Pavojaus signalas: atskleista, kaip vaikus paruošia Lietuvos mokyklos - Anglija.lt
 

Pavojaus signalas: atskleista, kaip vaikus paruošia Lietuvos mokyklos 

Švietimo strategai turėtų griebtis už galvos: 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai akivaizdžiai žemesni ir už pasaulinį vidurkį, ir už kaimynų estų, lenkų bei latvių rezultatus.

Tai paaiškėjo antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristačius tarptautinio praėjusiais metais atlikto penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatus. Šio tyrimo metu tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir jiems įtaką darantys veiksniai.

Tyrimą organizuoja Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD)

Lietuvos 15-mečių rezultatai nedžiugina: visose trijose srityse lietuvių rezultatai prastesni nei OECD vidurkis.

Pagal matematinio raštingumo rezultatus lietuviai atsidūrė 37-oje pozicijoje iš 65 tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvių vidurkis - 294 taškai - statistikai žemesnis už OECD šalių vidurkį, kuris siekia 479 taškus. Čia mus aplenkė estai, lenkai ir latviai.

Pagal skaitymo gebėjimus OECD šalių vidurkis yra 496. Lietuva atsidūrė 39-oje pozicijoje. Tai – statistiškai reikšmingai žemiau už šalių vidurkį. Lenkai ir estai pakilo gerokai aukščiau – užėmė 10 ir 11 vietas, latviai liko 29-ti.

Pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuva atsidūrė 30 pozicijoje, tačiau ir šis rezultatas yra statistiškai reikšmingiau žemesnis už OECD šalių vidurkį. Mus ir čia aplenkė estai, lenkai ir latviai.

Kaip spaudos konferencijoje sakė PISA valdančiosios tarybos narė Rita Dukynaitė, tyrime nepralenkiamos Azijos šalys, kurios švietime pasauliui diktuoja madas. Kaip naujas fenomenas įvardijama ir Estija, kurios rezultatai švietime vis auga.

65 šalyse per 2 valandų testą klausiama ne to, ką mokiniai atsimena, bet tikrinamas gebėjimas remtis turimomis žiniomis, gebėjimas jas kūrybiškai taikyti naujose situacijose, mokėjimas analizuoti, prognozuoti reiškinius, priimti įrodymais grįstus sprendimus.

Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš sričių. Pvz., 2000 m. pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, 2003 m. – matematinis raštingumas, 2006 m. – gamtamokslinis raštingumas, 2009 m. – skaitymo gebėjimai.

Lietuva šiame turime dalyvauja nuo 2006 m.

Švietimo strategai turėtų griebtis už galvos: 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai akivaizdžiai žemesni ir už pasaulinį vidurkį, ir už kaimynų estų, lenkų bei latvių rezultatus.

Tai paaiškėjo antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristačius tarptautinio praėjusiais metais atlikto penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatus. Šio tyrimo metu tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir jiems įtaką darantys veiksniai.

Tyrimą organizuoja Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD)

Lietuvos 15-mečių rezultatai nedžiugina: visose trijose srityse lietuvių rezultatai prastesni nei OECD vidurkis.

Pagal matematinio raštingumo rezultatus lietuviai atsidūrė 37-oje pozicijoje iš 65 tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvių vidurkis - 294 taškai - statistikai žemesnis už OECD šalių vidurkį, kuris siekia 479 taškus. Čia mus aplenkė estai, lenkai ir latviai.

Pagal skaitymo gebėjimus OECD šalių vidurkis yra 496. Lietuva atsidūrė 39-oje pozicijoje. Tai – statistiškai reikšmingai žemiau už šalių vidurkį. Lenkai ir estai pakilo gerokai aukščiau – užėmė 10 ir 11 vietas, latviai liko 29-ti.

Pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuva atsidūrė 30 pozicijoje, tačiau ir šis rezultatas yra statistiškai reikšmingiau žemesnis už OECD šalių vidurkį. Mus ir čia aplenkė estai, lenkai ir latviai.

Kaip spaudos konferencijoje sakė PISA valdančiosios tarybos narė Rita Dukynaitė, tyrime nepralenkiamos Azijos šalys, kurios švietime pasauliui diktuoja madas. Kaip naujas fenomenas įvardijama ir Estija, kurios rezultatai švietime vis auga.

65 šalyse per 2 valandų testą klausiama ne to, ką mokiniai atsimena, bet tikrinamas gebėjimas remtis turimomis žiniomis, gebėjimas jas kūrybiškai taikyti naujose situacijose, mokėjimas analizuoti, prognozuoti reiškinius, priimti įrodymais grįstus sprendimus.

Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš sričių. Pvz., 2000 m. pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, 2003 m. – matematinis raštingumas, 2006 m. – gamtamokslinis raštingumas, 2009 m. – skaitymo gebėjimai.

Lietuva šiame turime dalyvauja nuo 2006 m.

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: