Man tik dvidešimt ketveri. Neseniai gavau bakalaurą ir pradėjau normaliai dirbti. Praėjusiais metais dirbau per du darbus (mokykloje su darbo sutartimi ir šiek tiek privačiai su verslo liudijimu). Aš esu už tai, kad reikia mokėti mokesčius ir dirbti, galima likti Lietuvoje ir niekur nevažiuoti. Tačiau atsirandant vis naujiems mokesčiams vis dažniau suabejoju, ar teisingai elgiuosi pasilikdama Lietuvoje, o ne išvažiuodama kažkur į užsienį dirbti.

Aš suprantu, jog pinigai iš oro neatsiras ir nenoriu šiame laiške skųstis, kaip sunku gyventi ir kokie dideli mokesčiai. Visgi turiu kelis pastebėjimus.
Visų pirma, lygiuotis į užsienio šalis turime, tačiau ne nuo to pradedame. Nelyginkim Lietuvos su Suomija ar Vokietija. Jie daugiau uždirba, jie daugiau ir sumoka. Teko girdėti, jog JAV išvis sveikatos draudimas be proto didelis, tačiau mergina išvykusi gyventi į JAV, pasiteiravusi Lietuvoje gyvenančios šokių mokytojos, kiek ji uždirba, nustėro ir pasiklausė „ar tu turi ką valgyt?“. Tai gal vertėtų nusileisti į žemę ir pasižiūrėti, kaip realiai žmonės gyvena? O ne iš popieriukų ar TV spręsti...

Esu šokių mokytoja ir mano darbas sezoninis, mokslo metais dirbu, vasarą atostogauju. Nestoju į Darbo biržą, nes žinau, kad rudenį vėl atsiras darbų. Kodėl aš turiu už tuos 3 mėnesius mokėti po 72 Lt, kai pasidariau sau atostogas? Išeina taip, kai aš 2009 m. pavasarį dirbau su darbo sutartimi mokykloje ir ėmiau verslo liudijimą, aš mokėjau dvigubą sveikatos draudimą (mokėjau aš po 72 Lt ir mokėjo mano darbdavys), kai aš vasarą pasidariau sau atostogas, nes darbo sutartis buvo terminuota, o su patentu neliko ko mokyti, turiu vėl mokėti. Žodžiu dirbi - moki dvigubai, nedirbi - vėl moki. Aš suprantu, jei mokės tie, kurie nedirba, tą sveikatos draudimą ir realiai gaus nemokamą gydymą. Tačiau kodėl patentininkai turi mokėti dvigubai, o pasidarę sau atostogas vėl lieka skolingi?

„Daug painiavos, aš pripažįstu, bet tai ką daryti“, – DELFI pripažino Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas spaudai Kazys Žilėnas. Jis tvirtino, kad per mėnesį sumokėjęs po 72 Lt PSD žmogus gauna visas gydymo paslaugas.“
Kodėl šnekame apie nemokamą gydymą, jei vis tiek eini į polikliniką ir, jei esi nedraustas, moki už paslaugas? Nesuprantu, kaip galima atbuline data gydytis. 2009 m. už apžiūrą ir kraujo tyrimus mokėjo žmogus apie 400 Lt, o šiemet dar + 72 Lt/mėn. Tai kiek dar kartų reikės sumokėti už tai, jog esi bedarbis, o Darbo birža tau nieko padėti negali?
Toks jausmas, jog valdžia sėdi savo budelėj ir realiai nieko nemato. Žmonės skursta. Įstatymai verčia juos apeidinėti ir slėpti mokesčius, kad sugebėtų išgyventi.

Skatinimas tikėti ateitimi kelia abejonių, nes valstybė skatina išvažiuoti. Todėl neplanuoju artimiausiu laiku nei gimdyti čia, nei tekėti. Valstybė bando atsitiesti ir išvengti krizės dar likusių Lietuvoje sąskaita. Nemanote, jog jėgas reikėtų sutelkti ne kaip išguiti paskutinius jaunus ir veiklius žmones, o kaip susigrąžinti jau išvažiavusius? Galbūt tada nereikėtų ilginti pensinio amžiaus? Juk nuo to, jog jis bus prailgintas valstybėje, daugiau jaunų žmonių neatsiras.

Mes turim tik vieną gyvenimą. Juodraščio mums niekas neduoda ir bandymams laiko nėra. Jei mane skatins galvoti apie vaikų ateitį, aš taip pat greičiau išvažiuosiu į užsienį, kad mano vaikai nesimurgdytų skurde ir turėtų realią ateitį.
Aš noriu GYVENTI, o ne IŠGYVENTI ,kaip normalus jaunas žmogus. Dirbti... Mokėti mokesčius... Gimdyti ir sukurti šeimą... Kartą į metus pakeliauti ir nelaukti, kol atsibusiu ir spaudoj perskaitysiu, jog už praeitus metu esu skolinga 216 Lt, nes sugalvojau visą vasarą atostogauti, o ne trinti Darbo biržos sienas.
Ačiū už sugaištą minutę.

Edita
Anglija.lt už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!