Pasaulio lyderiai ragina stiprinti religinę toleranciją - Anglija.lt
 

Pasaulio lyderiai ragina stiprinti religinę toleranciją 

Pasaulio lyderiai Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje, kurią finansavo Saudo Arabija, trečiadienį paragino stiprinti religinę toleranciją, tačiau taip pat išryškėjo jų pačių nesutarimai šiuo jautriu klausimu.

Niujorke esančioje JT būstinėje vykstančio forumo, kuriame dalyvauja 80 šalių atstovai, pagrindine tema tapo skirtingų religijų ir kultūrų atskirtis, pavadinta "civilizacijų konfliktu".

Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula), kuris vadovauja islamo ultraortodoksų vahabitų bendruomenei ir draudžia visas kitas viešas religines apeigas, paragino stiprinti "taiką ir harmoniją". Daugelis kalbėjusiųjų kartojo tas pačias mintis, tvirtindami, kad visos didžiosios pasaulio religijos propaguoja pakantumą.

Tačiau netrukus į paviršių iškilo pyktis dėl Izraelio ir arabų konflikto, taip pat nepasitenkinimas Vakarų šalių ekonomine ir socialine politika. Konferencijoje beveik nebuvo minimas aktualus klausimas, dėl kurio nesutaria Vakarų ir islamiškosios šalys - ar visuotinis pakantumas taip pat turėtų apimti asmeninę laisvę?

Šiandien (ketvirtadienį) vyksiančioje forumo sesijoje ketina pasisakyti apie 20 valstybių arba vyriausybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas). Trečiadienį jam konferencijoje atstovavo valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais).

Atidarymo kalboje JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Miguelis d'Escoto Brockmannas (Migelis d'Eskotas Brokmanas) smerkė Vakarų šalių "nežabotą godumą". Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II) taip pat kritikavo Vakarų šalių politiką, pareiškęs, jog dėl "abejingumo" islamas patyrė "neteisybę". "Milijonai žmonių, ypač jaunimo, abejoja tuo, ką Vakarai kalba apie lygybę, pagarbą ir visuotinį teisingumą. Na, o ekstremistai - musulmonų, krikščionių ir žydų - klesti dėl abejonių ir susiskaldymo", - sakė monarchas.

Karalius Abdullah II, kaip ir kiti musulmoniškųjų šalių lyderiai, pagrindine problema laikė tolerancijos stoką ir islamui priešiškus stereotipus, tačiau Vakarų šalių atstovai labiausiai akcentavo asmeninės laisvės stoką islamiškajame pasaulyje.

Šis klausimas buvo ypač opus, nes konferencijos pagrindiniu finansiniu rėmėju tapo Saudo Arabijos karalius Abdullah, kuris savo naftos turtingoje šalyje draudžia beveik visus religinius arba politinius prieštaravimus.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Dana Perino sakė, kad G.W.Bushas esąs įsitikinęs, jog "Saudo Arabijos karalius pripažino, kad jų dar laukia ilgas kelias ir kad jis stengiasi žengti kai kuriuos žingsnius".

Prancūzijai atstovaujantis buvęs šios šalies premjeras Alainas Juppe (Alenas Žiupė) atkartojo savo kolegų arabų mintis, ragindamas stiprinti "toleranciją ir kurti bei stiprinti taiką". Tačiau jis taip pat pasisakė už Vakarų pasaulio požiūrį į žmogaus teises, ypač "bet kokio tikėjimo laisvės užtikrinimą".

A.Juppe taip pat paminėjo opų saviraiškos laisvės klausimą. Islamiškasis pasaulis neseniai labai pasipiktino, kai Europos šalių laikraščiai išspausdino pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras, kurias musulmonai laiko įžeidžiančiomis. "Tikėjimo laisvė negali būti pasiekta be saviraiškos laisvės, nors kai kada ja pasinaudojama siekiant pasityčioti", - sakė Prancūzijos politikas, neminėdamas konkrečių su Muhammado karikatūromis susijusių atvejų.

Danijos kultūros ministrė Carina Christensen (Karina Kristensen), kurios šalyje 2005 metais kilo pirmasis karikatūrų skandalas, taip pat pabrėžė asmeninės laisvės svarbą. "Dabartinė padėtis mums primena, kad principai, tokie kaip saviraiškos ir tikėjimo arba įsitikinimų laisvė turėtų būti grindžiamos visos iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti dialogą tarp skirtingų kultūrų ir tikėjimų", - sakė ji.

Žmogaus teisių organizacija "Human Rights Watch" ir kitos grupės kritiškai įvertino dominuojantį karaliaus Abdullah vaidmenį konferencijoje apie toleranciją. Tačiau Izraelio prezidentas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas) pasveikino karaliaus iniciatyvą ir pavadino ją "neturinčia precedento". Pasak jo, dar prieš dešimtmetį tokį forumą suorganizuoti nebūtų pavykę. "Šiandien esame naujos pradžios liudininkai, - spaudos konferencijoje sakė S.Peresas. - Šiandien buvo pademonstruota valia. Dabar turime pradėti ieškoti kelio".

Karalius Abdullah paragino surengti šią konferenciją tęsdamas savo pastangas skatinti dialogą tarp skirtingų religijų "Pasaulinėje konferencijoje apie dialogą", kuri liepą buvo surengta Madride.

Kol kas neaišku, ar šiame forume bus susitarta dėl kokios nors JT rezoliucijos, ar bus paskelbta žemesnio lygio deklaracija, Taip pat tikėtina, kad nebus priimtas joks pareiškimas.

