B.Komorowskis laimėjo Lenkijos prezidento rinkimus 

B.Komorowskis laimėjo Lenkijos prezidento rinkimus
Naujasis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.


Lenkijoje pirmalaikių prezidento rinkimų antrąjį turą laimėjo laikinasis šalies vadovas Bronislawas Komorowskis. Suskaičiavus 95 proc. biuletenių, paaiškėjo, kad už B.Komarowskį balsavo 52,6 proc., o už Jaroslawą Kaczynskį - 47,4 proc. Lenkijos piliečių.

Lenkijos konservatyvios opozicinės partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) lyderis J.Kaczynskis sekmadienį vakare pripažino pralaimėjęs pirmalaikius šalies prezidento rinkimus.
"Turėčiau pradėti nuo to, ko reikalauja geros manieros, žodžiu, nuo nugalėtojo pasveikinimo", -pareiškė jis savo rėmėjams, turėdamas galvoje laikinąjį šalies vadovą B. Komorowskį.
Normaliai rinkimai būtų vykę rudenį. Juose velionis prezidentas L.Kaczynskis tikriausiai būtų siekęs antros kadencijos ir varžęsis su Seimo pirmininku B.Komorowskiu.

L.Kaczynskis ir jo žmona Maria buvo tarp 96 keleivių, skridusių prezidentiniu lėktuvu, kuris balandžio 10 dieną sudužo Smolenske Vakarų Rusijoje, pakeliui į Sovietų Sąjungoje vykusių Katynės žudynių, per kurias 1940 metais buvo sušaudyti tūkstančiai į nelaisvę paimtų lenkų karininkų, 70-ųjų metinių ceremoniją.

Balandžio 20 dieną vykusiame šių rinkimų pirmajame ture nei vienas kandidatas neužsitikrino lemiamos daugumos, todėl sekmadienį reikėjo rengti antrąjį turą.
Pirmame rate, kuriame dalyvavo dešimt kandidatų, B.Komorowskis surinko 41,5 proc., o J.Kaczynskis - 36,5 proc. rinkėjų balsų.
Paskutinės prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad abiejų kandidatų populiarumas apylygis, todėl šių rinkimų baigtį, kaip spėjo politologai, turėtų nulemti neapsisprendę rinkėjai.

Abu kandidatai yra buvę antikomunistinio judėjimo aktyvistai, kilę iš konservatyvių katalikiškų šeimų. Tačiau jų pozicijos dėl kai kurių esminių klausimų labai skirtingos, o šių rinkimų baigtis nulems, ar Lenkijoje bus siekiama vykdyti daugiau rinkos reformų, ar bus išsaugota plati socialinių garantijų sistema.
Valdančiosios proeuropietiškos Pilietinės platformos (PO) iškeltas B.Komorowskis beveik visą laiką buvo šios rinkimų kampanijos favoritas. Daugelis rinkėjų jį laiko patikimu politiku, taip pat vertina jo vyriausybę, dėl kurios pastangų per pasaulinę ekonomikos krizę Lenkija nepatyrė recesijos.

Lenkijos prezidento postas didžia dalimi tėra reprezentacinis, tačiau šalies vadovas taip pat gali vetuoti įstatymus, o būdamas vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas gali daryti įtaką karinėms operacijoms užsienyje.
B.Komorowskis žada glaudžiai bendradarbiauti su premjero Donaldo Tusko vyriausybe siekiant maždaug po penkerių metų įvesti Lenkijoje eurą, užbaigti karinę misiją Afganistane iki 2012 metų ir skatinti rinkai palankias reformas. Jis taip pat pasisako už Lenkijoje itin įtakingos Katalikų Bažnyčios nesikišimą į valstybės reikalus.

Pagar Delfi.lt ir BNS

B.Komorowskis laimėjo Lenkijos prezidento rinkimus
Naujasis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.


Lenkijoje pirmalaikių prezidento rinkimų antrąjį turą laimėjo laikinasis šalies vadovas Bronislawas Komorowskis. Suskaičiavus 95 proc. biuletenių, paaiškėjo, kad už B.Komarowskį balsavo 52,6 proc., o už Jaroslawą Kaczynskį - 47,4 proc. Lenkijos piliečių.

Lenkijos konservatyvios opozicinės partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) lyderis J.Kaczynskis sekmadienį vakare pripažino pralaimėjęs pirmalaikius šalies prezidento rinkimus.
"Turėčiau pradėti nuo to, ko reikalauja geros manieros, žodžiu, nuo nugalėtojo pasveikinimo", -pareiškė jis savo rėmėjams, turėdamas galvoje laikinąjį šalies vadovą B. Komorowskį.
Normaliai rinkimai būtų vykę rudenį. Juose velionis prezidentas L.Kaczynskis tikriausiai būtų siekęs antros kadencijos ir varžęsis su Seimo pirmininku B.Komorowskiu.

L.Kaczynskis ir jo žmona Maria buvo tarp 96 keleivių, skridusių prezidentiniu lėktuvu, kuris balandžio 10 dieną sudužo Smolenske Vakarų Rusijoje, pakeliui į Sovietų Sąjungoje vykusių Katynės žudynių, per kurias 1940 metais buvo sušaudyti tūkstančiai į nelaisvę paimtų lenkų karininkų, 70-ųjų metinių ceremoniją.

Balandžio 20 dieną vykusiame šių rinkimų pirmajame ture nei vienas kandidatas neužsitikrino lemiamos daugumos, todėl sekmadienį reikėjo rengti antrąjį turą.
Pirmame rate, kuriame dalyvavo dešimt kandidatų, B.Komorowskis surinko 41,5 proc., o J.Kaczynskis - 36,5 proc. rinkėjų balsų.
Paskutinės prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad abiejų kandidatų populiarumas apylygis, todėl šių rinkimų baigtį, kaip spėjo politologai, turėtų nulemti neapsisprendę rinkėjai.

Abu kandidatai yra buvę antikomunistinio judėjimo aktyvistai, kilę iš konservatyvių katalikiškų šeimų. Tačiau jų pozicijos dėl kai kurių esminių klausimų labai skirtingos, o šių rinkimų baigtis nulems, ar Lenkijoje bus siekiama vykdyti daugiau rinkos reformų, ar bus išsaugota plati socialinių garantijų sistema.
Valdančiosios proeuropietiškos Pilietinės platformos (PO) iškeltas B.Komorowskis beveik visą laiką buvo šios rinkimų kampanijos favoritas. Daugelis rinkėjų jį laiko patikimu politiku, taip pat vertina jo vyriausybę, dėl kurios pastangų per pasaulinę ekonomikos krizę Lenkija nepatyrė recesijos.

Lenkijos prezidento postas didžia dalimi tėra reprezentacinis, tačiau šalies vadovas taip pat gali vetuoti įstatymus, o būdamas vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas gali daryti įtaką karinėms operacijoms užsienyje.
B.Komorowskis žada glaudžiai bendradarbiauti su premjero Donaldo Tusko vyriausybe siekiant maždaug po penkerių metų įvesti Lenkijoje eurą, užbaigti karinę misiją Afganistane iki 2012 metų ir skatinti rinkai palankias reformas. Jis taip pat pasisako už Lenkijoje itin įtakingos Katalikų Bažnyčios nesikišimą į valstybės reikalus.

Pagar Delfi.lt ir BNS

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: