Tyrone apygardoje gyvūnų teisių inspektoriai perėmė visus trisdešimt pagyvenusios moters šunų, kai ji pagaliau pripažino, kad nebepajėgia su visais jais susitvarkyti.

Daugelis neprižiūrėtų šunų buvo panašesni į laukinius šunis, nei naminius augintinius - jų kailis buvo neatpažįstamai susivėlęs ir nešvarus, pasakoja gyvūnų prieglaudos "Grovehill Animal Shelter" įkūrėja. Ši moteris ir išgelbėjo trisdešimt laisvai po buvusios šeimininkės namus zyliojusius šunis, rašoma BBC žinių portale.

Panašu, kad šunys niekuomet nebuvo vedžiojami lauke - dėl šios priežasties daugeliui jų teko karpyti peraugusius nagus. Beveik visų jų dantys nesveiki.

"Apie tai, kad kuris iš šunų apsirgdavęs, šeimininkė nesužinodavusi iki kol rasdavo sirgusį šunį negyvą. Juk ji niekaip kitaip ir nebūtų galėjusi to sužinoti, kai namuose su ja gyveno net trisdešimt jų. Ji žinojo, kad situacija jau nevaldoma, ji suvokė, kad tai nepriimtina," baisisi šunų prieglaudos įkūrėja Lynda Hill.

Šeši iš "išgelbėtųjų" šunų, kuriems reikėjo skubios veterinarinės pagalbos, buvo atiduoti "Dogs Trust" organizacijai Glasgow.

Likę dvidešimt keturi šunys pasiliko Grovehill prieglaudoje netoli Omagh miesto. Prieglauda šiuo metu laukia veterinaro sąskaitos, kuri, manoma sieks apie keturis tūkstančis svarų sterlingų - tiek veikiausiai bus kainavusios veterinarų pastangos išgydyti visus apsirgusius neprižiūrėtus geriausius žmogaus draugus.

Anot Lyndos Hill, paprastai prieglaudoje vienu metu laikoma apie trisdešimt šunų, tačiau šįkart skaičius dvigubai didesnis. Anot jos, įstaigai, kuri skaičiuoja kiekvieną centą, tai labai sunku.

Per metus Grovehill prieglauda "išgelbsti" apie tūkstantį šunų, dovanodama juos naujiems šeimininkams - surasdama apleistiems globotiniams namus.

"Šie šunys niekuomet nebuvo auklėti, jiems moters namuose buvo leidžiama viskas, dėl to jie išsiugdė bandos sąmonę. Didžiausias prieglaudos uždavinys dabar - pripratinti juos prie žmogaus. Kol kas, jeigu vienas išsigąsta arba sureaguoja į ką nors, jam atitaria ir visi kiti, visi sukrunta veikiami kitų patiriamos įtampos," pasakoja Lynda.

Anot prieglaudos įkūrėjos, kai kurie šunys jautresni ir baikštesni už kitus, tad prieglaudos darbuotojams teko nelengva užduotis juos prisijaukinti - nemaža jų niekuomet nebuvo glostyti. Tačiau esama ir tokių, kurie leidžiasi greitai ugdomi.

Nors gyveno namuose, jų šeimininkė buvo aštuntojoje dešimtyje, todėl ne kiekvieną ir supaisydavo, taigi buvo panašiau, kad moters namuose gyvena tuntas laukinių šunų, aiškina situaciją Lynda.

Šiuo metu šunimis rūpinamasi, jie jaukinami, netrukus visus juos skiepys antrą kartą. O tuomet šunų prieglaudos darbuotojų laukia nauja rimta užduotis - surasti gyvūnams naujus namus.