas dabar vyksta Lietuvoje, seka įvykius ir ruošiasi konkretiems projektams.“

Šį renginį organizavo Japonijos eksporto skatinimo agentūra JETRO, kuri jau nuo 2003 m. bendradarbiauja su LEPA. Per šį laikotarpį Lietuvos įmonės sudarė kontraktų su Japonijos kompanijomis už 20,02 mln. Lt namų tekstilės, suvenyrų, metalo apdirbimo, rąstinių namų ir tekstilės srityse.