"Iki" saulėgrąžų aliejus ir ryžiai, "Maximos" sauskelnės ir kaimiški koldūnai, "Rimi" sūris ir miltai - tai tik dalis parduotuvių prekės ženklais (PPŽ) pavadintų produktų, užimančių vis daugiau vietos didžiųjų prekybos tinklų lentynose.

Pagal parduotuvių užsakymą pagamintos prekės gerokai pigesnės už analogiškas žinomų gamintojų, tačiau jų etiketėse retai nurodomas gamintojas, o dažnos prekės "kilmės šalis" - ES. Tačiau, pavyzdžiui, Olandijoje pagamintas ir Lenkijoje supakuotas "Rimi" goudos sūris nebūtinai yra prastesnio skonio ar kokybės nei žinomo Lietuvos gamintojo.

Rinkos tyrimų bendrovės "Nielsen" duomenimis, PPŽ produktų kaina Lietuvoje vidutiniškai 40 proc. mažesnė nei firminių produktų. Tačiau esama brangesnių už firminius produktus PPŽ prekių (pavyzdžiui, "Iki" gurmanų" produktų linija). Didžiausias kainų skirtumas yra tarp namų ūkio priežiūros bei asmens higienos priemonių - jų kaina gali būti mažesnė net iki 70 procentų. Mažiausias skirtumas yra kavos, arbatos, kakavos produktų grupėje - šių firminių ir PPŽ produktų kaina gali skirtis tik 2 procentais.

"Didysis parduotuvių prekės ženklų augimas mūsų šalyje vyko 2009-2011 metais. Šį laikotarpį vadinčiau "racionalaus pirkimo metais", kai krizės prispausti pirkėjai gerokai mažino savo išlaidas. Tuo pačiu metu didieji prekybos tinklai plėtojo kelis didelius PPŽ projektus, o tai lėmė gerokai didesnį ir įvairesnį tokių produktų asortimentą rinkoje", - teigė Artūras Urbonavičius, "Nielsen" vadovas Baltijos šalims.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad šių produktų sklaida Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, palyginti su Europos valstybėmis, nedidelė. Antai trys didieji mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje užima daugiau kaip 60 proc. rinkos, o jų PPŽ produktų rinkos dalis svyruoja tarp 8 ir 9 procentų. Tuo metu panašų prekybos tinklų koncentracijos lygį turinčiose Europos šalyse PPŽ prekių parduodama kur kas daugiau - nuo 20 iki 30 procentų.

Anot A.Urbonavičiaus, tradiciškai pirkėjai mėgsta ir mielai perka parduotuvių prekės ženklais pažymėtus gyvūnų ėdalą, cukrų, pieno produktus, kruopas ir miltus. Bet kai kurių prekių, jo nuomone, su parduotuvių ženklais geriau nesiūlyti. Mat pirkėjai iš tolo aplenkia alkoholio, šokolado, kūdikių maisto bei asmens higienos produktus su parduotuvių ženklais.

UAB "Maxima LT" skelbia, kad iš maždaug 65 tūkst. prekybos tinklo asortimente esančių prekių daugiau kaip 17 tūkst. yra pažymėtos PPŽ ir sudaro apie 10 proc. visų prekių. Kitaip nei "Rimi" ar "Iki", šio tinklo prekės ženklai pavadinti subtiliau. Antai nedidelėje "Maximos" parduotuvėje Vilniaus centre siūloma pagal tinklo užsakymą pagaminta "Optimos linijos" karštai rūkyta dešra (kilmės šalis - Lenkija), pomidorų sultys ir cukrus (kilmės šalis - ES), "Maximos Favorit" servelatas, obuolių ir kitos sultys, kaimiški koldūnai, sauskelnės (kilmės šalis - Lietuva).

Tinklo atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė aiškina, kad šių produktų pakuotėse gamintojas nenurodomas todėl, kad toks yra dviejų šalių - užsakovo ir gamintojo - išankstinis susitarimas.

Pasaulyje parduotuvių prekės ženklų (PPŽ) vidurkis siekia 15 proc. viso pardavimo. Europoje pagal PPŽ pardavimą pirmauja Šveicarija (daugiau kaip 45 proc.) ir Didžioji Britanija (beveik 40 proc.). Lietuvoje PPŽ pardavimas 2012 metais sudarė 8,5 proc., o keturiuose didžiuosiuose mažmeninės prekybos tinkluose - 9,6 proc. apyvartos.

Pirkėjų apklausos rodo, kad 2012 metais daugumoje Europos valstybių vartotojai daugiau pirko PPŽ produktų. Pavyzdžiui, krizės ištiktoje Ispanijoje, kurioje maistui tradiciškai negailima pinigų, net 54 proc. pirkėjų teigė, kad jie pastaraisiais metais pradėjo pirkti daugiau PPŽ.