Pasaulinės reikšmės režisieriaus boikotas - juokinga ar liūdna? - Anglija.lt
 

Pasaulinės reikšmės režisieriaus boikotas - juokinga ar liūdna?  

Romeo Castellucci, kurio spektaklis "Apie Dievo sūnaus veido koncepciją" bus rodomas Vilniuje šį šeštadienį, festivalio "Sirenos" programoje, teigia, jog gerokai nustebo sulaukęs politikų strėlių. Kaip nesistebėsi, kai demokratijos principus skelbianti valstybė mėgina įvesti cenzūrą.

Režisierius jį kalbinusiam "Lietuvos ryto" korespondentui Pauliui Jurkevičiui pasakojo, kad spektaklis susilaukęs protestų Milane ir Paryžiuje, tačiau tuomet protestavo religinių bendruomenių atstovai, Bažnyčios hierarchai. Niekada ligšiol režisieriaus kūrybinei veiklai neprieštaravo visas valstybės parlamentas.

Priminsime Anglija.lt skaitytojams, kad pastarosiom savaitėm Lietuvos Seimą krečia karštinė nuo minties, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje pasirodys spektaklis, kuriuo, anot teatro meno vadovo Audroniaus Liugos, keliamas klausimas apie žmogaus būtį Dievo akivaizdoje.

Dalis Seimo narių, sužinoję apie kontroversiškas spektaklyje taikomas raiškos priemones, pradėjo raginti Lietuvos visuomenę boikotuoti neva krikščionių jausmus įžeidžiantį spektaklį.

Parlamentarams tvirtinti pateiktoje rezoliucijoje (tiesa, dabar kur kad didesnis šaltkrėtys - paties Seimo rinkimai, tad rezoliucija būtų svarstoma tik po jų) rašoma, kad Seimas siekia ginti religijos laisvę ir yra įsitikinęs, kad „viešas pasityčiojimas iš tradicinių religinių bendruomenių (krikščionių, musulmonų, judėjų ir kitų) išpažįstamų tikėjimo vertybių prieštarauja žmogaus orumui ir moralei, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, kad laisvė reikšti įsitikinimus, skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – religinės neapykantos kurstymu“.

Rezoliucijoje pažymima, kad visą teisinę ir moralinė atsakomybę privalo prisiimti kultūros ministras, LNDT vadovas ir festivalio „Sirenos“ rengėjai.

Kiek šviesesnę galvą įrodė turintis Andrius Mazuronis, pasiūlęs rezoliucijos kūrėjams kreiptis į prokurorus, jeigu jie matantys įstatymų pažeidimus ir pažymintis, kad jam gėda už Seimo narius, kurie bando kištis į tai, kas nėra jų kompetencijoje ir nori cenzūruoti meninės saviraiškos laisvę.

Europos Parlamento narys filosofas Leonidas Donskis pasibaisėjo tokiu šalies politikų trumparegiškumu. Jis griežtai pareiškė, kad Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų parlamentarai inicijuodami rezoliuciją siekia sugrąžinti gėdingiausią aparatą - cenzūrą. Suprantama, kad demokratija ir cenzūra neturi nieko bendro, bet veikiausiai seimūnai mano priešingai.

"[K]ada iš katalikiškos Italijos atvyksta režisierius, sukuriantis modernią provokaciją, į kurią pakankamai teigiamai yra reagavę aukšti Europos katalikų dvasininkai... Tai byloja, kad daugelis politikų taip ir nesuprato, kas yra laisvė, viešoji erdvė, necenzūruotas menas ir necenzūruota kultūra“, – piktinosi europarlamentaras.

Castellucci savo interviu pasakoja ir tai, kad daugiausiai spektakliu piktinasi jo niekad nematę žmonės, kai "daugelis tikinčiųjų - katalikai, stačiatikiai ir netgi dvasininkijos atstovai - kunigai, teologai, vienuoliai, vyskupai, arkivyskupai, pamatę "Apie Dievo sūnaus veido koncepciją", spektaklį pamilo.

Režisierius nė nesiėmė komentuoti įžeidžiamų konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės komentarų, esą ši pjesė yra "kultūrinė pedofilija". Veikiausiai nekomentuoti yra teisingiausias sprendimas visiško kultūrinio tamsumo apraiškų akivaizdoje.

Romeo Castellucci, kurio spektaklis "Apie Dievo sūnaus veido koncepciją" bus rodomas Vilniuje šį šeštadienį, festivalio "Sirenos" programoje, teigia, jog gerokai nustebo sulaukęs politikų strėlių. Kaip nesistebėsi, kai demokratijos principus skelbianti valstybė mėgina įvesti cenzūrą.

Režisierius jį kalbinusiam "Lietuvos ryto" korespondentui Pauliui Jurkevičiui pasakojo, kad spektaklis susilaukęs protestų Milane ir Paryžiuje, tačiau tuomet protestavo religinių bendruomenių atstovai, Bažnyčios hierarchai. Niekada ligšiol režisieriaus kūrybinei veiklai neprieštaravo visas valstybės parlamentas.

Priminsime Anglija.lt skaitytojams, kad pastarosiom savaitėm Lietuvos Seimą krečia karštinė nuo minties, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje pasirodys spektaklis, kuriuo, anot teatro meno vadovo Audroniaus Liugos, keliamas klausimas apie žmogaus būtį Dievo akivaizdoje.

Dalis Seimo narių, sužinoję apie kontroversiškas spektaklyje taikomas raiškos priemones, pradėjo raginti Lietuvos visuomenę boikotuoti neva krikščionių jausmus įžeidžiantį spektaklį.

Parlamentarams tvirtinti pateiktoje rezoliucijoje (tiesa, dabar kur kad didesnis šaltkrėtys - paties Seimo rinkimai, tad rezoliucija būtų svarstoma tik po jų) rašoma, kad Seimas siekia ginti religijos laisvę ir yra įsitikinęs, kad „viešas pasityčiojimas iš tradicinių religinių bendruomenių (krikščionių, musulmonų, judėjų ir kitų) išpažįstamų tikėjimo vertybių prieštarauja žmogaus orumui ir moralei, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, kad laisvė reikšti įsitikinimus, skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – religinės neapykantos kurstymu“.

Rezoliucijoje pažymima, kad visą teisinę ir moralinė atsakomybę privalo prisiimti kultūros ministras, LNDT vadovas ir festivalio „Sirenos“ rengėjai.

Kiek šviesesnę galvą įrodė turintis Andrius Mazuronis, pasiūlęs rezoliucijos kūrėjams kreiptis į prokurorus, jeigu jie matantys įstatymų pažeidimus ir pažymintis, kad jam gėda už Seimo narius, kurie bando kištis į tai, kas nėra jų kompetencijoje ir nori cenzūruoti meninės saviraiškos laisvę.

Europos Parlamento narys filosofas Leonidas Donskis pasibaisėjo tokiu šalies politikų trumparegiškumu. Jis griežtai pareiškė, kad Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų parlamentarai inicijuodami rezoliuciją siekia sugrąžinti gėdingiausią aparatą - cenzūrą. Suprantama, kad demokratija ir cenzūra neturi nieko bendro, bet veikiausiai seimūnai mano priešingai.

"[K]ada iš katalikiškos Italijos atvyksta režisierius, sukuriantis modernią provokaciją, į kurią pakankamai teigiamai yra reagavę aukšti Europos katalikų dvasininkai... Tai byloja, kad daugelis politikų taip ir nesuprato, kas yra laisvė, viešoji erdvė, necenzūruotas menas ir necenzūruota kultūra“, – piktinosi europarlamentaras.

Castellucci savo interviu pasakoja ir tai, kad daugiausiai spektakliu piktinasi jo niekad nematę žmonės, kai "daugelis tikinčiųjų - katalikai, stačiatikiai ir netgi dvasininkijos atstovai - kunigai, teologai, vienuoliai, vyskupai, arkivyskupai, pamatę "Apie Dievo sūnaus veido koncepciją", spektaklį pamilo.

Režisierius nė nesiėmė komentuoti įžeidžiamų konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės komentarų, esą ši pjesė yra "kultūrinė pedofilija". Veikiausiai nekomentuoti yra teisingiausias sprendimas visiško kultūrinio tamsumo apraiškų akivaizdoje.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: