Estijos skaudulys – nedarbas 

Rytų Europos valstybėms iš pavydo gali seilė tįsti – mažutė Estija euro zonos nare taps nuo kitų metų sausio. Tačiau už sėkmės istorijos slypi ir daug Baltijos krašto skaudulių. Vienas jų – nedarbas, siekiantis beveik 12 procentų.

„Nemaniau, kad susirasti darbą bus taip sunku. Jaučiu, jog turint du mažus vaikus tai beveik neįmanoma. Estijoje svarbiausios sritys – švietimas ir socialinė pagalba – turi labai daug trūkumų. Valdžia nepadarė nieko, kad būtų daugiau vaikų darželių ar dienos centrų, prieinamų šeimoms su vidutinėmis pajamomis“, – sakė 26-erių kvalifikuota sekretorė Egle Molder, dviejų mažamečių motina. Kad patektų į euro zoną, Estijai reikėjo suvaldyti deficitą ir valstybės skolą. Tad valdžia ėmėsi taupymo priemonių, kurios labiausiai kirto per socialinę apsaugą - nedarbo pašalpas ar vaikų dienos priežiūrą.

Estija turi 1,2 mln. gyventojų, iš jų 11,7 proc. - registruoti bedarbiai. Vieni jų, anksčiau dirbę ir mokėję mokesčius, pirmąsias 100 nedarbo dienų gauna 50 proc. buvusio atlyginimo dydžio socialinę išmoką, kitas 170 dienų - 40 procentų. Tie, kurie niekada nedirbo ir nemokėjo mokesčių - kaip E.Molder, 270 dienų gauna fiksuotą mėnesinę sumą (1000 kronų arba 220 litų), o vėliau - nieko. Tiesa, kol bedarbis lankosi vietos darbo biržoje, tol jis turi užtikrintą sveikatos draudimą. Beje, Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, Estijoje nedarbo lygis yra kur kas aukštesnis ir prilygsta Ispanijos - beveik 20 procentų.

„Tai vis dar viena svarbiausių vyriausybės darbo sričių. Estijos darbo rinka yra labai lanksti - stebėjome itin staigų darbo vietų mažėjimą, tad tikimės, kad jas atkurti galėsime lygiai taip pat greitai. Naujas darbo sutartis reguliuojantis įstatymas supaprastino darbuotojų atleidimą, tačiau palengvino ir jų priėmimą“, - sakė Estijos centrinio banko vyriausias ekonomistas Ylo Kaasikas. Jis pridūrė, kad darbo rinkai atsigauti prireiks dar keleto metų.

Anglija.lt

Rytų Europos valstybėms iš pavydo gali seilė tįsti – mažutė Estija euro zonos nare taps nuo kitų metų sausio. Tačiau už sėkmės istorijos slypi ir daug Baltijos krašto skaudulių. Vienas jų – nedarbas, siekiantis beveik 12 procentų.

„Nemaniau, kad susirasti darbą bus taip sunku. Jaučiu, jog turint du mažus vaikus tai beveik neįmanoma. Estijoje svarbiausios sritys – švietimas ir socialinė pagalba – turi labai daug trūkumų. Valdžia nepadarė nieko, kad būtų daugiau vaikų darželių ar dienos centrų, prieinamų šeimoms su vidutinėmis pajamomis“, – sakė 26-erių kvalifikuota sekretorė Egle Molder, dviejų mažamečių motina. Kad patektų į euro zoną, Estijai reikėjo suvaldyti deficitą ir valstybės skolą. Tad valdžia ėmėsi taupymo priemonių, kurios labiausiai kirto per socialinę apsaugą - nedarbo pašalpas ar vaikų dienos priežiūrą.

Estija turi 1,2 mln. gyventojų, iš jų 11,7 proc. - registruoti bedarbiai. Vieni jų, anksčiau dirbę ir mokėję mokesčius, pirmąsias 100 nedarbo dienų gauna 50 proc. buvusio atlyginimo dydžio socialinę išmoką, kitas 170 dienų - 40 procentų. Tie, kurie niekada nedirbo ir nemokėjo mokesčių - kaip E.Molder, 270 dienų gauna fiksuotą mėnesinę sumą (1000 kronų arba 220 litų), o vėliau - nieko. Tiesa, kol bedarbis lankosi vietos darbo biržoje, tol jis turi užtikrintą sveikatos draudimą. Beje, Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, Estijoje nedarbo lygis yra kur kas aukštesnis ir prilygsta Ispanijos - beveik 20 procentų.

„Tai vis dar viena svarbiausių vyriausybės darbo sričių. Estijos darbo rinka yra labai lanksti - stebėjome itin staigų darbo vietų mažėjimą, tad tikimės, kad jas atkurti galėsime lygiai taip pat greitai. Naujas darbo sutartis reguliuojantis įstatymas supaprastino darbuotojų atleidimą, tačiau palengvino ir jų priėmimą“, - sakė Estijos centrinio banko vyriausias ekonomistas Ylo Kaasikas. Jis pridūrė, kad darbo rinkai atsigauti prireiks dar keleto metų.

 (Komentarų: 0)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: