Paryžiečius siutina tie, kas kruvinojo penktadienio išpuolius sieja su migrantų, pabėgėlių problema. Dėl to kalti tik teroristai, pabrėžia jie. Nors prancūzai yra šokiruoti, jie sako, kad jaučiasi saugūs, juk niekas taip nesaugo, kaip namų sienos.

Kevinas ir Marie gyvena prie Respublikos aikštės, kuri šį savaitgalį virto gyvų gėlių ir žvakių paminklu kruvinojo penktadienio aukoms atminti.

Jie šokiruoti, sunkiai renka žodžius, pasakodami apie tai, kaip jaučiasi, bet į klausimą apie migrantus atsako išsyk ir užtikrintai.

„Ne, ne, ne, jokiais būdais negalime jų kaltinti, jie čia niekuo dėti“, – 15min.lt sakė Kevinas.

Jis su drauge Marie pabrėžė, kad jaučiasi saugūs, nepaisant to, kad teroro aktai miestą sukrečia jau antrą kartą šiemet.

„Aš jaučiuosi saugus. Aš esu iš Paryžiaus, aš esu paryžietis“, – sakė Kevinas, o Marie pridūrė, kad jie pasitiki savo vyriausybe.

„Be to, tikiu žmogiškumu, solidarumu“, – sakė Kevinas.

Teroro aktų siejimas su migracijos, pabėgėlių problema jam atrodo labai kvailas.

„Tai nėra problema šiuo metu. Karas Sirijoje galbūt su tuo susijęs. Bet imigracijos problema čia niekuo dėta, musulmonai čia nekalti. Čia išvis net ne Paryžiaus, o visos Europos problema. Čia terorizmas“, – sakė Kevinas.

Panašiai kalbėjo ir Paryžiuje jau kurį laiką dirbančios britės Charlotte ir Rachel.

„Aš esu šokiruota. Aš gyvenu prie pat. Bet tuo pačiu aš jaučiuosi saugi“, – sakė Charlotte.

Ji nesupranta, kodėl kai kurie žmonės sieja migraciją su terorizmu, kam stigmatizuoja Paryžiuje gyvenančius imigrantus, juk jiems pastarojo penktadienio įvykiai taip pat yra labai skaudūs.

„Visi dabar susitelkę, visi laikosi kartu. Paryžius yra labai saugus. Niekas nieko nekaltina. Teroristai tai padarė, tik jie yra už tai atsakingi“, – sakė Rachel.

Tuo metu Suzane, gyvenanti Paryžiaus rajone, kurį šiemet krečia teroro išpuoliai, ruošiasi išsikraustyti.

„Man, kaip vienišai moteriai, to jau daug“, – moteris galvoja apie gyvenimą Prancūzijos Rivjeroje, kur gyvena ir moters tėvai.

„Aš gyvenu visai prie pat „Bataclan“ koncertų salės. Mačiau žuvusiųjų kūnus. Mane tai labai smarkiai paveikė“, – pasakojo moteris.

i, beje, taip pat mėgdavo lankytis „Le Petit Cambodge“ – viename Paryžiaus restoranų, kur penktadienį į žmones šaudė teroristai.

Visai netoli Suzane namų – ir „Charlie Hebdo“ redakcija, kur sausį buvo nušauta 12 žmonių. Dėl to ji sako norinti pasitraukti iš rajono, kuris kelia prisiminimus apie skausmingus šių metų išgyvenimus.

„Du tokie įvykiai per vienerius metus man yra per daug. Aš esu jauna vieniša moteris, šie metai buvo skausmingi“, – pasako ji.

Tačiau Suzane, kaip ir kiti paryžiečiai, su kuriais teko bendrauti, kelis kartus pabrėžė, kad migrantai čia tikrai niekuo dėti.

„Kažko nekęsti nėra problemos sprendimo būdas. Faktas yra tas, kad mes kariaujame naujo pobūdžio karą. Tai yra terorizmas. Aš nežinau, kodėl jie taip daro. Aš noriu taikos“, – kalbėjo Suzane.

Jurgita Lapienytė