Pelenų chaoso kaina - 1,7 mlrd. dolerių - Anglija.lt
 

Pelenų chaoso kaina - 1,7 mlrd. dolerių 


Pasaulio oro bendrovės dėl Islandijos ugnikalnio sutrikdytų skrydžių neteko maždaug 1,7 mlrd. JAV dolerių pajamų.
Tarptautinės oro transporto asociacijos skaičiavimais, „krizė“ paveikė maždaug trečdalį pasaulio skrydžių. Nepatogumų kasdien patyrė maždaug 1,2 mln. keleivių, praneša BBC.
Ekonomikos ir verslo tyrimų centras paskaičiavo, kad 6 dienas trukę trukdžiai oro bendrovėms kainavo 1,08 mlrd. eurų (1,45 mlrd. dolerių).
Tarptautinės oro transporto asociacijos teigimu, oro bendrovės kasdien, kai lėktuvai neskrido, kurui sutaupydavo maždaug 110 mln. dolerių, tačiau jos patyrė papildomų išlaidų besirūpindamos oro uostuose įstrigusiais keleiviais.
„Pramonei, kuri pernai neteko 9,4 mlrd. dolerių, o šiemet, prognozuojama, neteks dar 2,8 mlrd., ši krizė yra triuškinanti“, – teigė asociacijos vykdomasis direktorius Giovanni Bisignani.

Jis taip pat kritikavo vyriausybes skubotai uždarius oro erdves ir ragino numatyti kompensacijas oro bendrovėms.
„Oro erdvė buvo uždaryta remiantis teoriniais modeliais, o ne faktais. Mūsų atlikti bandomieji skrydžiai parodė, kad modeliai buvo klaidingi.
[Krizė] yra ypatinga situacija, kurią išpūtė netikęs nacionalinių vyriausybių sprendimų priėmimas. Vyriausybės turėtų padėti vežėjams padengti šių trikdžių kaštus“, – kalbėjo G.Bisignani.


Pasaulio oro bendrovės dėl Islandijos ugnikalnio sutrikdytų skrydžių neteko maždaug 1,7 mlrd. JAV dolerių pajamų.
Tarptautinės oro transporto asociacijos skaičiavimais, „krizė“ paveikė maždaug trečdalį pasaulio skrydžių. Nepatogumų kasdien patyrė maždaug 1,2 mln. keleivių, praneša BBC.
Ekonomikos ir verslo tyrimų centras paskaičiavo, kad 6 dienas trukę trukdžiai oro bendrovėms kainavo 1,08 mlrd. eurų (1,45 mlrd. dolerių).
Tarptautinės oro transporto asociacijos teigimu, oro bendrovės kasdien, kai lėktuvai neskrido, kurui sutaupydavo maždaug 110 mln. dolerių, tačiau jos patyrė papildomų išlaidų besirūpindamos oro uostuose įstrigusiais keleiviais.
„Pramonei, kuri pernai neteko 9,4 mlrd. dolerių, o šiemet, prognozuojama, neteks dar 2,8 mlrd., ši krizė yra triuškinanti“, – teigė asociacijos vykdomasis direktorius Giovanni Bisignani.

Jis taip pat kritikavo vyriausybes skubotai uždarius oro erdves ir ragino numatyti kompensacijas oro bendrovėms.
„Oro erdvė buvo uždaryta remiantis teoriniais modeliais, o ne faktais. Mūsų atlikti bandomieji skrydžiai parodė, kad modeliai buvo klaidingi.
[Krizė] yra ypatinga situacija, kurią išpūtė netikęs nacionalinių vyriausybių sprendimų priėmimas. Vyriausybės turėtų padėti vežėjams padengti šių trikdžių kaštus“, – kalbėjo G.Bisignani.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: