Pavojaus signalas ir emigrantams: pajamas nuo VMI nuslėpti vis sunkiau 

Įsibėgėjant galimai neteisėtai praturtėjusių asmenų medžioklei, mokesčių inspektorių ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrę asmenys puolė įrodinėti didžiulius turtus įgiję teisėtai.

Tiesa, originalumo pritrūko – įtartini turtai, kaip jau tapo įprasta, aiškinami staiga atsiradusiais skolų rašteliais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ne juokais susidomėjo daugiau negu dviejų šimtų fizinių bei juridinių asmenų veikla. Jų bandymus slėpti didžiulės vertės nekilnojamąjį turtą (NT) žlugdo šiuolaikinės technologijos – pavyzdžiui, „Google Maps Street View“ paslauga. O į kampą įsprausti turtuoliai teisinasi pinigus pasiskolinę, taip įklampindami ne tik save, bet ir gimines bei artimuosius.

Alytuje gyvena verslo vunderkindas?

Kaip teigė VMI projekto „Būstas be mokesčių“ vadovė, VMI kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė, vienas įdomesnių VMI „klientų“ – neseniai mokyklą baigęs jaunuolis iš Alytaus, turintis tiek turto, kiek daugelis neįgyja per visą gyvenimą.

„Kauno AVMI specialistai, atlikę operatyvų patikrinimą nustatė, kad vos per 20 metų perkopęs jaunuolis, gaunantis tik darbo užmokesčio pajamas, įsigijo gyvenamą namą su žemės sklypu Alytuje už 230 tūkst. litų ir 3 kambarių butą su stovėjimo vieta automobiliui Vilniuje už beveik ketvirtį milijono litų“, - kalbėjo V. Jakienė.

VMI dėmesio sulaukęs jaunasis turtuolis netruko įklampinti savo gimdytojus.

„Pateiktame paaiškinime mokesčių administratoriui jaunuolis nurodė, kad įsigytas turtas buvo apmokėtas iš tėvų pajamų. Atlikus tėvų gautų pajamų ir išlaidų analizę išsiaiškinta, kad jų patirtos išlaidos viršijo pajamas daugiau nei 150 tūkst. litų. Iš kur šeima gavo neapskaitytų pajamų bus aiškinamasi tolimesnių kontrolės veiksmų metu“, - teigė V. Jakienė.

Kam tas bankas, kai draugai skolina dosniau

Bendradarbiaujant su kitomis žinybomis ir pasitelkus „Google“ paslaugas, VMI aptiko ne vieną namą-vaiduoklį. Pričiupti neregistruoto NT savininkai puolė teisintis.

„Vykdydama projektą „Būstas be mokesčių“ VMI iš viso kontrolės veiksmams atsirinko per du šimtus mokesčių mokėtojų – 33 įmones ir 170 gyventojų. Visi 170 gyventojų būstai buvo nustatyti remiantis iš kitų institucijų - Registrų centro, šalies savivaldybių - gauta informacija bei „Google Maps Street View“ priemonės pagalba. Mokesčių inspektoriai išanalizavo šių gyventojų pajamas ir išlaidas bei nusprendė detaliau patikrinti 70 gyventojų, nes kilo įtarimų, kad jie būstus pasistatė arba įsigijo iš neaiškios kilmės lėšų.

Šiuo metu 7 mokestiniai tyrimai baigti, dar 22 tyrimai tebevyksta, kiti – bus pradėti artimiausiu metu. Iš minėtų baigtų 7 tyrimų nustatyti trys galimi neteisėto praturtėjimo atvejai, medžiaga perduota tolimesniam tyrimui FNTT. Skaičiuojama, kad 22-ejų šiuo metu tikrinamų gyventojų įsigyto ir neregistruoto nekilnojamojo turto vertė siekia 5,5 mln. litų“, - kalbėjo V. Jakienė.

Anot VMI specialistės, papurtyti turtuoliai originalumu netrykšta: turtus bandoma pagrįsti vienu seniausių metodų – skolos rašteliais. Taip VMI užklupti turtuoliai grindžia didžiąją dalį mokesčių inspektoriams įtarimų sukėlusio turto.

„Aiškinantis šešėlio mastus individualių gyvenamųjų namų statybų sektoriuje VMI dėmesio sulaukė faktas, kad būstus gyventojai įsigyja arba statosi iš lėšų, kurių jie neuždirbo, kitaip tariant – šios lėšos yra neaiškios kilmės. Pasistatę tokius „šešėlinius“ namus, gyventojai jų neskuba registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškant šių pastatų VMI išnaudojo visas įmanomas priemones, taip pat ir „Google Maps Street View“ programą.

Tyrimų metu būstų savininkai bando VMI pasiaiškinti, iš kokių lėšų įsigijo būstus. Inspektoriai užversti paskolų rašteliais, kuriuose nurodoma, kad būstui lėšų gavo iš kitų gyventojų – tėvų, vaikų ar draugų, kurių dauguma šiuos pinigus neva yra uždirbę užsienyje. Paskolų rašteliais ar dovanų sutartimis šiuo metu bandoma pagrįsti net 4,8 mln. litų įsigyto nekilnojamojo turto“, - teigė V. Jakienė.

Papurtys ir emigracijoje neva pralobusius tautiečius

Nors neva užsienyje uždirbtų milijonų kilmę patikrinti sunku, VMI imasi visų galimų priemonių. Šiuo metu bendradarbiaujama su užsienio tarnybomis – aiškinamasi, ar dosnieji skolintojai iš tiesų emigracijoje uždirbo kalnus pinigų.

„Mokesčių inspekcija itin atidžiai tiria ir vertina šiuos paskolų raštelius bei kitus gyventojų pateikiamus dokumentus, kuriais bandoma pagrįsti būstui išleistas lėšas, taip pat tiriama, ar paskolas esą suteikę gyventojai patys turėjo finansinių galimybių tai daryti. Be to, pastebėta tendencija, kad gyventojai vis dažniau įsigytą turtą bando pagrįsti ir užsienyje uždirbtomis pajamomis. Siekiant tai patvirtinti arba paneigti, VMI šiuo metu užsienio šalių mokesčių administratoriams yra išsiuntusi paklausimus dėl 1,6 mln. litų mūsų piliečių ten esą uždirbtų pajamų“, - sakė V. Jakienė.

VMI dėmesio sulaukė ne tik namų-vaiduoklių savininkai, bet ir jų statytojai. Mokesčių inspektoriai aptiko ištisus kvartalus galimai nusukinėjant mokesčius pastatytų ir parduotų namų. Taip pat pastebėta, kad namų pirkėjai dažnai įtraukiami į sukčiavimo mechanizmą, kai darbams samdomos statybų kompanijos, tačiau būsto savininkai deklaruoja, neva namus jiems surentė ne profesionalūs statybininkai, o paprasčiausiai į talką subėgę giminaičiai ir draugai. VMI pastebi, kad čia žiojinčias įstatymų spragas būtina lopyti – dėl to jau kreiptasi į Aplinkos ministeriją


www.anglija.lt

Įsibėgėjant galimai neteisėtai praturtėjusių asmenų medžioklei, mokesčių inspektorių ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrę asmenys puolė įrodinėti didžiulius turtus įgiję teisėtai.

Tiesa, originalumo pritrūko – įtartini turtai, kaip jau tapo įprasta, aiškinami staiga atsiradusiais skolų rašteliais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ne juokais susidomėjo daugiau negu dviejų šimtų fizinių bei juridinių asmenų veikla. Jų bandymus slėpti didžiulės vertės nekilnojamąjį turtą (NT) žlugdo šiuolaikinės technologijos – pavyzdžiui, „Google Maps Street View“ paslauga. O į kampą įsprausti turtuoliai teisinasi pinigus pasiskolinę, taip įklampindami ne tik save, bet ir gimines bei artimuosius.

Alytuje gyvena verslo vunderkindas?

Kaip teigė VMI projekto „Būstas be mokesčių“ vadovė, VMI kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė, vienas įdomesnių VMI „klientų“ – neseniai mokyklą baigęs jaunuolis iš Alytaus, turintis tiek turto, kiek daugelis neįgyja per visą gyvenimą.

„Kauno AVMI specialistai, atlikę operatyvų patikrinimą nustatė, kad vos per 20 metų perkopęs jaunuolis, gaunantis tik darbo užmokesčio pajamas, įsigijo gyvenamą namą su žemės sklypu Alytuje už 230 tūkst. litų ir 3 kambarių butą su stovėjimo vieta automobiliui Vilniuje už beveik ketvirtį milijono litų“, - kalbėjo V. Jakienė.

VMI dėmesio sulaukęs jaunasis turtuolis netruko įklampinti savo gimdytojus.

„Pateiktame paaiškinime mokesčių administratoriui jaunuolis nurodė, kad įsigytas turtas buvo apmokėtas iš tėvų pajamų. Atlikus tėvų gautų pajamų ir išlaidų analizę išsiaiškinta, kad jų patirtos išlaidos viršijo pajamas daugiau nei 150 tūkst. litų. Iš kur šeima gavo neapskaitytų pajamų bus aiškinamasi tolimesnių kontrolės veiksmų metu“, - teigė V. Jakienė.

Kam tas bankas, kai draugai skolina dosniau

Bendradarbiaujant su kitomis žinybomis ir pasitelkus „Google“ paslaugas, VMI aptiko ne vieną namą-vaiduoklį. Pričiupti neregistruoto NT savininkai puolė teisintis.

„Vykdydama projektą „Būstas be mokesčių“ VMI iš viso kontrolės veiksmams atsirinko per du šimtus mokesčių mokėtojų – 33 įmones ir 170 gyventojų. Visi 170 gyventojų būstai buvo nustatyti remiantis iš kitų institucijų - Registrų centro, šalies savivaldybių - gauta informacija bei „Google Maps Street View“ priemonės pagalba. Mokesčių inspektoriai išanalizavo šių gyventojų pajamas ir išlaidas bei nusprendė detaliau patikrinti 70 gyventojų, nes kilo įtarimų, kad jie būstus pasistatė arba įsigijo iš neaiškios kilmės lėšų.

Šiuo metu 7 mokestiniai tyrimai baigti, dar 22 tyrimai tebevyksta, kiti – bus pradėti artimiausiu metu. Iš minėtų baigtų 7 tyrimų nustatyti trys galimi neteisėto praturtėjimo atvejai, medžiaga perduota tolimesniam tyrimui FNTT. Skaičiuojama, kad 22-ejų šiuo metu tikrinamų gyventojų įsigyto ir neregistruoto nekilnojamojo turto vertė siekia 5,5 mln. litų“, - kalbėjo V. Jakienė.

Anot VMI specialistės, papurtyti turtuoliai originalumu netrykšta: turtus bandoma pagrįsti vienu seniausių metodų – skolos rašteliais. Taip VMI užklupti turtuoliai grindžia didžiąją dalį mokesčių inspektoriams įtarimų sukėlusio turto.

„Aiškinantis šešėlio mastus individualių gyvenamųjų namų statybų sektoriuje VMI dėmesio sulaukė faktas, kad būstus gyventojai įsigyja arba statosi iš lėšų, kurių jie neuždirbo, kitaip tariant – šios lėšos yra neaiškios kilmės. Pasistatę tokius „šešėlinius“ namus, gyventojai jų neskuba registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškant šių pastatų VMI išnaudojo visas įmanomas priemones, taip pat ir „Google Maps Street View“ programą.

Tyrimų metu būstų savininkai bando VMI pasiaiškinti, iš kokių lėšų įsigijo būstus. Inspektoriai užversti paskolų rašteliais, kuriuose nurodoma, kad būstui lėšų gavo iš kitų gyventojų – tėvų, vaikų ar draugų, kurių dauguma šiuos pinigus neva yra uždirbę užsienyje. Paskolų rašteliais ar dovanų sutartimis šiuo metu bandoma pagrįsti net 4,8 mln. litų įsigyto nekilnojamojo turto“, - teigė V. Jakienė.

Papurtys ir emigracijoje neva pralobusius tautiečius

Nors neva užsienyje uždirbtų milijonų kilmę patikrinti sunku, VMI imasi visų galimų priemonių. Šiuo metu bendradarbiaujama su užsienio tarnybomis – aiškinamasi, ar dosnieji skolintojai iš tiesų emigracijoje uždirbo kalnus pinigų.

„Mokesčių inspekcija itin atidžiai tiria ir vertina šiuos paskolų raštelius bei kitus gyventojų pateikiamus dokumentus, kuriais bandoma pagrįsti būstui išleistas lėšas, taip pat tiriama, ar paskolas esą suteikę gyventojai patys turėjo finansinių galimybių tai daryti. Be to, pastebėta tendencija, kad gyventojai vis dažniau įsigytą turtą bando pagrįsti ir užsienyje uždirbtomis pajamomis. Siekiant tai patvirtinti arba paneigti, VMI šiuo metu užsienio šalių mokesčių administratoriams yra išsiuntusi paklausimus dėl 1,6 mln. litų mūsų piliečių ten esą uždirbtų pajamų“, - sakė V. Jakienė.

VMI dėmesio sulaukė ne tik namų-vaiduoklių savininkai, bet ir jų statytojai. Mokesčių inspektoriai aptiko ištisus kvartalus galimai nusukinėjant mokesčius pastatytų ir parduotų namų. Taip pat pastebėta, kad namų pirkėjai dažnai įtraukiami į sukčiavimo mechanizmą, kai darbams samdomos statybų kompanijos, tačiau būsto savininkai deklaruoja, neva namus jiems surentė ne profesionalūs statybininkai, o paprasčiausiai į talką subėgę giminaičiai ir draugai. VMI pastebi, kad čia žiojinčias įstatymų spragas būtina lopyti – dėl to jau kreiptasi į Aplinkos ministeriją


 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: