Su Neringa Venckiene, atvykusia pasisvečiuoti pas savo buvusią bendraklasę, susitikome viename iš prekybos centrų Pietryčių Londone. Ji sakė atvažiavusi tik savaitei, nes sūnui mokykloje buvo atostogos ir jau anksčiau buvo suplanavusi šią kelionę. “Jau seniai ruošiausi per atostogas išvažiuoti, buvom su sūnumi bilietus nusipirkę, bet kai taip viskas atsitiko, brolio dukros tikrai nebūčiau palikusi, galvojau nevažiuoti, bet paskui pavyko gan greitai jai pasą išimti ir nupirkau dar vieną bilietą ir atvykom visi trys. Ir jai labai smagu – vaikui po tokių dalykų reikia atotrūkio”, – sakė Lietuvoje dėl pedofilijos skandalo išgarsėjusio Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa.

D.Kedžio sesuo – aš netylėsiu

Pati teisėja dirbanti moteris nusivylusi ir pasipiktinusi tuo, kaip buvo tiriama brolio dukros seksualinio prievartavimo byla. Dabar, kai mergaitės tėvas D.Kedys, kuris įtariamas dviguba žmogžudyste, yra dingęs, ši smulkaus sudėjimo iš pažiūros trapi moteris pasiryžusi tęsti kovą, kad byla nebūtų nutraukta ir kaltieji sulauktų atpildo. „Jei nori, tegu išmeta iš darbo, bet aš netylėsiu. Gal yra teisėjų, kurie tylėtų, aš - ne, nes aš žinau teisybę. Kam tada gyventi, jei žinai, kad vaiką prievartauja ir nieko negali padaryti? Mano brolis sakė – aš niekada netylėsiu, nes šitaip gyventi neįmanoma. Kaip tai gali būti - tokiam mažam vaikui daro ką nori ir vaikšto laisvi? Ir dar šmeižia, kad primokinom. Tegu paima kokį nori vaiką ir tegu pabando primokinti – dar ir vyresnio nepavyktų. Mano sūnui dešimt metų, jis nesupranta, kas atsitiko. Kažkokie pedofilai, bet kas tikrai buvo – nesupranta. Jam dešimt metų, o čia ketverių metukų mergaitė ir ką pasakoja“, - šluostydama ašaras kalbėjo N.Venckienė.

Ji neslėpė, kad įtampa ir skausmas jų šeimą lydi jau visus metus, nuo tada, kai mergaitė papasakojo, kas su ja buvo daroma. “Mano mama su tėčiu vos nemiršta – anūkė vienintelė, jie net negirdėję iki tol buvo apie tokius dalykus, gal kažkur patį žodį žinojo, bet atrodė kažkur toli, labai reta, bet kad taip darosi šitokiu mastu, nė negalvojom.“

Talkino broliui

Tame pačiame teisme, kaip ir nušautasis Jonas Furmanavičius, kuris buvo įtariamas kaip vienas iš mergaitės tvirkintojų, teisėja dirbanti moteris patvirtino, kad ji padėjo savo broliui parengti teisinius dokumentus. Moteris pripažįsta, kad jeigu ne jos pagalba ir teisinių procedūrų išmanymas, byla galėjo būti seniai nutraukta. „Mes darėm, ką įmanoma teisine forma, surašyta buvo du ar trys šimtai skundų. Aš pati rašiau juos naktimis, nes dirbu ir dar mokausi doktorantūroje, bet jei jam nebūčiau padėjusi, nežinau, kam tada gyventi... Dabar aiškina, kodėl sesuo padėjo, kodėl svainis (Neringos vyras Aidas Venckus yra advokatas – red. past.) Ką galėjo brolis vienas? Vyras 37 metų verkia, kad mergaitę prievartauja, ir nieko padaryti negalima.“

Moteris sako, kad įtariamasis dabar ją kaltina, jog ji su vyru „užvirė košę“, nes kitaip nieko nebūtų buvę. „Aišku, mano brolis nebūtų sugebėjęs parašyti, nežinojęs, kokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami, tai ir būtų likęs kaltas ir dar už šmeižtą jam būtų milijoną litų priteisę sumokėti. O dabar va kaip – aišku, jam viena koja jau kalėjime, bet byla nebuvo uždaryta...“

Kalčiausi – prokurorai

Gerai išmanydama teisines procedūras ir tai, kas ir kokia seka turėjo būti atlikta, N.Venckienė įsitikinusi, jog viskas buvo daroma, kad byla nepasiektų teismo. „Aiškina, kad atlikinėjo apklausas, ar vaikas nemeluoja, bet apklausa tik vienas dalykas – toliau kiti veiksmai: kratos, kompiuterių duomenų analizė, atpažinimas... Bet ne po metų atpažinimas... Vaikas juk mažas, pasimiršta, susipainioja dalykai... Kas iš tų kratų dabar, iš tų kompiuterių patikrinimo po tiek laiko...“

Tačiau ir dabar, kai po dviejų pedofilijos skandale įtariamų žmonių nužudymo byla sulaukė didelio visuomenės ir politikų dėmesio, kai buvo surasta neva neatliktos psichiatrinės ekspertizės pažyma, N.Venckienė sako pastebinti, kad prokurorai ir toliau ieško priežasčių, kodėl vilkinti tyrimą.

„Prokuroras Betingis spaudoje aiškina, kad tikrins internetinius komentarus, aiškinsis, kas kursto smurtauti ir panašiai, o kad vaikai prievartaujami jam nesvarbu... Lietuvoje tokių vaikų ne vienas – 50-60 tūkst. vaikų yra patyrę seksualinę prievartą. O kiek tų prievartautojų nuteista? Gal šimtas. Gerai, kad mes išmanom tuos dalykus, galim padėti, o paprasti žmonės ką gali? Tyli, vaikas paaugo, nustojo prievartauti, nes dešimties metų jiems jau nebeįdomūs“, – pasipiktinimo neslėpė teisėja, tvirtai įsitikinusi, kad prokurorai neatliko savo darbo.

N.Venckienei atrodo keista, kad ir dabar yra tiriama tik ta byla, kur brolis įtariamas nužudymu. „Brolio paieška paskelbta, premiją žada, o kodėl nesiūlo premijos, kad surastų tą įtariamą trečią asmenį, kuris prievartavo, kodėl nežada premijos tam, kas padės nustatyti tų dviejų moterų ir trijų vyrų ryšius? Apsauga įtariamiesiems pedofilija skirta, juk ji tūkstančius per dieną kainuoja, žmonės valgyti neturi ko, o čia... Ir tiria tik žmogžudystę, ir byla sustojusi, nes mano brolio neranda. Bet juk pedofilijos byloje jis nukentėjęs, galima tirti atskirai“, – teigia D.Kedžio sesuo.

Tačiau teisėja nemano, kad visi teisėjai ar prokurorai yra blogi. „Tikrai daug padorių žmonių tarp jų yra ir, aišku, nesmagu, kad dabar susiskaidę, nėra smagi situacija.“

Bijo žinios, kad brolis negyvas

N.Venckienė sako nuo spalio 5 dienos, kai buvo nužudyti du pedofilijos skandale minimi žmonės, apie savo brolį, tapusį pagrindiniu įtariamuoju, nieko negirdėjusi. „Šeimoje mes patys savęs klausiame, ar tikrai jis galėjo nušauti tuos žmones. Juk dabar, kaip paaiškėjo, ir nebuvo šauta iš jo šautuvo, gal kas ir pasinaudojo, ką gali žinoti... Tik tiek, kad jis labai nervinosi, kad tiek laiko nieko nedaroma, verkdavo... Gal ir sumanė ką iš beviltiškumo. Aš labiausiai bijau, kad nepaskambintų kada ir nepasakytų, jog negyvą rado.“

Moteris sako, kad jai labai keistai skamba žurnalistų iš piršto laužtos istorijos, jog jos brolis galėjo būti susijęs su nusikaltėliais, kad čia gaujų karas. „Mano brolis –normaliausias vyras, gal ir turėjo ten kokių pažįstamų iš senų laikų, pasaulis mažas, aš irgi daug ką pažįstu. Arba dėl išvaizdos – kad gražiai nuaugęs, sportiškas... O ką, jis turi būti paliegęs, purvinas, nesiprausęs? Ir tą mergaitę jis prižiūrėjo normaliai, aišku, tėvai padėjo, nes tame pačiame name gyveno, bet jis labai tvarkingas ir rūpestingas“, - gerų žodžių broliui negaili sesuo.

Padėjo V.Landsbergis?

N.Venckienė su siaubu prisimena tą dieną, kai gavo žinią apie šaudymus. „Ir dar baisus šokas, kai sužinojome, kad mergaitė paimta iš darželio ir mes dvi dienas neradome, kur ji yra. Tai gerai, kad aš žinau, kur kreiptis, kokios teisės, pradėjom skambinėti, kur tik įmanoma, suradom. O jei kitas žmogus, juk net nežinotų, nei kur eiti, nei ką daryti.“

O dėl to, kad mergaitė būtų jai atiduota iš Vaikų raidos centro, irgi reikėjo pakovoti. Ji sako net nelabai ir žinanti, kas lėmė, kad dukterėčia buvo jos šeimai patikėta globoti. „Kažkaip girdėjome Vaikų raidos centre kalbas, kad čia Landsbergis padėjo, paskambino ir pasakė – ką jūs čia išdarinėjat? Kitaip nežinia, kas būtų buvę. Kam atiduoti vaiką, gal motinos tėvams, kur vyko viskas? Ar laikyti kokioje įstaigoje, be artimųjų? O mes jau nenormalūs, ar ne? Aš dirbu teisme, jau nėra saviems kam atiduoti?“

Moteris sako, kad jau praeitų metų kovo mėnesį taikos sutartimi buvo nustatyta, jog mergaitės gyvenamoji vieta bus tėvo namai, ir pusmečiui praėjus, mergaitė pradėjo po truputį pasakoti, kas vykdavo. „Mes pastebėjom, kad iš motinos mergaitė grįždavo visiškai pasikeitusi, susikalbėti neidavo, verkdavo ištisai. Galvojom, gal ją vieną motina užrakintą palieka, ar kaip. Bet kad taip galėtų būti, net neįsivaizdavom.“

Neringa teigia, kad mergaitė dažnai teiraujasi, kur tėtis. „Mes sakom – išvažiavęs. Komodą atnešiau iš jo namų, sakau, leido tėtė paimti. O apie mamą ji nė vieno kartelio per tą laiką nepaklausė. Ir ji kažkaip nevaikiškai kartais svarsto. Kartą sako – tai va, močiute, jei tavęs nebūtų, jei ne Neringa, nueičiau kur pas svetimus žmones gyventi. Gal priglaustų, bet kai sužinotų, ką man darė, mane juk išvarytų“, – nesutvardo ašarų mergaitės teta ir globėja.

Vienintelis vaistas - mirtis

Teisėja sako, kad jei Lietuvoje būtų mirties bausmė, ji pasisakytų už mirties bausmę pedofilams. „Vaikas neseniai į šį pasaulį atėjo ir visas jo gyvenimas pasmerktas. Pedofilai man ne žmonės ir vienintelis vaistas jiems – mirtis. Pakeisti jų neįmanoma, kastruoti ar chemiją taikyti – nepadės, jų galvoje problema.“
Moteris sako, kad jų šeima sulaukia palaikymo iš daugybės paprastų žmonių ir kad tas palaikymas padeda nenuleisti rankų.

„Žmonės ima suprasti, kad ir Lietuvoje yra pedofilų ir kad jie po vieną nevaikščioja, yra visas jų tinklas ir jie palaiko vieni kitus.“

Zita Čepaitė