Pasaulio lyderiai Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje, kurią finansavo Saudo Arabija, trečiadienį paragino stiprinti religinę toleranciją, tačiau taip pat išryškėjo jų pačių nesutarimai šiuo jautriu klausimu.

Niujorke esančioje JT būstinėje vykstančio forumo, kuriame dalyvauja 80 šalių atstovai, pagrindine tema tapo skirtingų religijų ir kultūrų atskirtis, pavadinta "civilizacijų konfliktu".

Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula), kuris vadovauja islamo ultraortodoksų vahabitų bendruomenei ir draudžia visas kitas viešas religines apeigas, paragino stiprinti "taiką ir harmoniją". Daugelis kalbėjusiųjų kartojo tas pačias mintis, tvirtindami, kad visos didžiosios pasaulio religijos propaguoja pakantumą.

Tačiau netrukus į paviršių iškilo pyktis dėl Izraelio ir arabų konflikto, taip pat nepasitenkinimas Vakarų šalių ekonomine ir socialine politika. Konferencijoje beveik nebuvo minimas aktualus klausimas, dėl kurio nesutaria Vakarų ir islamiškosios šalys - ar visuotinis pakantumas taip pat turėtų apimti asmeninę laisvę?

Šiandien (ketvirtadienį) vyksiančioje forumo sesijoje ketina pasisakyti apie 20 valstybių arba vyriausybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas). Trečiadienį jam konferencijoje atstovavo valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais).

Atidarymo kalboje JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Miguelis d'Escoto Brockmannas (Migelis d'Eskotas Brokmanas) smerkė Vakarų šalių "nežabotą godumą". Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II) taip pat kritikavo Vakarų šalių politiką, pareiškęs, jog dėl "abejingumo" islamas patyrė "neteisybę". "Milijonai žmonių, ypač jaunimo, abejoja tuo, ką Vakarai kalba apie lygybę, pagarbą ir visuotinį teisingumą. Na, o ekstremistai - musulmonų, krikščionių ir žydų - klesti dėl abejonių ir susiskaldymo", - sakė monarchas.

Karalius Abdullah II, kaip ir kiti musulmoniškųjų šalių lyderiai, pagrindine problema laikė tolerancijos stoką ir islamui priešiškus stereotipus, tačiau Vakarų šalių atstovai labiausiai akcentavo asmeninės laisvės stoką islamiškajame pasaulyje.

Šis klausimas buvo ypač opus, nes konferencijos pagrindiniu finansiniu rėmėju tapo Saudo Arabijos karalius Abdullah, kuris savo naftos turtingoje šalyje draudžia beveik visus religinius arba politinius prieštaravimus.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Dana Perino sakė, kad G.W.Bushas esąs įsitikinęs, jog "Saudo Arabijos karalius pripažino, kad jų dar laukia ilgas kelias ir kad jis stengiasi žengti kai kuriuos žingsnius".

Prancūzijai atstovaujantis buvęs šios šalies premjeras Alainas Juppe (Alenas Žiupė) atkartojo savo kolegų arabų mintis, ragindamas stiprinti "toleranciją ir kurti bei stiprinti taiką". Tačiau jis taip pat pasisakė už Vakarų pasaulio požiūrį į žmogaus teises, ypač "bet kokio tikėjimo laisvės užtikrinimą".

A.Juppe taip pat paminėjo opų saviraiškos laisvės klausimą. Islamiškasis pasaulis neseniai labai pasipiktino, kai Europos šalių laikraščiai išspausdino pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras, kurias musulmonai laiko įžeidžiančiomis. "Tikėjimo laisvė negali būti pasiekta be saviraiškos laisvės, nors kai kada ja pasinaudojama siekiant pasityčioti", - sakė Prancūzijos politikas, neminėdamas konkrečių su Muhammado karikatūromis susijusių atvejų.

Danijos kultūros ministrė Carina Christensen (Karina Kristensen), kurios šalyje 2005 metais kilo pirmasis karikatūrų skandalas, taip pat pabrėžė asmeninės laisvės svarbą. "Dabartinė padėtis mums primena, kad principai, tokie kaip saviraiškos ir tikėjimo arba įsitikinimų laisvė turėtų būti grindžiamos visos iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti dialogą tarp skirtingų kultūrų ir tikėjimų", - sakė ji.

Žmogaus teisių organizacija "Human Rights Watch" ir kitos grupės kritiškai įvertino dominuojantį karaliaus Abdullah vaidmenį konferencijoje apie toleranciją. Tačiau Izraelio prezidentas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas) pasveikino karaliaus iniciatyvą ir pavadino ją "neturinčia precedento". Pasak jo, dar prieš dešimtmetį tokį forumą suorganizuoti nebūtų pavykę. "Šiandien esame naujos pradžios liudininkai, - spaudos konferencijoje sakė S.Peresas. - Šiandien buvo pademonstruota valia. Dabar turime pradėti ieškoti kelio".

Karalius Abdullah paragino surengti šią konferenciją tęsdamas savo pastangas skatinti dialogą tarp skirtingų religijų "Pasaulinėje konferencijoje apie dialogą", kuri liepą buvo surengta Madride.

Kol kas neaišku, ar šiame forume bus susitarta dėl kokios nors JT rezoliucijos, ar bus paskelbta žemesnio lygio deklaracija, Taip pat tikėtina, kad nebus priimtas joks pareiškimas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: