Ar švęsdama 20-ąsias JT Vaiko teisių konvencijos metines ES gali pasigirti įgyvendinusi jos nuostatas? Tarptautinė „Amnesty“ organizacija išskiria dvi susirūpinimą keliančias sritis, rašo „European Voice“.
ES teigia ginanti visas jauniausiųjų jos gyventojų teises, o visos 27 valstybės narės yra pasirašiusios JT Vaiko teisių konvenciją.

Tačiau šiandien, praėjus lygiai dviems dešimtmečiams po Konvencijos įsigaliojimo, ES dar nėra įgyvendinusi esminių jos principų – saugoti nuo diskriminacijos ir gerbti žmogaus teises. Dėl to neteisybę patiria dvi labiausiai pažeidžiamos vaikų grupės ES: mergaitės, kurioms atliekamas apipjaustymas, ir romų vaikai.
Sudėtinga romų situacija šią vasarą buvo nuolat minima, kai vienos ES šalys juos prievarta iškraustė į kitas. Tokiais atvejais labiausiai nukenčia būtent vaikai. Įkalinti uždarame skurdo ir diskriminacijos rate, jie ir toliau gyvena izoliuoti, beveik neturėdami galimybių naudotis tokiomis pačiomis teisėmis kaip kiti vaikai. Ypač tai jaučiama, kalbant apie mokyklos lankymą ar kitokį švietimą.

Paaiškėjo, kad romų vaikai neretai be reikalo siunčiami į „specialiąsias mokyklas“ ar protinį atsilikimą turinčių vaikų klases arba mokomi įprastose, tačiau atskirose, vien romams skirtose mokyklose ar klasėse, kur dėstoma žemesnio lygio programa, šitaip juos iš esmės izoliuojant nuo kitų moksleivių. Mokymo programos specialiosiose ir normaliose pradinėse mokyklose skiriasi ketveriais metais, taigi tai praktiškai reiškia, kad dešimtmečiai vaikai specialiosiose pradinėse mokyklose tegauna tik pačius raštingumo pagrindus.

Neseniai paskelbta „Amnesty“ organizacijos ataskaita Čekijoje atskleidė, kad mažiausiai 40% iš 300 tūkst. tokias „specialiąsias“ mokyklas lankančių vaikų yra romai. Labai panaši situacija ir kaimyninėje Slovakijoje, kurios kai kuriuose regionuose, „Amnesty“ duomenimis, romų vaikai sudaro 80% specialiųjų mokyklų moksleivių. Todėl rengiamoje strategijoje dėl vaikų teisių apsaugos bei „ES 2020“ strategijoje ES turėtų būtinai atkreipti dėmesį į romų vaikų pažeidžiamumą.

Mergaičių apipjaustymas
Jei ES bent apsimeta sprendžianti romų vaikų apsaugos problemas, tai į mergaičių apipjaustymą ji beveik nekreipia dėmesio. Apipjaustymas – kenksminga tradicinė kai kurių šalių procedūra, dažnai atliekama vos gimusioms mergaitėms. Tokią procedūrą kasmet patiria apie 3 mln. mergaičių, kitaip tariant, maždaug 8 tūkst. mergaičių per dieną.

Mergaičių apipjaustymo, tradiciškai praktikuojamo 28 Afrikos šalyse ir dalyje Azijos, atvejai sveikatos specialistų ir policijos institucijų buvo užfiksuoti ir Europoje. Šiai procedūrai atlikti mergaitės dažniausiai per mokyklines atostogas yra slapta nugabenamos į šalis, iš kurių yra kilusios. Po operacijos daugeliui mergaičių pasireiškia rimtos sveikatos komplikacijos, kurios kartais jaučiamos visą gyvenimą. Ankstyvame amžiuje mergaičių patiriamas smurtas ir sveikatos problemos tampa rimtu kliuviniu gyventi pilnavertį gyvenimą.

Europos Komisija svarsto galimybę harmonizuoti apipjaustymą reguliuojančius teisės aktus Europoje. Nors tai tikrai svarbi priemonė, siekiant užtikrinti suderinamumą tarp atskirų šalių įstatymų, „Amnesty“ nuomone, pirmiausia turi būti patvirtinta žmogaus teisių principais paremta strategija, garantuojanti, kad apipjaustymų vykdyti bus neleidžiama ir už juos baudžiama, o mergaitės bus apsaugotos. Rengiant prevencines priemones, būtina užtikrinti, kad švietimo ir sveikatos sričių profesionalai būtų tinkamai apmokyti ir galėtų suprasti, kurioms mergaitėms gresia toks pavojus