Artimiausiu metu Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius gali išaugti penkiais milijonais. Mat trys Vidurio Europos valstybės – Vengrija, Rumunija ir Bulgarija – savo šalies pilietybę gali suteikti už ES ribų gyvenantiems tautiečiams.

Pilnateisiais ES piliečiais pretenduoja tapti skurdžiausių Europos regionų gyventojai iš Ukrainos, Serbijos, Moldovos, Makedonijos. Pavyzdžiui, pagal naują įstatymą teisę į Vengrijos pilietybę turi iki pusės milijono etninių vengrų, gyvenančių už valstybės ribų. 300 tūkst. Ukrainos ir 160 tūkst. Serbijos vengrų jau nuo kitų metų galėtų puikuotis pasais, suteikiančiais laisvę keliauti, dirbti ir apsigyventi bet kuriame ES krašte.

Naujausios ES narės Rumunija ir Bulgarija jau dabar dalija pasus už jų valstybės sienos gyvenančioms mažumoms. Apie 900 tūkst. moldavų yra pateikę prašymus gauti Rumunijos pilietybę, iš jų iki šiol patenkinti 120 tūkstančių. Rumunijos prezidentas Traianas Basescu pareiškė, kad visi moldavai, kurie laiko save rumunais (dauguma iš 3,6 mln. šalies gyventojų), turi teisę „laisvai judėti po Rumuniją ir ES“. Į Bulgarijos pilietybę gali pretenduoti 1,4 mln. Makedonijos gyventojų ir 300 tūkst. turkų, kuriuos bulgarai iš šalies išmetė praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje.

Tad netrukus ES gyventojų skaičius, siekiantis pusę milijardo, gali išaugti vienu procentu. Nuogąstaujama, kad dėl trijų šalių neapgalvotos pilietybės politikos krizėje besikapstančiose turtingose ES valstybėse gali kilti nauja imigrantų banga. Teisę į kurios nors ES šalies pilietybę turi milijonai Europos palikuonių, išsibarsčiusių pasaulyje. Bet, kaip karčiai pastebi analitikai, retas kuris išsivysčiusios valstybės gyventojas pretenduoja į ES pilietybės teikiamas privilegijas: Bendrijos piliečiais veržiasi tapti tik beturčiai iš skurdžių pasaulio regionų. „Dabar galiu dirbti legaliai“, – rankoje laikydama Rumunijos pasą iš laimės švyti moldavė Larisa Saptebani, besiruošianti iškeliauti į Italiją. Ten ji dirbs slauge ir per mėnesį uždirbs 1,7 tūkst. eurų – bene dešimt kartų daugiau nei gimtinėje.

Dar 2009 metais Ispanijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį šalies pilietybę gali gauti bet kuris ispanų kilmės palikuonis, kurio protėviai iš krašto bėgo dar pilietinio karo metais. Įstatymas sulaukė dėmesio: europietiškus pasus kišenėje jau turi 36 tūkst. kubiečių, 35 tūkst. Venesuelos gyventojų, 14 tūkst. meksikiečių, savo eilės laukia šimtai tūkstančių pretendentų iš Lotynų Amerikos. Panašiai pilietybę gavo ir 2,6 mln. italų kilmės žmonių.

Nors ES politikai nori pritraukti daugiau darbo jėgos į senstančią Europą, juos gąsdina mintis apie menkai išsilavinusių ir nekvalifikuotų darbininkų srautą iš menkiau išsivysčiusių valstybių. Labiausiai tuo susirūpinę britai. Jų šalyje bet kokie darbo apribojimai piliečiams iš Rytų Europos kraštų nustos galioti 2013–aisiais. „Vos kirtę ES sieną, jie pasirinks Didžiąją Britaniją galutiniu kelionės tikslu“, – dejavo konservatorius Philipas Hollobone'as. Nuo ES plėtros 2004–aisiais į britų salas atvyko per 1 mln. žmonių iš Rytų Europos. „Situacija gali tapti nevaldoma. Kai suteikėme lygias teises ES piliečiams, net negalvojome, kad narės dalys pasus bet kam, kas turi kokių nors ryšių su jų šalimis. Šiuo atžvilgiu turėtų būti daugiau apribojimų“, – sakė Andrew Greenas, organizacijos „Migration Watch“ pirmininkas.

Britus papiktino ir kiek tiesmuka T.Baisescu padėka dviem milijonams rumunų, kurie laimės ieško svetur. „Įsivaizduokite, jei tie du milijonai rumunų, dirbančių Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, nedarbo pašalpų prašytų Rumunijoje. Tad jiems turime padėkoti už tai, ką jie daro dėl Rumunijos. Tose šalyse socialinė apsauga yra tokia, kad ten patogiau būti bedarbiu“, – kalbėjo Rumunijos vadovas.