Paliaubos Ukrainoje kybo ant plauko 

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus „nedelsiant nutraukti“ atakas Rytų Ukrainoje, reikšdamos gilų susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų.

Nuo sekmadienio vidurnakčio galiojančios paliaubos kybo ant plauko, nes susirėmimai nesiliovė prie vieno strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, o abi konflikto pusės skundžiasi, kad nevykdomos sąlygos, kurios leistų pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Įsigaliojus paliauboms, susiėmimai tęsėsi aplink Debalcevės miestą – svarbią geležinkelio jungtį tarp separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų, kur tūkstančiai vyriausybės pajėgų karių yra beveik visiškai apsupti gerai ginkluotų separatistų.

„Jungtinės Valstijos smarkiai susirūpinusios dėl blogėjančios padėties Debalcevėje ir jos apylinkėse Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV Valstybės departamento atstovės Jen Psaki paskelbtame pareiškime.

„Raginame Rusiją ir separatistus, kuriuos ji remia, nedelsiant sustabdyti visas atakas, dirbti su ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija), kad būtų užtikrintas paliaubų sąlygų laikymasis ir ... visiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus“, – pridūrė ji.

Kijevo pareigūnai ir separatistai kaltina vieni kitus tęsiant atakas, dėl kurių jie negali atitraukti tankų, raketų ir artilerijos nuo fronto linijos Ukrainos rytuose.

ESBO grupė, kuriai pavesta stebėti paliaubas, negalėjo patekti į Debalcevę dėl ten vykstančių kautynių.

Ukrainos vyriausybė nurodė, kad separatistai sekmadienį surengė daugiau negu 112 atakų prieš jos pajėgų pozicijas, per kurias žuvo penki kariai, o dar 25 buvo sužeisti.

Pirmadienį buvo surengtos dar 38 atakos – daugiausiai bombardavimai iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“ ir minosvaidžių, rašoma Gynybos ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Kijevas nurodė, kad separatistai patys apšaudė Donecką, kad dėl tos atakos apkaltintų vyriausybės pajėgas.

„Rusijos remiamų separatistų agresyvūs veiksmai ir pareiškimai kelia grėsmę naujausioms paliauboms ir planuojamam sunkiosios ginkluotės atitraukimui, kaip numatyta vasario 12-osios Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių plane“, – sakė J.Psaki.

Ji taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos „atidžiai stebi“ pranešimus apie naują Rusijos karinės technikos koloną, judančią Debalcevės link.

Po Debalcevės apšaudymų - V.Putino pokalbis su P.Porošenka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kalbėjosi telefonu. Apie tai pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Tęsta diskusija apie Minske patvirtintų taikaus konflikto sureguliavimo Ukrainos pietryčiuose priemonių įgyvendinimo eigą. Taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su ugnies nutraukimo režimu, konfliktuojančių pusių sunkiosios ginkluotės atitraukimu, taip pat situacija Debalcevės miesto rajone“, – teigiama pranešime.

„Be to, lyderiai pasikeitė nuomonėmis apie ESBO stebėjimo misijos vaidmenį dabartiniame etape“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Kaip pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, P. Porošenka paragino imtis visų priemonių, kad būtų visiškai ir besąlygiškai nutraukta ugnis, ypač Debalcevės rajone. Jis taip pat paragino pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimą kontroliuojant ESBO stebėtojams.

Vasario 16 dieną Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Ukrainos prezidentas P. Porošenka aptarė situaciją Debalcevės rajone.

Trijų šalių lyderiai pokalbyje telefonu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nepaisant paskelbto ugnies nutraukimo, mūšiai aplink Debalcevę tęsiasi. Trijų valstybių lyderiai pasisakė už tai, kad ESBO stebėtojai galėtų laisvai patekti į antiteroristinės operacijos zoną, joje netrukdomi dirbti ir užtikrinti sutarties dėl ugnies nutraukimo vykdymą.

Vasario 17-osios naktį P. Porošenka taip pat telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry. Pašnekovai aptarė situaciją Donbase. Jie išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nepaisant vasario 12 dieną Minske pasirašytų susitarimų, ugnies nutraukimo režimas pažeidžiamas iš separatistų pusės, ypač Debalcevės rajone.

Vasario 12 dieną pasibaigus Normandijos ketverto deryboms dėl Ukrainos krizės sureguliavimo, buvo pasirašyta sutartis, kuri numato visų karo veiksmų nutraukimą Donbase nuo 2015 metų vasario 15 dienos 00 val. 00 min., taip pat sunkiosios ginkluotės ir artilerijos atitraukimą nuo konfliktuojančių pusių sąlyčio linijos.

Parengta pagal BNS ir Delfi.lt informaciją

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusiją ir jos remiamus separatistus „nedelsiant nutraukti“ atakas Rytų Ukrainoje, reikšdamos gilų susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų.

Nuo sekmadienio vidurnakčio galiojančios paliaubos kybo ant plauko, nes susirėmimai nesiliovė prie vieno strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, o abi konflikto pusės skundžiasi, kad nevykdomos sąlygos, kurios leistų pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Įsigaliojus paliauboms, susiėmimai tęsėsi aplink Debalcevės miestą – svarbią geležinkelio jungtį tarp separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų, kur tūkstančiai vyriausybės pajėgų karių yra beveik visiškai apsupti gerai ginkluotų separatistų.

„Jungtinės Valstijos smarkiai susirūpinusios dėl blogėjančios padėties Debalcevėje ir jos apylinkėse Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV Valstybės departamento atstovės Jen Psaki paskelbtame pareiškime.

„Raginame Rusiją ir separatistus, kuriuos ji remia, nedelsiant sustabdyti visas atakas, dirbti su ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija), kad būtų užtikrintas paliaubų sąlygų laikymasis ir ... visiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus“, – pridūrė ji.

Kijevo pareigūnai ir separatistai kaltina vieni kitus tęsiant atakas, dėl kurių jie negali atitraukti tankų, raketų ir artilerijos nuo fronto linijos Ukrainos rytuose.

ESBO grupė, kuriai pavesta stebėti paliaubas, negalėjo patekti į Debalcevę dėl ten vykstančių kautynių.

Ukrainos vyriausybė nurodė, kad separatistai sekmadienį surengė daugiau negu 112 atakų prieš jos pajėgų pozicijas, per kurias žuvo penki kariai, o dar 25 buvo sužeisti.

Pirmadienį buvo surengtos dar 38 atakos – daugiausiai bombardavimai iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“ ir minosvaidžių, rašoma Gynybos ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Kijevas nurodė, kad separatistai patys apšaudė Donecką, kad dėl tos atakos apkaltintų vyriausybės pajėgas.

„Rusijos remiamų separatistų agresyvūs veiksmai ir pareiškimai kelia grėsmę naujausioms paliauboms ir planuojamam sunkiosios ginkluotės atitraukimui, kaip numatyta vasario 12-osios Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių plane“, – sakė J.Psaki.

Ji taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos „atidžiai stebi“ pranešimus apie naują Rusijos karinės technikos koloną, judančią Debalcevės link.

Po Debalcevės apšaudymų - V.Putino pokalbis su P.Porošenka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kalbėjosi telefonu. Apie tai pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Tęsta diskusija apie Minske patvirtintų taikaus konflikto sureguliavimo Ukrainos pietryčiuose priemonių įgyvendinimo eigą. Taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su ugnies nutraukimo režimu, konfliktuojančių pusių sunkiosios ginkluotės atitraukimu, taip pat situacija Debalcevės miesto rajone“, – teigiama pranešime.

„Be to, lyderiai pasikeitė nuomonėmis apie ESBO stebėjimo misijos vaidmenį dabartiniame etape“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Kaip pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, P. Porošenka paragino imtis visų priemonių, kad būtų visiškai ir besąlygiškai nutraukta ugnis, ypač Debalcevės rajone. Jis taip pat paragino pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimą kontroliuojant ESBO stebėtojams.

Vasario 16 dieną Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Ukrainos prezidentas P. Porošenka aptarė situaciją Debalcevės rajone.

Trijų šalių lyderiai pokalbyje telefonu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nepaisant paskelbto ugnies nutraukimo, mūšiai aplink Debalcevę tęsiasi. Trijų valstybių lyderiai pasisakė už tai, kad ESBO stebėtojai galėtų laisvai patekti į antiteroristinės operacijos zoną, joje netrukdomi dirbti ir užtikrinti sutarties dėl ugnies nutraukimo vykdymą.

Vasario 17-osios naktį P. Porošenka taip pat telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry. Pašnekovai aptarė situaciją Donbase. Jie išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nepaisant vasario 12 dieną Minske pasirašytų susitarimų, ugnies nutraukimo režimas pažeidžiamas iš separatistų pusės, ypač Debalcevės rajone.

Vasario 12 dieną pasibaigus Normandijos ketverto deryboms dėl Ukrainos krizės sureguliavimo, buvo pasirašyta sutartis, kuri numato visų karo veiksmų nutraukimą Donbase nuo 2015 metų vasario 15 dienos 00 val. 00 min., taip pat sunkiosios ginkluotės ir artilerijos atitraukimą nuo konfliktuojančių pusių sąlyčio linijos.

Parengta pagal BNS ir Delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: