Rusija Kaliningrado srityje, besiribojančioje su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, dislokuos artimojo nuotolio raketų sistemas „Iskander“, kurios turi atsverti JAV priešraketinės gynybos planus, skaitydamas pirmąjį savo metinį pranešimą Federaliniame susirinkime sakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

„Kaliningrado regione bus dislokuotos raketų sistemos „Iskander“, neutralizuoti priešraketinės gynybos sistemą“, – sakė jis. Dmitrijus Medvedevas. D. Medvedevas nenurodė, kiek raketų bus dislokuota ir ar jos bus ginkluotos branduolinėmis galvutėmis.

Rusijos vadovas pridūrė, kad iš Kaliningrado srities teritorijos taip pat bus vykdomas radioelektroninis JAV priešraketinės gynybos objektų slopinimas. „Iš vakarinio (Rusijos) regiono, iš Kaliningrado srities bus vykdomas radioelektroninis naujų Jungtinių Amerikos Valstijų priešraketinės gynybos sistemos objektų slopinimas“, – sakė D. Medvedevas.

Pasak Rusijos valstybės vadovo, „šios priemonės priverstinės“. „Mes ne kartą sakėme visiems savo partneriams, kad esame nusiteikę teigiamai bendradarbiauti, norime veikti prieš bendras grėsmes, norime veikti drauge. Bet mūsų, labai gaila, klausyti nenori“, – sakė D. Medvedevas.

Jis pridūrė, kad „mes turime integracijos branduolinį – (Rusijos ir Baltarusijos) sąjunginę valstybę ir Eurazijos ekonominę sandraugą, plėsime sąveiką karinėje politinėje srityje ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje“.

Juknevičienė: turime būti atidūs

Būsimosios krašto apsaugos ministrės, konservatorės Rasos Juknevičienės žodžiais, tokia žinia tik patvirtina, kokie atidūs turime būti savo krašto saugumo atžvilgiu ir kaip rimtai turime žiūrėti į savo krašto gynybą. „Tai yra ir NATO problema. Kiek žinau, dabar yra rengiami labai aiškūs planai, kaip tokiu atveju Lietuva ir kitos valstybės būtų ginamos. NATO teritorija turi būti saugi ir gerai ginama.“

Parlamentarės teigimu, JAV iniciatyva Lenkijoje ir Čekijoje diegiama priešraketinė gynyba nėra puolamojo pobūdžio. „Tai yra ginamojo pobūdžio gynyba nuo tolimojo nuotolio raketų, nuo grėsmių, kylančių labai toli nuo Lietuvos – nuo tolimųjų Azijos regionų – Irano ar Šiaurės Korėjos. Rusijai šios instaliacijos nekelia jokios grėsmės. Tuo tarpu Rusija ruošiasi diegti trumpojo nuotolio raketas, kurios yra puolamojo pobūdžio ir nukreiptos tiesiai į Lietuvą ir aplinkinių valstybių teritorijas.“

Būsimoji krašto apsaugos ministrė teigia įžvelgianti tam tikras sąsajas su Rusijos veiksmais, kai ši šalis pasitraukė iš tarpvalstybinės ginkluotės sutarties. „Panašu, kad ji pasitraukė tik todėl, kad vėliau būtų galima dislokuoti ginklus“, – sakė R. Juknevičienė.

Girnius: Medvedevo pareiškimas – neprotingas žingsnis

Rusijos prezidento D. Medvedevo pareiškimas apie raketų dislokavimą kaimyninėje Kaliningrado srityje nėra protingas žingsnis, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Pasak jo, šis pranešimas gali būti derybų argumentas, rengiantis JAV skydui, kuris bus diegiamas kaimyninėje Lenkijoje, „gali būti ir kažkas kita“.

„Rusija supranta, kad priešraketinės gynybos skydas nenukreiptas prieš Rusiją ir nekelia jai pavojaus. Todėl toks pareiškimas patvirtina Rusijos kritikų nuomonę, kad Rusijos politika tampa nereikalingai agresyvi, provokuojanti ir kontrproduktyvi“, – sakė K. Girnius.

Adamkus: sunku suprasti Rusijos prezidentą

Prezidentas Valdas Adamkus vadina nesuprantama Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo paskelbtą žinią apie planus Kaliningrado srityje dislokuoti artimojo nuotolio raketų sistemas „Iskander“.

„Sunku suprasti Rusijos prezidentą D. Medvedevą, kuris savo kalboje prieštarauja pats sau. Prezidentas kalba apie norą drauge veikti prieš bendras grėsmes ir siunčia savo raketas į Kaliningradą JAV priešraketinės gynybos sistemai neutralizuoti“, – sakė valstybės vadovas.

V. Adamkus pabrėžė, kad JAV priešraketinės gynybos sistema nėra nukreipta prieš Rusiją. „Tačiau ši JAV sistema yra nukreipta ne prieš Rusiją, o prieš galimus išpuolius iš nedraugiškų šalių, kuriose prieglobstį randa teroristai. Rusija tai gerai žino, – sakė Lietuvos prezidentas. – Kyla klausimas: „Prieš ką siekia veikti Rusijos prezidentas?“ Aišku viena – kovos su terorizmu Kaliningrado raketos tikrai nesustiprins.“

Olekas: Kremlius nieko naujo nepasakė

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad Maskva neteisingai vertina JAV priešraketinės gynybos planus ir pažymi, kad daugiau ginkluotės pakenks saugumo situacijai ir Lietuvoje, ir Rusijoje. Rugpjūčio 15 dieną JAV ir Lenkija pasirašė preliminarią sutartį dėl PRG skydo elementų dislokavimo Lenkijoje. Kiek anksčiau buvo pasirašyta analogiška sutartis su Čekija. Raketos „Iskander“ yra trumpo nuotolio raketos, skirtos priešininko komandos punktų, oro uostų, karinių bazių, raketų paleidimo įrenginių naikinimui.

J. Olekas sakė, kad pareiškęs apie „Iskander“ dislokavimą Kremlius nieko naujo nepasakė, nes jis ir anksčiau kalbėjo apie planus modernizuoti ginkluotąsias pajėgas, buvo užsiminęs apie galimybę „Iskander“ dislokuoti Baltarusijoje.

Pasak ministro, Rusija šių raketų dislokavimą sieja su JAV priešraketinės gynybos (PRG) planais Lenkijoje, tačiau jie nėra nukreipti prieš Rusiją ir nekelia jai grėsmės.

„Manau, tai nėra tas kelias, kuriuo Rusijai reikėtų eiti, nes PRG nenukreipta prieš Rusiją. Mes manome, kad yra kitas susitarimų, bendrų sprendimų kelias, o ne priešpriešos kelias. Kuo daugiau ginkluotės dislokuojama, tuo labiau nukenčia saugumo situacija regione. Ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrade“, – kalbėjo J. Olekas. KAM vadovas sakė manantis, kad tai yra tiesiog jėgos demonstravimas Rusijos viduje, pateisinant agresyvias ambicijas.

Tutkus: ginkluotės atsiradimas nepagerins saugumo situacijos

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus BNS sakė, jog apgailestauja dėl tokio Rusijos sprendimo ir tikisi tarptautinės bendruomenės bei NATO reakcijos į raketų „Iskander“ dislokavimą.

„Tikiuosi, jog tarptautinė bendruomenė ir NATO atitinkamai reaguos“, – sakė V. Tutkus, kaip ir ministras pažymėjęs, jog tokios ginkluotės atsiradimas Kaliningrade nepagerintų saugumo situacijos regione.

Ekspertas: „Iskander“ yra nukreipta prieš karinius štabus

Kaip žiniasklaidai sakė neįvardytu norėjęs likti KAM ginkluotės ekspertas, raketų sistema „Iskander“ yra nukreipta prieš karinius štabus, radarus bei dideles ginkluotųjų pajėgų susitelkimo vietas. Pasak jo, pagal savo funkcijas šios raketos yra taikytinos ne strateginiams, o operaciniams tikslams, bet pažymėjo, kad teoriškai, pritaikius kovinę galvutę, „Iskander“ galėtų nešti ir branduolinį ginklą.

„Yra dvi „Iskander“ versijos, abi jos yra identiškos, bet skiriasi atstumai, kuriais jas galima panaudoti. Jos pagamintos, kad nepažeistų trumpo nuotolio raketų sutarties. Oficialiai rusiškos versijos deklaruojamas atstumas yra 470 kilometrų, eksportinio varianto yra 280 kilometrų. Tai yra mobilus kompleksas: mašina, vežanti dvi raketas. Naudingas krovinys, kurį raketa gali nešti yra apie 450 kilogramų“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak KAM atstovo, turint atitinkamas žvalgybos sistemas, šios raketos gali būti užfiksuotos. Tap pat, eksperto teigimu, yra priemonių kovoti su jomis: „Jei kalbėtume apie rusiškas sistemas, tai yra rusiška raketų sistema „S-300“, jei apie amerikietiškas – „Patriot“.

Vašingtonas planuoja 2011–2013 metais Lenkijoje dislokuoti 10 raketų gaudytuvų, o kaimyninėje Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį. Šie objektai papildys jau veikiančią PRG skydo sistemą, kurios elementai įrengti JAV, Grenlandijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pasak Vašingtono, PRG skydas, kurio sukūrimui šiemet pritarė visos 26 NATO šalys, yra skirtas apsisaugoti nuo „piktadarių valstybių“, ypač Irano, galimų raketų atakų.

Po sutarties pasirašymo Rusijos atstovai prabilo, kad Rusija pirmą kartą po Šaltojo karo svarsto galimybę savo Baltijos laivyne dislokuoti ginklus su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. Maskva taip pat informavo Lenkiją, kad, davus leidimą amerikiečiams jos teritorijoje dislokuoti priešraketinės gynybos skydo elementus, jai gali iškilti branduolinės atakos pavojus.

„Iskander“ paprastai būna ginkluotos konvenciniais užtaisais. Didžiausias raketų skriejimo nuotolis yra 280 km, todėl, jei jos būtų dislokuotos Kaliningrado srityje, jos galėtų būti nutaikytos tik į Lietuvos, Lenkijos arba Latvijos teritoriją. Raketos svoris 480 kg. Jos gabenamos automobiliais.

Paleistos „Iskander“ raketos skrieja plokščia trajektorija atmosferos ribose, atlikdamos klaidinančius manevrus, todėl amerikiečių PRG sistema vargu ar galėtų jas neutralizuoti. Ankščiau Rusija grasino dislokuoti šias raketas Baltarusijos teritorijoje.

Skaitydamas pranešimą, Rusijos prezidentas D. Medvedevas taip pat pasiūlė prailginti prezidento kadencijos trukmę iki 10 metų, o Valstybės Dūmos – iki penkerių metų bei išplėsti jų įgaliojimus. Prezidentas pasiūlė įpareigoti šalies vyriausybę kasmet atsiskaityti parlamentui.

D. Medvedevas pabrėžė, kad kalbama ne apie Konstitucijos pakeitimą, o tik apie jos koregavimą. Šiuo metu Rusijos Konstitucijoje įtvirtinta, kad prezidento ir Valstybės Dūmos kadencija yra ketveri metai. „Šiuo klausimu kalbos apie reformas yra ne vietoje“, – pastebėjo prezidentas.

Kiek anksčiau D. Medvedevas pasiūlė reformuoti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarką, t. y. leisti, kad į Valstybės Dūmą patektų partijos, surinkusios 5 proc. rinkėjų balsų (šiuo metu partijos turi įveikti 7 proc. barjerą), per rinkimus panaikinti piniginius užstatus partijoms, pakeisti Federacijos Tarybos sudarymą (kad į ją būtų deleguojami ne tik vietinių įstatymų leidžiamosios valdžios susirinkimų deputatai). Rusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad NATO laivų atplukdymas į Juodąją jūrą po konflikto Kaukaze ir spartus Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dislokavimas Europoje susilauks Rusijos atsakomųjų priemonių.