Pernai iš Lietuvos emigravo „beveik visa Marijampolė“ 

2017 metais Lietuvą paliko beveik 50 tūkst. žmonių – tik keliais tūkstančiais mažiau, nei gyvena Marijampolėje.

Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, emigrantų skaičius mažėja – pernai išvažiavo 4,8 proc. mažiau žmonių nei metais anksčiau.

Pernai į Lietuvą imigravo 20,4 tūkst. žmonių, iš jų grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai sudarė po 10,2 tūkst. Palyginti su 2016 m., grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius sumažėjo 4,1 tūkst. (28,5 proc.), o imigravusių užsieniečių padidėjo – 4,3 tūkst. (1,7 karto).

2017 m. 27,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo (2016 m. – 30,2 tūkst.).

2017 m. emigravo 24,7 tūkst. (51,5 proc. visų emigrantų) vyrų ir 23,2 tūkst. (48,5 proc.) moterų.

2017 m. vidutinis emigrantų amžius buvo 28 metai.

Pagrindinė emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė. 2017 m. į šią šalį išvyko 21,6 tūkst. (45 proc.) emigrantų, į Norvegiją – 5 tūkst. (10,5 proc.), į Vokietiją – 4,1 tūkst. (8,6 proc.), į Airiją – 3,4 tūkst. (7 proc.), į Daniją – 1,7 tūkst. (3,5 proc.), į Švediją – 1,6 tūkst. (3,3 proc.). Į Jungtinę Karalystę 2016 m. emigravo 46,2 proc. visų emigrantų, į Airiją – 8,4 proc., į Norvegiją – 7,8 proc., į Vokietiją – 7,6 proc.

2017 m. iš Lietuvos emigravo 45,3 tūkst. (94,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių (2016 m. – atitinkamai 46,1 tūkst. ir 91,5 proc.) ir 2,6 tūkst. (5,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų, iš jų dauguma buvo Rusijos (710), Ukrainos (616), Baltarusijos (348), Indijos (126), Irano (85) piliečiai.

Dauguma – 88,5 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 2,5 proc. – Rusijoje, 2 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 1,5 proc. – Ukrainoje.

2017 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo beveik pusė (4,9 tūkst., arba 48,3 proc.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, iš Norvegijos – 978, arba 9,6 proc., Airijos – 807, arba 7,9 proc., Vokietijos – 643, arba 6,3 proc. 2016 m. mažiau nei pusę (44,6 proc.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių sudarė grįžę iš Jungtinės Karalystės, kas vienuoliktas (9,5 proc.) – iš Norvegijos, kas dvyliktas (8,6 proc.) – iš Airijos.

2017 m. imigravo 4,3 tūkst. (42,5 proc. visų imigravusių užsieniečių) Ukrainos piliečių, 2,7 tūkst. (26,6 proc.) – Baltarusijos, 656 (6,4 proc.) – Rusijos, 336 (3,3 proc.) – Indijos, 219 (2,1 proc.) – Sirijos piliečių. Palyginti su 2016 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 2,7 karto, Baltarusijos piliečių – 2,3 karto.

www.anglija.lt

2017 metais Lietuvą paliko beveik 50 tūkst. žmonių – tik keliais tūkstančiais mažiau, nei gyvena Marijampolėje.

Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, emigrantų skaičius mažėja – pernai išvažiavo 4,8 proc. mažiau žmonių nei metais anksčiau.

Pernai į Lietuvą imigravo 20,4 tūkst. žmonių, iš jų grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai sudarė po 10,2 tūkst. Palyginti su 2016 m., grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius sumažėjo 4,1 tūkst. (28,5 proc.), o imigravusių užsieniečių padidėjo – 4,3 tūkst. (1,7 karto).

2017 m. 27,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo (2016 m. – 30,2 tūkst.).

2017 m. emigravo 24,7 tūkst. (51,5 proc. visų emigrantų) vyrų ir 23,2 tūkst. (48,5 proc.) moterų.

2017 m. vidutinis emigrantų amžius buvo 28 metai.

Pagrindinė emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė. 2017 m. į šią šalį išvyko 21,6 tūkst. (45 proc.) emigrantų, į Norvegiją – 5 tūkst. (10,5 proc.), į Vokietiją – 4,1 tūkst. (8,6 proc.), į Airiją – 3,4 tūkst. (7 proc.), į Daniją – 1,7 tūkst. (3,5 proc.), į Švediją – 1,6 tūkst. (3,3 proc.). Į Jungtinę Karalystę 2016 m. emigravo 46,2 proc. visų emigrantų, į Airiją – 8,4 proc., į Norvegiją – 7,8 proc., į Vokietiją – 7,6 proc.

2017 m. iš Lietuvos emigravo 45,3 tūkst. (94,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių (2016 m. – atitinkamai 46,1 tūkst. ir 91,5 proc.) ir 2,6 tūkst. (5,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų, iš jų dauguma buvo Rusijos (710), Ukrainos (616), Baltarusijos (348), Indijos (126), Irano (85) piliečiai.

Dauguma – 88,5 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 2,5 proc. – Rusijoje, 2 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 1,5 proc. – Ukrainoje.

2017 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo beveik pusė (4,9 tūkst., arba 48,3 proc.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, iš Norvegijos – 978, arba 9,6 proc., Airijos – 807, arba 7,9 proc., Vokietijos – 643, arba 6,3 proc. 2016 m. mažiau nei pusę (44,6 proc.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių sudarė grįžę iš Jungtinės Karalystės, kas vienuoliktas (9,5 proc.) – iš Norvegijos, kas dvyliktas (8,6 proc.) – iš Airijos.

2017 m. imigravo 4,3 tūkst. (42,5 proc. visų imigravusių užsieniečių) Ukrainos piliečių, 2,7 tūkst. (26,6 proc.) – Baltarusijos, 656 (6,4 proc.) – Rusijos, 336 (3,3 proc.) – Indijos, 219 (2,1 proc.) – Sirijos piliečių. Palyginti su 2016 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 2,7 karto, Baltarusijos piliečių – 2,3 karto.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: