Parlamentarai nenoromis pritarė, kad geras mokymasis prilygsta 8 ir daugiau 

Parlamentarai pritarė prezidento veto su siūlymais, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei geresniais balais įvertinti jaunuoliai.

Tokio pažangumo studentai kitąmet neturės mokėti už mokslą.

Tačiau Aukštojo mokslo įstatymą parlamentarai vėl žada taisyti, nes baiminasi, kad ateityje sumažės troškimas stoti į paprastai griežčiau ir neretai žemesniais pažymiais vertinamas fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų specialybes.

Prezidento pateikti siūlymai sulaukė nemažai kritikos: jais abejojo dauguma Seimo narių, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, neigiamą nuomonę yra išreiškę studentų atstovai bei Vilniaus universiteto Senatas.

"Muzikos akademijoje gerai besimokančių yra 80 proc., tačiau pavyzdžiui, MRU yra 68 proc., Klaipėdos universitete gerai besimokančių 56 proc., tačiau VGTU gerai besimokančių procentas yra 9,1 proc. Kyla pavojus, kad gali sumažėti stojančiųjų skaičius į tiksliuosius, techninius, inžinerinius mokslus, kadangi ten mokymosi vidurkis yra žymiai žemesnis", - abejones išsakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros reikalų komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.

"Visiškai neaišku, kaip reikėtų sureguliuoti vertinimo sistemą, kad 8 balai atitiktų daugmaž galiojusią praktiką, kuomet fizikos, biomedicinos, technologinėse kryptyse studijuojančių studentų vertinimo proporcija sudarytų apie 30 proc. Kaip žinoma, apie 50 proc. jie nemokėjo įmokos, o dabar tos žirklės kirps kur kas žemiau. Tarkim, inžineriniuose moksluose, VGTU sudaro tik apie 9 proc.", - antrino švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius, tačiau jis pripažino, jog šiuo metu nėra kitos išeities, kaip tik pritarti prezidento siūlymams.

VU Senatas buvo išsakęs nuomonę, jog gerai besimokančiais studentais reikia laikyti tuos, kurie mokosi be akademinių įsiskolinimų. Studentai parlamentarams buvo atsiuntę laišką, kuriame agitavo nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų pereinama prie prezidento siūlomos tvarkos.

V.Domarkas taip pat atkreipė dėmesį, jog paprastai studentai už studijas moka "avansu", tai yra semestru į priekį. Dėl šios priežasties priėmus prezidento siūlymus išeitų, jog vieną semestrą aukštosios mokyklos prarastų apie 30 mln. litų - tai yra tiek, kiek gaunama per semestrą iš dalinai valstybės finansuojamose vietose studijuojančių jaunuolių, kurie per pusmetį moka 520 litų studijų įmoką.

Liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius kolegas agitavo pritarti šalies vadovo siūlymams, nes esą nepritarimas būtų kur kas žalingesnis, nors jis čia pat pripažino, kad gerai besimokančiais įvardijus "aštuonetukininkus" ir pažangesnius nėra ypač puikus.

"Čia ne pasirinkimas, čia tas pats, ar pasikarti, ar nusišauti!", - piktinosi darbietis Kęstutis Daukšys, išklausęs ministro bei ŠMK komiteto pirmininko pasisakymų.

"Mes kosmetinėm pataisom reformų aukštajame moksle nepadarysim!", - antrino kitas darbietis Vydas Gedvilas.

Tačiau nusprendę, jog reikia rinktis mažesnę blogybę, parlamentarai pritarė prezidento siūlymams ir už mokslą kitais metais nemokės aštuonetu bei didesniais balais vertinami studentai.

Šalies vadovas praėjusią savaitę vetavo Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimus ir pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis 8 balų vidurkį ir didesnį.

Birželio 5 dieną parlamento priimtos minėto įstatymo pataisos nustatė, kad gerai besimokančiais studentais laikomi asmenys, kurių semestro vidurkis yra "gerai".

Tačiau įstatyme nebuvo įvardijama, koks balas atitinka vertinimą "gerai", todėl aukštosios mokyklos gavo teisę pačios spręsti, kas yra geras studentas (turintis aštuonių ar devynių balų vidurkį) ir kuriems studentams nereikės mokėti už mokslą.

www.anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Parlamentarai pritarė prezidento veto su siūlymais, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei geresniais balais įvertinti jaunuoliai.

Tokio pažangumo studentai kitąmet neturės mokėti už mokslą.

Tačiau Aukštojo mokslo įstatymą parlamentarai vėl žada taisyti, nes baiminasi, kad ateityje sumažės troškimas stoti į paprastai griežčiau ir neretai žemesniais pažymiais vertinamas fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų specialybes.

Prezidento pateikti siūlymai sulaukė nemažai kritikos: jais abejojo dauguma Seimo narių, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, neigiamą nuomonę yra išreiškę studentų atstovai bei Vilniaus universiteto Senatas.

"Muzikos akademijoje gerai besimokančių yra 80 proc., tačiau pavyzdžiui, MRU yra 68 proc., Klaipėdos universitete gerai besimokančių 56 proc., tačiau VGTU gerai besimokančių procentas yra 9,1 proc. Kyla pavojus, kad gali sumažėti stojančiųjų skaičius į tiksliuosius, techninius, inžinerinius mokslus, kadangi ten mokymosi vidurkis yra žymiai žemesnis", - abejones išsakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros reikalų komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.

"Visiškai neaišku, kaip reikėtų sureguliuoti vertinimo sistemą, kad 8 balai atitiktų daugmaž galiojusią praktiką, kuomet fizikos, biomedicinos, technologinėse kryptyse studijuojančių studentų vertinimo proporcija sudarytų apie 30 proc. Kaip žinoma, apie 50 proc. jie nemokėjo įmokos, o dabar tos žirklės kirps kur kas žemiau. Tarkim, inžineriniuose moksluose, VGTU sudaro tik apie 9 proc.", - antrino švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius, tačiau jis pripažino, jog šiuo metu nėra kitos išeities, kaip tik pritarti prezidento siūlymams.

VU Senatas buvo išsakęs nuomonę, jog gerai besimokančiais studentais reikia laikyti tuos, kurie mokosi be akademinių įsiskolinimų. Studentai parlamentarams buvo atsiuntę laišką, kuriame agitavo nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų pereinama prie prezidento siūlomos tvarkos.

V.Domarkas taip pat atkreipė dėmesį, jog paprastai studentai už studijas moka "avansu", tai yra semestru į priekį. Dėl šios priežasties priėmus prezidento siūlymus išeitų, jog vieną semestrą aukštosios mokyklos prarastų apie 30 mln. litų - tai yra tiek, kiek gaunama per semestrą iš dalinai valstybės finansuojamose vietose studijuojančių jaunuolių, kurie per pusmetį moka 520 litų studijų įmoką.

Liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius kolegas agitavo pritarti šalies vadovo siūlymams, nes esą nepritarimas būtų kur kas žalingesnis, nors jis čia pat pripažino, kad gerai besimokančiais įvardijus "aštuonetukininkus" ir pažangesnius nėra ypač puikus.

"Čia ne pasirinkimas, čia tas pats, ar pasikarti, ar nusišauti!", - piktinosi darbietis Kęstutis Daukšys, išklausęs ministro bei ŠMK komiteto pirmininko pasisakymų.

"Mes kosmetinėm pataisom reformų aukštajame moksle nepadarysim!", - antrino kitas darbietis Vydas Gedvilas.

Tačiau nusprendę, jog reikia rinktis mažesnę blogybę, parlamentarai pritarė prezidento siūlymams ir už mokslą kitais metais nemokės aštuonetu bei didesniais balais vertinami studentai.

Šalies vadovas praėjusią savaitę vetavo Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimus ir pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis 8 balų vidurkį ir didesnį.

Birželio 5 dieną parlamento priimtos minėto įstatymo pataisos nustatė, kad gerai besimokančiais studentais laikomi asmenys, kurių semestro vidurkis yra "gerai".

Tačiau įstatyme nebuvo įvardijama, koks balas atitinka vertinimą "gerai", todėl aukštosios mokyklos gavo teisę pačios spręsti, kas yra geras studentas (turintis aštuonių ar devynių balų vidurkį) ir kuriems studentams nereikės mokėti už mokslą.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: