Vatikanas leido be teismo bausti kunigus pedofilus 


Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacija išplėtė sunkiųjų nusikaltimų normų sąrašą, kuriems priskiriami nusikaltimai prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, išpažinties šventumą, kunigų lytiniai santykiai su nepilnamečiais, pranešė Vatikano radijas. Į naująsias normas taip pat integruotas lig šiol atskirais dekretais reglamentuotas išpažinties įrašinėjimas ir bandymas moteriai suteikti kunigystės šventimus.

Tarp pagrindinių naujovių, bene svarbiausia nuostata pagreitinti akivaizdaus seksualinio nepilnamečių išnaudojimo fakto pripažinimo procedūras. Ypatingai sunkiais atvejais numatoma galimybė nusikaltėlius bausti ir be teismo, tai yra, nekelti bylos Tikėjimo mokymo kongregacijos teisme, bet iš karto siūlyti Popiežiui, kad jis paskelbtų nusikaltusio kunigo pašalinimo iš kunigų luomo dekretą.

Leis teisėjauti pasauliečiams
Kita svarbi naujovė - teismų sudėties pakeitimas. Lig šiol buvo reikalaujama, kad šios rūšies bylose tiesiogiai dalyvaujantys teisėjai, kaltintojai ir advokatai būtų kunigai, turintys kanonų teisės daktaro laipsnį. Dabar numatoma galimybė šios rūšies bylose dalyvauti ir pasauliečiams, kurie „turi būti kompetentingi ir deramai pasiruošę, tačiau jiems kanonų teisės daktaratas neprivalomas“.

Pakeičiamas ir senaties terminas dvasininkų seksualiniams nusikaltimams prieš nepilnamečius. Lig šiol buvęs dešimties metų terminas nuo nukentėjusiojo pilnametystės pratęsiamas iki dvidešimties metų, kaip ir anksčiau, paliekant galimybę iš viso netaikyti senaties.

Baus ir už pornografinę medžiagą
Pagal naujas normas, lytiniams santykiams su nepilnamečiais prilyginami lytiniai santykiai su protiškai neveiksniais asmenimis. Sunkesniųjų nusikaltimų kategorija papildyta pedofilinės pornografijos įsigijimo, turėjimo arba platinimo nusikaltimu.
Patvirtintose normose palikta galioti Kanonų teisės kodekso norma, kad erezijos, apostazės ir schizmos nusikaltimus sprendžia vyskupai, tačiau antrąja instancija šiose bylose nuo šiol bus Tikėjimo mokymo kongregacija.

Nereikalauja teisinio imuniteto
Vatikano radijo pranešime pabrėžiama, jog paskelbtos naujos sunkiųjų nusikaltimų normos yra specifinės bažnytinės teisės taisyklės, kurios reglamentuoja tik Bažnyčios vidaus gyvenimą. Bažnyčios teisės normos ir civilinio teisingumo normos, kurias nustato valstybių civiliniai ir baudžiamieji kodeksai, yra dvi atskiros ir viena nuo kitos nepriklausomos sferos.

Todėl, jei kunigas įvykdo pedofilijos nusikaltimą, bažnytinis teismas tokį nusikaltėlį gali pašalinti iš kunigų luomo, bet negali pasodinti į kalėjimą. Tuo tarpu civilinis teismas gali jį nuteisti kalėjimo bausme, bet negali jam uždrausti būti kunigu.
„Bažnyčia nereikalauja sau jokio teisinio imuniteto, kaip šiandien kartais tvirtinama, o tik reikalauja, kad civilinė teisinė santvarka gerbtų bažnytinių teisimų autonomiškumą tose srityse, kurios priklauso tik Bažnyčios, o ne valstybės kompetencijai“, - pabrėžiama Vatikano pranešime.

Nenuolaidžiaus „paleistuvaujantiems“
Kai kuriais Kanonų teisės numatytų nusikaltimų atvejais vykdyti teismo funkcijas Tikėjimo mokymo kongregacija buvo įpareigota dar 2001 metais, popiežiaus Jono Paulius II paskelbtame dokumente Motu Proprio „Sacramentorum sanctitatis tutela“ („Sakramentų šventumo apsauga“).

Tame pačiame įstatyme paskelbtose procedūrinės normos „Normae de gravioribus delictis“ sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtas pasikėsinimas į Eucharistijos sakramento šventumą – neteisėtas Eucharistijos šventimas arba šventimo simuliavimas, išpažinties paslapties išdavimas, išrišimo suteikimas nuodėmės prieš šeštąjį įsakymą (pagal Katekizmą „Nepaleistuvauk“ - DELFI) bendrininkui, skatinimas nepaisyti minėto įstatymo.


Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacija išplėtė sunkiųjų nusikaltimų normų sąrašą, kuriems priskiriami nusikaltimai prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, išpažinties šventumą, kunigų lytiniai santykiai su nepilnamečiais, pranešė Vatikano radijas. Į naująsias normas taip pat integruotas lig šiol atskirais dekretais reglamentuotas išpažinties įrašinėjimas ir bandymas moteriai suteikti kunigystės šventimus.

Tarp pagrindinių naujovių, bene svarbiausia nuostata pagreitinti akivaizdaus seksualinio nepilnamečių išnaudojimo fakto pripažinimo procedūras. Ypatingai sunkiais atvejais numatoma galimybė nusikaltėlius bausti ir be teismo, tai yra, nekelti bylos Tikėjimo mokymo kongregacijos teisme, bet iš karto siūlyti Popiežiui, kad jis paskelbtų nusikaltusio kunigo pašalinimo iš kunigų luomo dekretą.

Leis teisėjauti pasauliečiams
Kita svarbi naujovė - teismų sudėties pakeitimas. Lig šiol buvo reikalaujama, kad šios rūšies bylose tiesiogiai dalyvaujantys teisėjai, kaltintojai ir advokatai būtų kunigai, turintys kanonų teisės daktaro laipsnį. Dabar numatoma galimybė šios rūšies bylose dalyvauti ir pasauliečiams, kurie „turi būti kompetentingi ir deramai pasiruošę, tačiau jiems kanonų teisės daktaratas neprivalomas“.

Pakeičiamas ir senaties terminas dvasininkų seksualiniams nusikaltimams prieš nepilnamečius. Lig šiol buvęs dešimties metų terminas nuo nukentėjusiojo pilnametystės pratęsiamas iki dvidešimties metų, kaip ir anksčiau, paliekant galimybę iš viso netaikyti senaties.

Baus ir už pornografinę medžiagą
Pagal naujas normas, lytiniams santykiams su nepilnamečiais prilyginami lytiniai santykiai su protiškai neveiksniais asmenimis. Sunkesniųjų nusikaltimų kategorija papildyta pedofilinės pornografijos įsigijimo, turėjimo arba platinimo nusikaltimu.
Patvirtintose normose palikta galioti Kanonų teisės kodekso norma, kad erezijos, apostazės ir schizmos nusikaltimus sprendžia vyskupai, tačiau antrąja instancija šiose bylose nuo šiol bus Tikėjimo mokymo kongregacija.

Nereikalauja teisinio imuniteto
Vatikano radijo pranešime pabrėžiama, jog paskelbtos naujos sunkiųjų nusikaltimų normos yra specifinės bažnytinės teisės taisyklės, kurios reglamentuoja tik Bažnyčios vidaus gyvenimą. Bažnyčios teisės normos ir civilinio teisingumo normos, kurias nustato valstybių civiliniai ir baudžiamieji kodeksai, yra dvi atskiros ir viena nuo kitos nepriklausomos sferos.

Todėl, jei kunigas įvykdo pedofilijos nusikaltimą, bažnytinis teismas tokį nusikaltėlį gali pašalinti iš kunigų luomo, bet negali pasodinti į kalėjimą. Tuo tarpu civilinis teismas gali jį nuteisti kalėjimo bausme, bet negali jam uždrausti būti kunigu.
„Bažnyčia nereikalauja sau jokio teisinio imuniteto, kaip šiandien kartais tvirtinama, o tik reikalauja, kad civilinė teisinė santvarka gerbtų bažnytinių teisimų autonomiškumą tose srityse, kurios priklauso tik Bažnyčios, o ne valstybės kompetencijai“, - pabrėžiama Vatikano pranešime.

Nenuolaidžiaus „paleistuvaujantiems“
Kai kuriais Kanonų teisės numatytų nusikaltimų atvejais vykdyti teismo funkcijas Tikėjimo mokymo kongregacija buvo įpareigota dar 2001 metais, popiežiaus Jono Paulius II paskelbtame dokumente Motu Proprio „Sacramentorum sanctitatis tutela“ („Sakramentų šventumo apsauga“).

Tame pačiame įstatyme paskelbtose procedūrinės normos „Normae de gravioribus delictis“ sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtas pasikėsinimas į Eucharistijos sakramento šventumą – neteisėtas Eucharistijos šventimas arba šventimo simuliavimas, išpažinties paslapties išdavimas, išrišimo suteikimas nuodėmės prieš šeštąjį įsakymą (pagal Katekizmą „Nepaleistuvauk“ - DELFI) bendrininkui, skatinimas nepaisyti minėto įstatymo.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: