Per Elžbietos II kreipimąsį pastebėta įdomi detalė: ji pasakė daugiau, nei karalienė 

Labai neįprasta, jog Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II puoštųsi turkio papuošalais. Todėl kai ji neseniai (balandžio 5 d.) kreipėsi į tautą (tai buvo jos vos ketvirtas kreipimasis į tautą per 68 metus), deimantais ir turkiu puošta segė tapo įrodymu, kad ji išgyvena neįprastą metą.

Melsva turkio spalva kontrastavo su smaragdinės spalvos suknia, o segės deimantai subtiliai atspindėjo šviesą Vindzoro pilies menėje, rašo Vanityfair.com. Beje, šia 1953 metais paveldėta sege karalienė iki šiol puošėsi itin retai. Jos ji nesegėjo iki pat 2014 metų – tuomet pasipuošė ja lankydamasi Derbišyro grafystėje.

Šią segę ji kartu su daugeliu kitų papuošalų paveldėjo iš savo senelės iš tėvo pusės – karalienės Merės, kurios papuošalai Elžbietai II atiteko po šios mirties sulaukus 85 metų.

Karalienės Merės papuošalus galima pamatyti tik itin retomis progomis. Po karalienės Merės mirties Elžbieta paveldėjo ir tiarą, kuria pasipuošė per savo vestuves, o taip pat ir vėrinį, kurį segėjo per deimantinį karaliavimo jubiliejų. Tiara, kuria Meghan Markle buvo pasipuošusi per savo ir princo Hario vestuves, taip pat yra karalienės Merės kolekcijos dalis.

Nors jos karaliavimo laikotarpiu būta ir daugybės laimingų akimirkų, tuo metu taip pat įvyko ir nemažai sudėtingiausių įvykių pasaulio istorijoje, įskaitant ir gripo pandemiją, kurią būtų galima tiksliausiai palyginti su ta, kurią pasaulis išgyvena dabar.

Karalienė Merė buvo nuo 1910 iki 1936 metų šalį valdžiusio karaliaus Jurgio V žmona. Ji kolekcionavo papuošalus, meno kūrinius ir dekoratyvinius daiktus. Šį įprotį ji perėmė iš savo tėvų – britų princesės Merės Adelaidės ir vokiečio Teko kunigaikščio.

Kai Merė 1893 metais ištekėjo už Jurgio, jos tėvai padovanojo dalį savo papuošalų, įskaitant ir turkiais ir deimantais puoštą tiarą bei papuošalų komplektą, kurį jos motina užsakė pagaminti šeštajame XIX amžiaus dešimtmetyje.

Elžbietos II segėta segė yra viena iš dviejų, kurias Merei vestuvių proga padovanojo jos uošviai – Velso princas ir princesė, kurie vėliau tapo karaliumi Edvardu II ir karaliene Aleksandra. Vėliau Merė buvo nufotografuota pasipuošusi šia sege. Kai 1953 metais Merė mirė, Tekų tiara ir papuošalų komplektas atiteko jos sūnui, princui Henry, dabartinės karalienės antros eilės pusbroliui, ir jo žmonai, Glosterio kunigaikštienei.

Pastaroji tiara puošėsi per oficialius renginius iki savo mirties 2004 metais (mirė sulaukusi 102 metų). Vėliau tiara puošėsi jos marti Brigitte. Tačiau galiausiai segės liko pas dabartinę karalienę.

Rengdamasi ir rinkdama papuošalus tokioms svarbioms akimirkos, kaip minėtas kreipimasis į tautą, Britanijos karalienė ir jos kostiumininkė Angela Kelly dažnai mąsto apie šių daiktų istoriją ir tai, ką jų spalvos simbolizuoja. Turkis simbolizuoja ramybę ir atsigavimą.

Tačiau minėtos segės ryšys su karaliene Mere veikiausiai leido karalienei Elžbietai pasiųsti dar svarbesnę žinią dėl dabartinės pandemijos. 1982 metais Merė buvo susižadėjusi su Jurgio vyresniu broliu Klarenso kunigaikščiu, šis susirgo gripu ir mirė Sandringame. Vėliau karalienės Viktorijos pasiūlymu Merė ir Jurgis susituokė ir netrukus tikrai vienas kitą pamilo. Merė ir Jurgis V valdė Jungtinę Karalystę Pirmojo pasaulinio karo metais bei tuomet, kai 1918 metais siautėjo gripo pandemija, tų metų pavasarį smogusi ir Anglijai.

Pirmasis pasaulinis karas psichologiškai smarkiai paveikė Britanijos visuomenės dvasią: anuomet nuo gripo mirė 228 tūkst. žmonių, o pats karalius Jurgis pats vos išgyveno infekciją. Artėjant karo pabaigai, gripu susirgo ir tuometinis ministras pirmininkas Davidas Lloydas George‘as.

Aprašydamas šį laikotarpį, jos biografas Jamesas Pope'as-Hennessy gyrė „praktiškumą, su kuriuo ji pakeitė tradicinį vaidmenį, kuris vis dar buvo priskiriamas karališkosios šeimos atstovui, jog jie turėtų užduoti klausimus, o ne į juos atsakyti“. Merė tikėjo, kad tautai išgyvenant krizę, jos vadovams reikia aktyviai dalyvauti, o ne laikytis etiketo taisyklių“.

Galiausiai Merė veikiausiai turėjo įtakos tam, kaip dabartinė Britanijos karalienė suvokė savo pareigą šaliai. Merė mirė netrukus prieš karalienės Elžbietos karūnavimą 1953 metų birželį ir savo paskutinėje valioje nurodė, jog nenori viešų laidotuvių, kad šios nesutrukdytų karūnavimo. Ceremonijos Vestminsterio abatijoje metu Elžbieta segėjo tuos pačius auskarus ir vėrinį, kuriuo per savo karūnavimą prieš 42 metus buvo pasipuošusi Merė.

Savo minėtoje kalboje karalienė Elžbieta sutelkė savo dėmesį ne į koronavirusą, kuris privalo būti nugalėtas, bet į sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų stiprybę ir šalies atsparumą.

Tai buvo priminimas, kad izoliacija ir atsiskyrimas gali atrodyti ne taip rimta, kaip karo žaizda, tačiau tai mažiau skaudu ir tikra. Nors saviizoliacija apriboja karalienės galimybes tiesiogiai imtis veiksmų, ji, kaip ir karalienė Merė, padarys viską, ką gali, kad palaikytų savo šalį sunkiu metu.

Karalienės kalbą galite pamatyti čia:

Labai neįprasta, jog Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II puoštųsi turkio papuošalais. Todėl kai ji neseniai (balandžio 5 d.) kreipėsi į tautą (tai buvo jos vos ketvirtas kreipimasis į tautą per 68 metus), deimantais ir turkiu puošta segė tapo įrodymu, kad ji išgyvena neįprastą metą.

Melsva turkio spalva kontrastavo su smaragdinės spalvos suknia, o segės deimantai subtiliai atspindėjo šviesą Vindzoro pilies menėje, rašo Vanityfair.com. Beje, šia 1953 metais paveldėta sege karalienė iki šiol puošėsi itin retai. Jos ji nesegėjo iki pat 2014 metų – tuomet pasipuošė ja lankydamasi Derbišyro grafystėje.

Šią segę ji kartu su daugeliu kitų papuošalų paveldėjo iš savo senelės iš tėvo pusės – karalienės Merės, kurios papuošalai Elžbietai II atiteko po šios mirties sulaukus 85 metų.

Karalienės Merės papuošalus galima pamatyti tik itin retomis progomis. Po karalienės Merės mirties Elžbieta paveldėjo ir tiarą, kuria pasipuošė per savo vestuves, o taip pat ir vėrinį, kurį segėjo per deimantinį karaliavimo jubiliejų. Tiara, kuria Meghan Markle buvo pasipuošusi per savo ir princo Hario vestuves, taip pat yra karalienės Merės kolekcijos dalis.

Nors jos karaliavimo laikotarpiu būta ir daugybės laimingų akimirkų, tuo metu taip pat įvyko ir nemažai sudėtingiausių įvykių pasaulio istorijoje, įskaitant ir gripo pandemiją, kurią būtų galima tiksliausiai palyginti su ta, kurią pasaulis išgyvena dabar.

Karalienė Merė buvo nuo 1910 iki 1936 metų šalį valdžiusio karaliaus Jurgio V žmona. Ji kolekcionavo papuošalus, meno kūrinius ir dekoratyvinius daiktus. Šį įprotį ji perėmė iš savo tėvų – britų princesės Merės Adelaidės ir vokiečio Teko kunigaikščio.

Kai Merė 1893 metais ištekėjo už Jurgio, jos tėvai padovanojo dalį savo papuošalų, įskaitant ir turkiais ir deimantais puoštą tiarą bei papuošalų komplektą, kurį jos motina užsakė pagaminti šeštajame XIX amžiaus dešimtmetyje.

Elžbietos II segėta segė yra viena iš dviejų, kurias Merei vestuvių proga padovanojo jos uošviai – Velso princas ir princesė, kurie vėliau tapo karaliumi Edvardu II ir karaliene Aleksandra. Vėliau Merė buvo nufotografuota pasipuošusi šia sege. Kai 1953 metais Merė mirė, Tekų tiara ir papuošalų komplektas atiteko jos sūnui, princui Henry, dabartinės karalienės antros eilės pusbroliui, ir jo žmonai, Glosterio kunigaikštienei.

Pastaroji tiara puošėsi per oficialius renginius iki savo mirties 2004 metais (mirė sulaukusi 102 metų). Vėliau tiara puošėsi jos marti Brigitte. Tačiau galiausiai segės liko pas dabartinę karalienę.

Rengdamasi ir rinkdama papuošalus tokioms svarbioms akimirkos, kaip minėtas kreipimasis į tautą, Britanijos karalienė ir jos kostiumininkė Angela Kelly dažnai mąsto apie šių daiktų istoriją ir tai, ką jų spalvos simbolizuoja. Turkis simbolizuoja ramybę ir atsigavimą.

Tačiau minėtos segės ryšys su karaliene Mere veikiausiai leido karalienei Elžbietai pasiųsti dar svarbesnę žinią dėl dabartinės pandemijos. 1982 metais Merė buvo susižadėjusi su Jurgio vyresniu broliu Klarenso kunigaikščiu, šis susirgo gripu ir mirė Sandringame. Vėliau karalienės Viktorijos pasiūlymu Merė ir Jurgis susituokė ir netrukus tikrai vienas kitą pamilo. Merė ir Jurgis V valdė Jungtinę Karalystę Pirmojo pasaulinio karo metais bei tuomet, kai 1918 metais siautėjo gripo pandemija, tų metų pavasarį smogusi ir Anglijai.

Pirmasis pasaulinis karas psichologiškai smarkiai paveikė Britanijos visuomenės dvasią: anuomet nuo gripo mirė 228 tūkst. žmonių, o pats karalius Jurgis pats vos išgyveno infekciją. Artėjant karo pabaigai, gripu susirgo ir tuometinis ministras pirmininkas Davidas Lloydas George‘as.

Aprašydamas šį laikotarpį, jos biografas Jamesas Pope'as-Hennessy gyrė „praktiškumą, su kuriuo ji pakeitė tradicinį vaidmenį, kuris vis dar buvo priskiriamas karališkosios šeimos atstovui, jog jie turėtų užduoti klausimus, o ne į juos atsakyti“. Merė tikėjo, kad tautai išgyvenant krizę, jos vadovams reikia aktyviai dalyvauti, o ne laikytis etiketo taisyklių“.

Galiausiai Merė veikiausiai turėjo įtakos tam, kaip dabartinė Britanijos karalienė suvokė savo pareigą šaliai. Merė mirė netrukus prieš karalienės Elžbietos karūnavimą 1953 metų birželį ir savo paskutinėje valioje nurodė, jog nenori viešų laidotuvių, kad šios nesutrukdytų karūnavimo. Ceremonijos Vestminsterio abatijoje metu Elžbieta segėjo tuos pačius auskarus ir vėrinį, kuriuo per savo karūnavimą prieš 42 metus buvo pasipuošusi Merė.

Savo minėtoje kalboje karalienė Elžbieta sutelkė savo dėmesį ne į koronavirusą, kuris privalo būti nugalėtas, bet į sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų stiprybę ir šalies atsparumą.

Tai buvo priminimas, kad izoliacija ir atsiskyrimas gali atrodyti ne taip rimta, kaip karo žaizda, tačiau tai mažiau skaudu ir tikra. Nors saviizoliacija apriboja karalienės galimybes tiesiogiai imtis veiksmų, ji, kaip ir karalienė Merė, padarys viską, ką gali, kad palaikytų savo šalį sunkiu metu.

Karalienės kalbą galite pamatyti čia:

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: