Pirmininkavimo ES vairas - Belgijos rankose - Anglija.lt
 

Pirmininkavimo ES vairas - Belgijos rankose 


Liepos 1 dieną Belgija pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perėmė iš Ispanijos. Savo pirmininkavimo metu Belgija nusibrėžusi siekti pažangos daugelyje ES veiklos sričių, tarp kurių yra ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tolimesnis stiprinimas.

Belgija toliau sieks efektyviai įgyvendinti Stokholmo programą (2010-2014) bei toliau ieškoti Ispanijos pirmininkavimo metu Taryboje įsteigto Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) tinkamiausio vaidmens, prisidedant veiksmingai prie vidaus saugumo ES stiprinimo.

Belgija tęs darbus, susijusius su Ispanijos pirmininkavimo metu patvirtinta daugialype tvaria ES vidaus saugumo strategija, kuri apima pagrindinių prioritetinių sričių politiką vykdant ES bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Vienas iš prioritetinių konkrečių veiksmų - Europos kriminalinės žvalgybos informacijos modelio (ECIM) kūrimas. Tam, kad kova su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu duotų veiksmingesnių ir labiau ilgalaikių rezultatų, reikia daugiadisciplininio, žvalgyba grindžiamo metodo. Todėl bus siekiama užtikrinti organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (OCTA) pridėtinę vertę, be kita ko, plėtojant jo regioninį požiūrį.

Vienas iš svarbiausių prioritetų lieka kovos su visų formų terorizmu tikslo įgyvendinimas, visoje tarptautinėje kovos su terorizmu veikloje užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms bei tarptautinės teisės principams. Belgijos iškelti tikslai taip pat apims kovos su interneto naudojimu teroristinės veiklos tikslais veiksmus, sprogmenų saugumo didinimą ir keitimosi informacija bei žvalgybine informacija apie terorizmą ir jos analizės koordinavimą.

Belgija tęs 2009-2012 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plano įgyvendinimą. Pabrėžiama daugiadisciplininio, visa apimančio ir tinkamai subalansuoto požiūrio svarba, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai, taip pat kovai su prekursoriais ir neteisėta narkotikų gamyba bei prekyba jais. Bus tęsiamos diskusijos nagrinėjant galimybes, kaip teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingiau ir labiau koordinuotai bendradarbiauti kovojant su prekyba narkotikais.

Belgija tęs Ispanijos pradėtus darbus stiprinant teisėsaugos institucijų ir ES agentūrų, pavyzdžiui, Europolo, operatyvinį bendradarbiavimą, nagrinėjant galimybes stiprinti dabartinę ES bendradarbiavimo teisėsaugos srityje teisės sistemą, ypač bendradarbiavimo pasienio regionuose atveju. Bus skatinama plėtoti praktinį bendradarbiavimą remiantis Priumo sprendimais.

Vienas iš tikslų ir toliau bus bendro policijos mokymo skatinimas ir Europos policijos kultūros plėtojimas; šioje srityje bus toliau siekiama veiksmingo Europos policijos koledžo (CEPOL) pagrindinės veiklos vykdymo ir organizavimo.
Tarptautinio masto futbolo rungtynių saugumo srityje bus rengiama nauja 2011-2013 m. laikotarpiui skirta programa.

Belgija užsibrėžusi tęsti bendradarbiavimą nusikaltimų prevencijos srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lytinės prievartos prevencijai ir kovai su ja. Bus labiau akcentuojamas konfliktų sprendimo nesmurtinėmis priemonėmis metodų skatinimas, kad būtų išvengiama smurto ir (arba) atkuriami tarpusavio santykiai.
Kova su prekyba žmonėmis, elektrioniniais nusikaltimais ir toliau bus svarbiais prioritetais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas kovai su visų rūšių seksualine prievarta prieš vaikus internete.

Vienas iš svarbiausių prioritetų toliau bus nusikalstamu būdu įgyto turto identifikavimas bei susigrąžinimas ir kova su pinigų plovimu. Bus skiriamas ypatingas dėmesys tapatybės vagysčių klausimui ir bus pradėtos vykdyti iniciatyvos, susijusios su tapatybės dokumentų autentiškumo tikrinimu Europos lygiu. Galiausiai bus pradėti svarstymai dėl to, kokiose naujose socialinėse ir ekonominėse srityse organizuotas nusikalstamumas įgijo daugiau įtakos ir tai daro didelį poveikį mūsų piliečių kasdieniam gyvenimui.

Bus toliau plėtojama išsami ir nuosekli ilgalaikė ES politika, susijusi su keitimusi teisėsaugos informacija laikantis visų duomenų apsaugos reikalavimų. Bus stengiamasi, kad būtų veiksmingiau naudojamos esamos nacionalinės ir Europos teisėsaugos informacinės sistemos, kad būtų išvengiama veiklos dubliavimosi ir optimizuojamos išlaidos bei galutiniams naudotojams užtikrinamas potencialas. Belgija dės pastangas, kad būtų įgyvendintas „Švedijos pamatinis sprendimas" ir Priumo sprendimai siekiant pradėti automatizuotą keitimąsi informacija visoje ES ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėn.

TAI ĮDOMU:

Iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai ES pirmininkaujanti šalis vadovavo tiek ir ES Tarybos (ministrų), tiek ir Europos Vadovų Tarybos (valstybių vadovų) posėdžiams. Remiantis Lisabonos sutartimi, nuo 2010 m. sausio 1 d. ES šalių vadovų susitikimams pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (buvęs Belgijos premjeras Herman Van Rompuy), o užsienio reikalų ministrų posėdžiams - ES vyriausioji užsienio politikos įgaliotinė Catherine Ashton. Nepaisant šių pokyčių, remiantis rotacijos principu ES Tarybai kas pusmetį ir toliau pirmininkauja ir politinę darbotvarkę formuoja vis kita ES narė. Rotuojančio pirmininkavimo kėdę šį pusmetį iš Ispanijos perima Belgija, vadovausianti visų kitų sričių ministrų ir nuolatinių atstovų (COREPER) posėdžiams.

Valstybių narių rotacija vyksta kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. Lisabonos sutartyje numatyta, kad ES 18 mėnesių pirmininkauja trijų valstybių grupė, sudaryta iš didelių ir mažų valstybių narių bei mažiausiai vienos naujosios valstybės narės.
2010 m. sausis-2011 m. birželis: Ispanija, Belgija ir Vengrija;
2011 m. birželis-2012 m. gruodis: Lenkija, Danija ir Kipras;
2013 m. sausis-2014 m. birželis: Airija, Lietuva ir Graikija;
2014 m. birželis-2015 m. gruodis: Italija, Latvija ir Liuksemburgas;
2016 m. sausis-2017 m. birželis: Olandija, Slovakija, Malta;
2017 m. birželis-2018 m. gruodis: JK, Estija ir Bulgarija;
2019 m. sausis-2020 m. birželis: Austrija, Rumunija ir Suomija.

Po trejeto metų Lietuvos laukia svarbus laikotarpis - 2013 m. liepos 1 d. iš Airijos perimsi ES pirmininkavimą Taryboje. Didelė atsakomybė atveria ir daugybę galimybių, tad itin svarbu sugebėti jomis pasinaudoti. Nors dažnai pripažįstama, jog mažai ES valstybei pirmininkauti yra kur kas sudėtingiau nei bet kuriai didžiajai, dažniausiai viskas priklauso nuo nusistatytų šalies prioritetų, sugebėjimo nuo jų nenukrypti bei, žinoma, tinkamo pasiruošimo. Akivaizdu, kad Lietuvos pirmininkavimas ES 2013 m. taps didžiausiu Lietuvos išbandymu nuo šalies įstojimo į ES. Nors pasiruošimas bei pats pirmininkavimas pareikalauja nemažų šalies resursų bei investicijų, tikima, jog suteikta galimybė daryti įtaką ES politiniams sprendimams bei svarstyti valstybei aktualius klausimus pasiteisins.


Liepos 1 dieną Belgija pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perėmė iš Ispanijos. Savo pirmininkavimo metu Belgija nusibrėžusi siekti pažangos daugelyje ES veiklos sričių, tarp kurių yra ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tolimesnis stiprinimas.

Belgija toliau sieks efektyviai įgyvendinti Stokholmo programą (2010-2014) bei toliau ieškoti Ispanijos pirmininkavimo metu Taryboje įsteigto Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) tinkamiausio vaidmens, prisidedant veiksmingai prie vidaus saugumo ES stiprinimo.

Belgija tęs darbus, susijusius su Ispanijos pirmininkavimo metu patvirtinta daugialype tvaria ES vidaus saugumo strategija, kuri apima pagrindinių prioritetinių sričių politiką vykdant ES bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Vienas iš prioritetinių konkrečių veiksmų - Europos kriminalinės žvalgybos informacijos modelio (ECIM) kūrimas. Tam, kad kova su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu duotų veiksmingesnių ir labiau ilgalaikių rezultatų, reikia daugiadisciplininio, žvalgyba grindžiamo metodo. Todėl bus siekiama užtikrinti organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (OCTA) pridėtinę vertę, be kita ko, plėtojant jo regioninį požiūrį.

Vienas iš svarbiausių prioritetų lieka kovos su visų formų terorizmu tikslo įgyvendinimas, visoje tarptautinėje kovos su terorizmu veikloje užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms bei tarptautinės teisės principams. Belgijos iškelti tikslai taip pat apims kovos su interneto naudojimu teroristinės veiklos tikslais veiksmus, sprogmenų saugumo didinimą ir keitimosi informacija bei žvalgybine informacija apie terorizmą ir jos analizės koordinavimą.

Belgija tęs 2009-2012 m. ES kovos su narkotikais veiksmų plano įgyvendinimą. Pabrėžiama daugiadisciplininio, visa apimančio ir tinkamai subalansuoto požiūrio svarba, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai, taip pat kovai su prekursoriais ir neteisėta narkotikų gamyba bei prekyba jais. Bus tęsiamos diskusijos nagrinėjant galimybes, kaip teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingiau ir labiau koordinuotai bendradarbiauti kovojant su prekyba narkotikais.

Belgija tęs Ispanijos pradėtus darbus stiprinant teisėsaugos institucijų ir ES agentūrų, pavyzdžiui, Europolo, operatyvinį bendradarbiavimą, nagrinėjant galimybes stiprinti dabartinę ES bendradarbiavimo teisėsaugos srityje teisės sistemą, ypač bendradarbiavimo pasienio regionuose atveju. Bus skatinama plėtoti praktinį bendradarbiavimą remiantis Priumo sprendimais.

Vienas iš tikslų ir toliau bus bendro policijos mokymo skatinimas ir Europos policijos kultūros plėtojimas; šioje srityje bus toliau siekiama veiksmingo Europos policijos koledžo (CEPOL) pagrindinės veiklos vykdymo ir organizavimo.
Tarptautinio masto futbolo rungtynių saugumo srityje bus rengiama nauja 2011-2013 m. laikotarpiui skirta programa.

Belgija užsibrėžusi tęsti bendradarbiavimą nusikaltimų prevencijos srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lytinės prievartos prevencijai ir kovai su ja. Bus labiau akcentuojamas konfliktų sprendimo nesmurtinėmis priemonėmis metodų skatinimas, kad būtų išvengiama smurto ir (arba) atkuriami tarpusavio santykiai.
Kova su prekyba žmonėmis, elektrioniniais nusikaltimais ir toliau bus svarbiais prioritetais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas kovai su visų rūšių seksualine prievarta prieš vaikus internete.

Vienas iš svarbiausių prioritetų toliau bus nusikalstamu būdu įgyto turto identifikavimas bei susigrąžinimas ir kova su pinigų plovimu. Bus skiriamas ypatingas dėmesys tapatybės vagysčių klausimui ir bus pradėtos vykdyti iniciatyvos, susijusios su tapatybės dokumentų autentiškumo tikrinimu Europos lygiu. Galiausiai bus pradėti svarstymai dėl to, kokiose naujose socialinėse ir ekonominėse srityse organizuotas nusikalstamumas įgijo daugiau įtakos ir tai daro didelį poveikį mūsų piliečių kasdieniam gyvenimui.

Bus toliau plėtojama išsami ir nuosekli ilgalaikė ES politika, susijusi su keitimusi teisėsaugos informacija laikantis visų duomenų apsaugos reikalavimų. Bus stengiamasi, kad būtų veiksmingiau naudojamos esamos nacionalinės ir Europos teisėsaugos informacinės sistemos, kad būtų išvengiama veiklos dubliavimosi ir optimizuojamos išlaidos bei galutiniams naudotojams užtikrinamas potencialas. Belgija dės pastangas, kad būtų įgyvendintas „Švedijos pamatinis sprendimas" ir Priumo sprendimai siekiant pradėti automatizuotą keitimąsi informacija visoje ES ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėn.

TAI ĮDOMU:

Iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai ES pirmininkaujanti šalis vadovavo tiek ir ES Tarybos (ministrų), tiek ir Europos Vadovų Tarybos (valstybių vadovų) posėdžiams. Remiantis Lisabonos sutartimi, nuo 2010 m. sausio 1 d. ES šalių vadovų susitikimams pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (buvęs Belgijos premjeras Herman Van Rompuy), o užsienio reikalų ministrų posėdžiams - ES vyriausioji užsienio politikos įgaliotinė Catherine Ashton. Nepaisant šių pokyčių, remiantis rotacijos principu ES Tarybai kas pusmetį ir toliau pirmininkauja ir politinę darbotvarkę formuoja vis kita ES narė. Rotuojančio pirmininkavimo kėdę šį pusmetį iš Ispanijos perima Belgija, vadovausianti visų kitų sričių ministrų ir nuolatinių atstovų (COREPER) posėdžiams.

Valstybių narių rotacija vyksta kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. Lisabonos sutartyje numatyta, kad ES 18 mėnesių pirmininkauja trijų valstybių grupė, sudaryta iš didelių ir mažų valstybių narių bei mažiausiai vienos naujosios valstybės narės.
2010 m. sausis-2011 m. birželis: Ispanija, Belgija ir Vengrija;
2011 m. birželis-2012 m. gruodis: Lenkija, Danija ir Kipras;
2013 m. sausis-2014 m. birželis: Airija, Lietuva ir Graikija;
2014 m. birželis-2015 m. gruodis: Italija, Latvija ir Liuksemburgas;
2016 m. sausis-2017 m. birželis: Olandija, Slovakija, Malta;
2017 m. birželis-2018 m. gruodis: JK, Estija ir Bulgarija;
2019 m. sausis-2020 m. birželis: Austrija, Rumunija ir Suomija.

Po trejeto metų Lietuvos laukia svarbus laikotarpis - 2013 m. liepos 1 d. iš Airijos perimsi ES pirmininkavimą Taryboje. Didelė atsakomybė atveria ir daugybę galimybių, tad itin svarbu sugebėti jomis pasinaudoti. Nors dažnai pripažįstama, jog mažai ES valstybei pirmininkauti yra kur kas sudėtingiau nei bet kuriai didžiajai, dažniausiai viskas priklauso nuo nusistatytų šalies prioritetų, sugebėjimo nuo jų nenukrypti bei, žinoma, tinkamo pasiruošimo. Akivaizdu, kad Lietuvos pirmininkavimas ES 2013 m. taps didžiausiu Lietuvos išbandymu nuo šalies įstojimo į ES. Nors pasiruošimas bei pats pirmininkavimas pareikalauja nemažų šalies resursų bei investicijų, tikima, jog suteikta galimybė daryti įtaką ES politiniams sprendimams bei svarstyti valstybei aktualius klausimus pasiteisins.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: