Pasaulinis ekonomikos lėtėjimas gali sutrikdyti žmonių psichinę būklę 

Chiu Hei–chunas, kuris 50 metų dirbo indų plovėju vienoje Honkongo pakelės užeigoje, prarado viso gyvenimo santaupas, kai pilvais į viršų išplaukė finansų pasaulio rykliai „Lehman Brothers“.

„Dėjau skatiką prie skatiko. Aš ir mano žmona galėjom iš jų apmokėti sąskaitas už gydymą bei nusipirkti karstus, kad, mums mirus, vaikams nekiltų rūpesčių“, – sakė 72 metų amžiaus vyras, kuris prarado 520 tūkst. Honkongo dolerių (apie 186 tūkst. litų).

„20 000 dolerių priklausė mano žmonai ir ji dabar su manimi nebesikalba. Anksčiau kasnakt miegodavau po 4 valandas, tačiau nuo to laiko, kai tai atsitiko, bluosto nepavyksta sudėti nė valandai“, – skundėsi vyriškis.

Pasaulinis finansų krachas smogė ne vien per kišenes. Daug žmonių kenčia nuo streso, o psichiatrai teigia, kad gali pagausėti savižudybių.

„Daug ką vargina nemiga, depresija ir nerimas. Daugelis žmonių nusiminė dėl prarastų pinigų, nerimauja dėl savo darbo arba šeimų finansinės padėties“, – sakė Honkongo psichiatras Dominicas Lee, tarp kurio pacientų taip pat esama investicinių bankų darbuotojų.

Pasak specialistų, padėtis dar labiau pablogės, kai krizės padariniai apims didesnį žmonių ratą. Kur kas mažesnes nei investicinių bankų vadovai santaupas turintys gyventojai bus atleidžiami iš darbo, nes jų kompanijos dėl tikėtino kreditų sąstingio imsis griežtų taupymo priemonių.

„Jeigu žmonės neteks darbo vietų, jeigu padidės nedarbas, padėtis taps dar rimtesnė“, – Honkongo universiteto savižudybių tyrimo ir prevencijos centro direktorius Paulas Yipas. „Darbo neturinčių žmonių savižudybių tikimybė išauga 6–30 kartų“, – pridūrė jis.

Japonijoje 1997 metais nusižudė 24 391, o 1998 – jau 32 863 asmenys. Dėl šio šuolio buvo kaltinama bankrotų banga, kuri kilo sprogus šalies ekonomikos burbului.

Nuo to laiko Japonijoje kasmet nusižudo daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Tyrimai parodė, kad savižudybių skaičius šalyje labai susijęs su nedarbu.

Honkonge savižudybių pagausėjo 50 procentų: 1997 metais, kai smogė Azijos finansų krizė, 100 tūkst. gyventojų teko 12 savižudžių, o 2003 metais, kai išplito ūmų kvėpavimo takų sindromą sukeliantis SURS virusas, nusižudydavo jau 18 žmonių.

„Blogiausia dar laukia ateityje. Žmonės ir anksčiau žudydavosi dėl nuolatinio skolų išieškotojų spaudimo. Mes dar to nepajutome, bet jeigu įvyks vartotojų rinkos kreditų griūtis, savižudybių padaugės“, – sakė D.Lee.

www.anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Chiu Hei–chunas, kuris 50 metų dirbo indų plovėju vienoje Honkongo pakelės užeigoje, prarado viso gyvenimo santaupas, kai pilvais į viršų išplaukė finansų pasaulio rykliai „Lehman Brothers“.

„Dėjau skatiką prie skatiko. Aš ir mano žmona galėjom iš jų apmokėti sąskaitas už gydymą bei nusipirkti karstus, kad, mums mirus, vaikams nekiltų rūpesčių“, – sakė 72 metų amžiaus vyras, kuris prarado 520 tūkst. Honkongo dolerių (apie 186 tūkst. litų).

„20 000 dolerių priklausė mano žmonai ir ji dabar su manimi nebesikalba. Anksčiau kasnakt miegodavau po 4 valandas, tačiau nuo to laiko, kai tai atsitiko, bluosto nepavyksta sudėti nė valandai“, – skundėsi vyriškis.

Pasaulinis finansų krachas smogė ne vien per kišenes. Daug žmonių kenčia nuo streso, o psichiatrai teigia, kad gali pagausėti savižudybių.

„Daug ką vargina nemiga, depresija ir nerimas. Daugelis žmonių nusiminė dėl prarastų pinigų, nerimauja dėl savo darbo arba šeimų finansinės padėties“, – sakė Honkongo psichiatras Dominicas Lee, tarp kurio pacientų taip pat esama investicinių bankų darbuotojų.

Pasak specialistų, padėtis dar labiau pablogės, kai krizės padariniai apims didesnį žmonių ratą. Kur kas mažesnes nei investicinių bankų vadovai santaupas turintys gyventojai bus atleidžiami iš darbo, nes jų kompanijos dėl tikėtino kreditų sąstingio imsis griežtų taupymo priemonių.

„Jeigu žmonės neteks darbo vietų, jeigu padidės nedarbas, padėtis taps dar rimtesnė“, – Honkongo universiteto savižudybių tyrimo ir prevencijos centro direktorius Paulas Yipas. „Darbo neturinčių žmonių savižudybių tikimybė išauga 6–30 kartų“, – pridūrė jis.

Japonijoje 1997 metais nusižudė 24 391, o 1998 – jau 32 863 asmenys. Dėl šio šuolio buvo kaltinama bankrotų banga, kuri kilo sprogus šalies ekonomikos burbului.

Nuo to laiko Japonijoje kasmet nusižudo daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Tyrimai parodė, kad savižudybių skaičius šalyje labai susijęs su nedarbu.

Honkonge savižudybių pagausėjo 50 procentų: 1997 metais, kai smogė Azijos finansų krizė, 100 tūkst. gyventojų teko 12 savižudžių, o 2003 metais, kai išplito ūmų kvėpavimo takų sindromą sukeliantis SURS virusas, nusižudydavo jau 18 žmonių.

„Blogiausia dar laukia ateityje. Žmonės ir anksčiau žudydavosi dėl nuolatinio skolų išieškotojų spaudimo. Mes dar to nepajutome, bet jeigu įvyks vartotojų rinkos kreditų griūtis, savižudybių padaugės“, – sakė D.Lee.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: