Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas pareiškė, kad prezidento postą prarado dėl to, kad nesutiko, jog Lietuvoje JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) steigtų kalėjimą slapta sulaikytiems žmonėms.

Tai R. Paksas pareiškė antradienio vakarą LNK televizijos tiesioginėje laidoje „Kryžminė ugnis“.

R. Paksas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui liudijęs, kad į jį, kaip prezidentą, kreipėsi tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus ir teiravosi, ar tokį kalėjimą galima steigti. R. Paksas liudijo su tuo nesutikęs. Vėliau M. Laurinkus komitetui aiškino, kad prezidento apie galimą CŽV kalėjimą teiravosi kaip apie teorinę galimybę, matydamas, kad pasaulyje tokie gali atsirasti.

R. Paksas laidoje tvirtino apie CŽV kalėjimą sužinojęs tik dėl komiteto tyrimo.

„Ateina pas tave saugumo departamento vadovas, kuris klausia – ar sutiksi su tuo? [...] Jei šito tyrimo nebūtų buvę, aš nebūčiau net žinojęs, kad šis mano pasakytas „ne“ turėjo kažkokį tęsinį“, – tvirtino jis.

Komitetas nustatė, kad CŽV buvo sudarytos sąlygos Vilniaus priemestyje įsirengti patalpas savo reikmėms ir jose veikti neprižiūrimiems Lietuvos pareigūnų. O VSD pareigūnai kelis kartus neleido Lietuvos pasieniečiams tikrinti CŽV lėktuvų bei jų atvežamų krovinių. Vadinasi, prielaidos kalėjimui buvo, padarė išvadą komitetas.

R. Paksas prezidentu tapo 2003 metų vasarį, rinkimuose nugalėjo Valdą Adamkų. Jo nuopuolis prasidėjo po kelių mėnesių nutekinus prezidento aplinkos žmonių galimai kompromituojančius pokalbius telefonu. Jis parlamento apkaltos būdu buvo nušalintas 2004 metų kovą.
2003 metų lapkritį, M. Laurinkui traukiantis, prezidentas siūlė VSD vadovu skirti Gintarą Bagdoną. Nušalinus R. Paksą, vietoj G. Bagdono VSD vadovauti buvo paskirtas Arvydas Pocius.