Per dvejus metus Lietuvoje pagrindinių maisto produktų krepšelis brango sparčiau nei augo infliacija. Ekonomistai tai paaiškina ne tik globaliomis priežastimis, bet ir Lietuvos rinkos ribotumu – esą ne visuomet užtikrinama efektyvi konkurencija.

Už maisto prekių krepšelį, kurio kaina 2010 m. sausį buvo 94,29 Lt, šiemet sausį pirkėjas mokėjo 103,17 Lt, rodo Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenys. Nuo 2010 iki 2011 metų sausio maistro produktų krepšelis pabrango 6,4 procento, o per 2011 m. - dar 2,9 proc.

Maisto produktų krepšelį sudaro skirtingo riebumo pienas ir varškė, sviestas, kiaušiniai, kiaulienos kumpis, dešrelės, juoda ir balta duona, bulvės.

Vidutinė metinė infliacija buvo mažesnė - 2010 gruodį ji siekė 1,3 proc., o pernai – 4,1 proc., rodo Statistikos departamento informacija.

Spartų maisto prekių brangimą ekonomistai aiškina dvejopai: būtent maisto produktai yra pagrindinė infliacijos priežastis, tačiau įtakos tam turi ir palyginti nedidelė šalies mažmeninės prekybos rinka, kurioje, anot jų, ne visuomet užtikrinama konkurencija.

Anot "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, kai kurių produktų kainos mažoje šalyje gali būti aukštesnės, nei didelėje rinkoje, kurioje dėl itin didelių gamybos apimčių galima sumažinti produkcijos vienam gaminiui tenkančias produkcijos sąnaudas.

Pasak specialisto, maisto produktų galutinė kaina priklauso ne tik nuo žaliavų kainos ir gamintojo, bet ir nuo konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje.

Vyresnioji „Danske” banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, jog maisto prekių paklausa yra santykinai mažai priklausoma nuo ekonomikos svyravimų: žmogus finansiškai sunkesniais metais atsisakys technikos ir prabangos prekių nei vartos mažiau maisto prekių.

V.Klyvienė pripažįsta, jog ekonomistai, lygindami tendencijas su ES šalių vidurkiais ir pokyčiais, pastebintys, kad Lietuvos prekybininkai ir gamintojai linkę papiktnaudžiauti, nes Lietuvos rinka - maža, koncentruota, konkurencija joje ne itin efektyvi.

Pasak "Danske" specialistės, analogiški procesai fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse. Estai pastebėjo, kad, prieš įstojant į euro zoną, didieji prekybos centrai pasididino savo pelno maržas.

Per dvejus metus sparčiau nei infliacija didėjo ne tik pagrindinių maisto produktų kainos, bet visų rūšių maisto prekių ir alkoholinių gėrimų kainos. Pagal Statistikos departamento duomenis, ši prekių grupė pernai brango 8,3 proc.

N.Mačiulis vardija, kad pernai infliaciją sparčiausiai didino būtent maisto prekių, transporto ir komunalinių paslaugų kainos, daugumos kitų prekių ir paslaugų kainos pernai nepasikeitė, o drabužiai ir avalynė, namų apyvokos įranga, ryšio, poilsio ir kultūros paslaugos net atpigo.

Ekonomikos specialistas 2010 metų maisto produktų brangimą aiškina išorinėmis priežastimis: tais metais dėl gamtos stichijų buvo sutrikęs maisto produktų žaliavų tiekimas. Tačiau pernai nebūta didelių stichijų, nuniokojusių pasėlius ar derlių. Anot N.Mačiulio, pasaulyje maisto produktų kainų indeksas sparčiai krenta jau keturis mėnesius iš eilės, ir nuo vasaros sumažėjo beveik penkiolika procentų. Ekonomistas prognozuoja, kad vėluodamos šios pasaulinės tendencijos pasieks ir Lietuvą, todėl šiemet maisto produktų kainų augimo baimintis nereiktų.

Per pirmą pernai metų ketvirtį smukęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per antrą ketvirtį padidėjo 1,6 proc. iki 1,64 tūkst. litų, o per trečią ketvirtį dar 0,4 proc., iki 1,646 tūkst. litų.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją