Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija reikalauja valdžios nemažinti senatvės, našlių ir dirbančių senolių pensijų. Pensininkai tikina pirmiausia norintys kalbėtis su premjeru Andriumi Kubiliumi „kaip su sūnumi“, tačiau neatsisako galimybės ir rengti piketus, bado akcijas.

„Jeigu mums nepavyktų susitarti, mes pasiliekame sau teisę kovoti visais teisėtais būdais, nes mums prarasti jau nėra ką. Badauti mums nėra problemos – mes badaujame jau 20 metų, jei porą savaičių pabadausime prie Seimo ar vyriausybės, mes nieko dėl to neprarasime, nes ir dabar maistui dienai lieka vos po tris litus“, – teigė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė.

Pasak jos, jau dabar 65 proc. pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos, o kalbos apie pensijų mažinimą veda žmones į neviltį.

„Mes lyg ir susitarėme su premjeru A. Kubiliumi, kad pensijos nebus mažinamos, o dabar jau gaidelė keičiasi. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras (Rimantas Jonas Dagys – Alfa.lt) sakė, kad pensijos nebus mažinamos, o dabar kalbama kas kita. Labai liūdna ir skaudu tai girdėti“, – pripažino G. Makarevičienė.

Pensininkai jaučiasi nuvertėję

Šiuo metu, Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkės Vladislavos Maleckienės teigimu, vis daugiau pensininkų atsiduria prie „Maisto banko“ durų.

„Mes jau seniai nuvertėję, jeigu mūsų nariai eina į „Maisto banką“. Anksčiau dar kažkaip turėjome orumo, dar nėjome į „Maisto banką“, dar tikėjomės pagalbos iš sūnų, bet kai sūnūs liko be darbo, einame makaronų, kruopų prašyti“, – apgailestavo V. Maleckienė.

Moteris pasakojo, kad net medikai su panieka žiūri į vyresnio amžiaus žmones.

„Skambini greitajai pagalbai ir tavęs klausia „kiek tau metų“, tada atvažiuoja tik po dviejų trijų valandų. Kai dėl to pasiskundi tiesiai, sako „ko nori, tu jau pagyvenusi“, – pasakojo Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė.

Anot jos, pensininkai tegali pasvajoti apie knygas, teatrą, laikraščius.

„Negalime įpirkti knygų, į teatrą negalime nueiti, mes negalime prenumeruoti žurnalų, laikraščių, bet mes visko dar norime... Mes jau daug ko atsisakėme. Lakstome po parduotuves, žiūrime, kur kokia pigesnė prekė, kur kokia nuolaida, akcija. Vaistai yra labai brangūs. Mes visi – pagyvenę žmonės. Mes dauguma jau ligoti“, – skundėsi V. Maleckienė.

Kubiliui primena „kas jam šluostė užpakalį“

Įskaudinti pensininkai tikina, kad norėtų, jog premjeras Andrius Kubilius atsimintų, kas tai yra pensininkai, kad su jais kalbėtųsi ne kaip su „trečiarūšiais piliečiais“, o kaip su savo tėvais, seneliais.

„Pensininkai yra jų pačių vyriausybės narių tėvai, seneliai, proseneliai, kurie juos augino, jiems šluostė užpakalius ir dabar už juos balsavo. Daugiausia pensininkai dalyvauja rinkimuose, jų daugiau kaip 600 tūkst. ir jie aktyviausiai ateina į rinkimus. Nuo jų daugiausiai priklauso, kokia bus valdžia. Jie šito nevertina“, – piktinosi Vytautas Barauskas, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos ir prezidiumo narys.

Anot jo, galimą pensijų mažinimą reikėtų prilyginti vagystei ir visus už tai pasisakančius parlamentarus, vyriausybės narius kišti už grotų.

„Iš mūsų, pensininkų, naktimis priimtais nutarimais vagia, atima. Visus tuos, kurie balsuoja už tokius sprendimus, reikia kišti į kalėjimus“, – kategoriškas buvo senolis.

Siūlomos išeitys

Anot Pagyvenusių žmonių asociacijos, valdžia pirmiausia turi ieškoti taupymo šaltinių mažindama biurokratinį aparatą, valstybės vadovų algas, apsaugą. Senolius piktina ir nepriklausomybės akto signatarams mokamos rentos.

Pensininkai neprieštarautų ir motinystės išmokų mažinimui, nes esą „močiutės tokių vežimėlių, kokie atvažiavo protestuoti prie Seimo, nėra nė akyse mačiusios“, ir ansčiau motinos, tegaudaviusios 116 dienų motinystės atostogų išmokas, išgyveno.

Kaip galimą išeitį pensininkai įvardijo ir galimybę valstybei skolintis 10 proc. pensijų su įsipareigojimu grąžinti skolą per kelerius metus.

„Man atrodo, kad gerokai sumažėtų pensininkų antinuotaikos, jei su jais būtų kalbamasi visai kitaip. Jei valdžia su jais kalbėtųsi kaip su savo tėvais ir prašytų padėti. Iš užsienio skolinamės, tai kodėl negalime skolintis iš pačių žmonių, kad pinigai nebūtų atimami, o su jų pačių sutikimu investuojami“, – mano V. Barauskas.

Kitas pensininkų siūlymas būtų mažinant pensijas apsaugoti skurdžiausius senolius nustatant 800 litų „grindis“, o kitiems pensijas mažinti atsižvelgiant į krintančias produktų kainas.

„Mažinti galima tik tiek, kiek juntama defliacija“, – sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidiumo narys Algirdas Banys.

Šiuo metu 7 proc. pensininkų gauna mažiau nei 600 litų, 75 proc. – nuo 600 iki 1000 litų. ir 18 proc. pensininkų gauna daugiau nei 1000 litų.

Liepa Pečeliūnaitė