Optimistinė statistika: Lietuvoje - augantys atlyginimai ir daugiau darbo pasiūlymų 

Šių metų trečią ketvirtį Lietuvos dirbantiesiems geros naujienos iš statistikų: atsirado daugiau laisvų darbo vietų ir atlyginimai ėmė augti sparčiau. Lietuvoje darbo užmokestis auga antrą ketvirtį iš eilės, pastebėjo Lietuvos statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje liepą – rugsėjį sudarė 2 406 Lt (697 EUR) ir per ketvirtį augo 2,1 proc., kai per metus – 4,3 proc. Privačiame sektoriuje atlyginimai augo šiek tiek sparčiau nei valstybiniame.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje siekia 1 868 Lt. Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 4,6 procento: valstybės sektoriuje – 4,4 proc., privačiajame – 4,9 proc.

2014 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 11,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – per ketvirtį jų padaugėjo 200-ais arba 1,3 proc.

„Manau, kad darbo užmokesčio augimas mažėjant darbo jėgai yra tendencija, tai yra susiję su ekonomikos ciklu, nes pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje, kuri buvo 2010-2012 m., darbo užmokestis praktiškai neaugo, nors ekonomika augo ganėtinai sparčiai“, - komentavo „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, 2010-2012 m. darbo užmokestis neaugo dėl aukšto nedarbo lygio, darbuotojų baimės dėl darbo vietos po praūžusios ekonomikos krizės, kartu darbo užmokesčio nekėlė ir nerimą jaučiantys darbdaviai, nors dalis jų galėjo sau tai leisti.

„Ekonominei situacijai stabilizuojantis, augimui besitęsiant, natūraliai didėja spaudimas darbo užmokesčiui. Dabar matome, kad nedarbo lygis mažėja, sparčiai atsigauna kitų valstybių ekonomika, į kurias lietuviai emigruoja. Vien Jungtinėje Karalystėje per metus sukuriama tiek darbo vietų, kiek Lietuvoje yra bedarbių, kartu ten įsibėgėja darbo užmokesčio augimas. Lietuvoje ekonomikos augimui sulėtėjus ar praktiškai sustojus, darbo užmokestis vis tiek augtų bent kelis procentus per metus, nes reikia kompensuoti stagnaciją 2010 -2012 m.“, - mano Ž. Mauricas.

Statistikai paaiškina, kad darbo užmokesčio augimą lėmė didesnis darbo valandų kiekis, sezoniškumas, dalies kultūros darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas ir kitos priežastys. Metiniam atlyginimų augimui įtakos turėjo ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis.

„Nordea“ prognozuoja, kad kitais metais darbo užmokestis turėtų augti 4,5 proc., o 2016 m. tikimasi 6 proc. augimo. Tačiau, anot Ž. Maurico, tai - nieko keisto, nes Estijoje šiemet darbo užmokestis augo apie 8 proc., sparčiausiai - statybų, pramonės ir informacinių technologijų sektoriuose.

Kam kyla algos ir ko trūksta?

Šiemet sparčiausiai atlyginimai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse (6,6 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įstaigose (5,5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bendrovėse (3 proc.).

Per metus vidutinis atlyginimas augo visų veiklos rūšių įmonėse: nuo 0,2 proc. – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo iki 9,6 proc. – informacijos ir ryšių bendrovėse.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2014 m. trečiąjį ketvirtį buvo pramonėje (2,6 tūkst.), transporte ir saugojime (1,4 tūkst.) ir prekyboje (1,3 tūkst.).

2014 m. trečiąjį ketvirtį aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių įmonėse. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse bei švietime.

„Problemų kils tiems darbdaviams, kurie rinkoje išliko dėl to, kad darbuotojams mokėjo mažas algas. Kai kuriose mažesnėse pramonės įmonėse Lietuvoje darbuotojams mokama mažiau nei Kinijoje, tad neturime kuo didžiuotis. Rytų Kinijoje retas žmogus eis dirbti į pramonę už mažiau nei 500 JAV dol.“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, be to, Lietuvos darbdaviai jau keletą metų dėl darbo jėgos konkuruoja ir su kaimyninėmis šalimis, ypač – su anglakalbėmis Airija ir Jungtine Karalyste.

„Manau, tai Lietuvai – ne mažas pavojus, nes arba lietuviai liks dirbti čia, bet tam reikia didesnio darbo užmokesčio ir technologijų, arba Lietuva bus pigią darbo jėgą eksportuojančia šalimi, kuri susidurs su protų nutekėjimu ir kitomis pasekmėmis“, - komentavo jis.

Lietuvoje šiemet trečią ketvirtį, statistikų duomenimis, nedarbas siekė 9,1 proc., kai antrą ketv. - 11,2 proc.

Estijos statistikos departamento duomenimis, šiemet trečią ketvirtį šalyje nedarbas siekė 7,5 proc., kai Latvijoje – 10,6 proc.

Vidutinis mėnesio atlyginimas Estijoje, neatskaičius mokesčių, šiemet antrą ketvirtį sudarė 1 023 EUR (3 532 Lt), o Latvijoje - 762 EUR (2 631 Lt).

Anglija.lt

Šių metų trečią ketvirtį Lietuvos dirbantiesiems geros naujienos iš statistikų: atsirado daugiau laisvų darbo vietų ir atlyginimai ėmė augti sparčiau. Lietuvoje darbo užmokestis auga antrą ketvirtį iš eilės, pastebėjo Lietuvos statistikos departamentas.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje liepą – rugsėjį sudarė 2 406 Lt (697 EUR) ir per ketvirtį augo 2,1 proc., kai per metus – 4,3 proc. Privačiame sektoriuje atlyginimai augo šiek tiek sparčiau nei valstybiniame.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje siekia 1 868 Lt. Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 4,6 procento: valstybės sektoriuje – 4,4 proc., privačiajame – 4,9 proc.

2014 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 11,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – per ketvirtį jų padaugėjo 200-ais arba 1,3 proc.

„Manau, kad darbo užmokesčio augimas mažėjant darbo jėgai yra tendencija, tai yra susiję su ekonomikos ciklu, nes pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje, kuri buvo 2010-2012 m., darbo užmokestis praktiškai neaugo, nors ekonomika augo ganėtinai sparčiai“, - komentavo „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, 2010-2012 m. darbo užmokestis neaugo dėl aukšto nedarbo lygio, darbuotojų baimės dėl darbo vietos po praūžusios ekonomikos krizės, kartu darbo užmokesčio nekėlė ir nerimą jaučiantys darbdaviai, nors dalis jų galėjo sau tai leisti.

„Ekonominei situacijai stabilizuojantis, augimui besitęsiant, natūraliai didėja spaudimas darbo užmokesčiui. Dabar matome, kad nedarbo lygis mažėja, sparčiai atsigauna kitų valstybių ekonomika, į kurias lietuviai emigruoja. Vien Jungtinėje Karalystėje per metus sukuriama tiek darbo vietų, kiek Lietuvoje yra bedarbių, kartu ten įsibėgėja darbo užmokesčio augimas. Lietuvoje ekonomikos augimui sulėtėjus ar praktiškai sustojus, darbo užmokestis vis tiek augtų bent kelis procentus per metus, nes reikia kompensuoti stagnaciją 2010 -2012 m.“, - mano Ž. Mauricas.

Statistikai paaiškina, kad darbo užmokesčio augimą lėmė didesnis darbo valandų kiekis, sezoniškumas, dalies kultūros darbuotojų darbo užmokesčio padidinimas ir kitos priežastys. Metiniam atlyginimų augimui įtakos turėjo ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis.

„Nordea“ prognozuoja, kad kitais metais darbo užmokestis turėtų augti 4,5 proc., o 2016 m. tikimasi 6 proc. augimo. Tačiau, anot Ž. Maurico, tai - nieko keisto, nes Estijoje šiemet darbo užmokestis augo apie 8 proc., sparčiausiai - statybų, pramonės ir informacinių technologijų sektoriuose.

Kam kyla algos ir ko trūksta?

Šiemet sparčiausiai atlyginimai augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse (6,6 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įstaigose (5,5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bendrovėse (3 proc.).

Per metus vidutinis atlyginimas augo visų veiklos rūšių įmonėse: nuo 0,2 proc. – elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo iki 9,6 proc. – informacijos ir ryšių bendrovėse.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2014 m. trečiąjį ketvirtį buvo pramonėje (2,6 tūkst.), transporte ir saugojime (1,4 tūkst.) ir prekyboje (1,3 tūkst.).

2014 m. trečiąjį ketvirtį aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių įmonėse. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse bei švietime.

„Problemų kils tiems darbdaviams, kurie rinkoje išliko dėl to, kad darbuotojams mokėjo mažas algas. Kai kuriose mažesnėse pramonės įmonėse Lietuvoje darbuotojams mokama mažiau nei Kinijoje, tad neturime kuo didžiuotis. Rytų Kinijoje retas žmogus eis dirbti į pramonę už mažiau nei 500 JAV dol.“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, be to, Lietuvos darbdaviai jau keletą metų dėl darbo jėgos konkuruoja ir su kaimyninėmis šalimis, ypač – su anglakalbėmis Airija ir Jungtine Karalyste.

„Manau, tai Lietuvai – ne mažas pavojus, nes arba lietuviai liks dirbti čia, bet tam reikia didesnio darbo užmokesčio ir technologijų, arba Lietuva bus pigią darbo jėgą eksportuojančia šalimi, kuri susidurs su protų nutekėjimu ir kitomis pasekmėmis“, - komentavo jis.

Lietuvoje šiemet trečią ketvirtį, statistikų duomenimis, nedarbas siekė 9,1 proc., kai antrą ketv. - 11,2 proc.

Estijos statistikos departamento duomenimis, šiemet trečią ketvirtį šalyje nedarbas siekė 7,5 proc., kai Latvijoje – 10,6 proc.

Vidutinis mėnesio atlyginimas Estijoje, neatskaičius mokesčių, šiemet antrą ketvirtį sudarė 1 023 EUR (3 532 Lt), o Latvijoje - 762 EUR (2 631 Lt).

 (Komentarų: 3)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: