Pėsčiomis per Europą iš Anglijos keliaujantys lietuviai – viskas dėl Dzūkijos nacionalinio parko 

Įkėlė emilija. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Įspūdingą dovaną – 21 tūkstantį eurų – Dzūkijos nacionaliniam parkui pasiryžusiems laimėti keliautojams Simonai Vidūnaitei ir Romui Usavičiui iki finišo liko visai nedaug. Spalio pabaigoje Milane savo kelionę pėsčiomis per Europos valstybes baigsiantys entuziastai prieš tris mėnesius startavo Anglijoje.

Įveikę Olandiją, Belgiją, Liuksemburgą, Prancūziją, Vokietiją, šiuo metu pora keliauja per Šveicarijos Alpes, kur reljefas nelygus, todėl tenka paieškoti tinkamos vietos stovyklai įkurti.

Šių metų birželio 23 dieną Simona ir Romas leidosi į iššūkių pilną kelionę, kurios metu jie pėsčiomis turi įveikti daugiau nei 2 tūkst. kilometrų, per 120 dienų, aplankyti projekto organizatorių nurodytus miestus ir įvykdyti 40 užduočių.

Jeigu jiems pavyks laimėti, į Dzūkijos nacionalinio parko sąskaitą projekto organizatoriai perves 21 tūkst. eurų, mat keliautojai savo laimėtą dovaną nusprendė skirti būtent šiam parkui. Pralaimėjimo atveju lietuviai liktų antri ir prizas jau būtų kuklesnis – tik 2100 eurų. Kaip sakė keliautojai: „ne tiek ir daug, bet galbūt parkui pavyktų įsigyti kokią kamerą pelėdžiukams ar stirniukams stebėti".

Kad laimėtų šį projektą, Simonai ir Romui trūksta dar kelių šimtų paspaudimų „Patinka“ keliautojų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ (https://www.facebook.com/eneloopexpedition.teamyellow/). Ekspedicijos pabaigoje taškai komandoms skaičiuosis taip: „Facebook“ sekėjų skaičius, puslapio aktyvumas, kur Simona ir Romas yra lyderiai visų palaikančiųjų dėka, ir taškai, už kiekvieną savaitę atliekamas užduotis.

„Jeigu netyčia įvyktų stebuklas ir pavyktų surinkti 2800 sekėjų, kurių dabar turime 2022, tikime, kad Dzūkijos nacionalinis parkas tikrai galėtų džiaugtis mūsų parvežtu prizu. Krepšinio čempionate nepasisekė, tai čia dar turime progą“, - sakė keliautojai.

Dzūkijos nacionalinis parkas gautą paramą skirtų turistinės infrastruktūros atnaujinimui bei papildymui, interneto svetainės atnaujinimui, interaktyviems žemėlapiams, kad padidėtų parko pasiekiamumas, lankymo patogumas. Parkui labai reikia specialios stebėjimo kameros, skirtos paukščių stebėjimui. Įsigiję šį įrenginį parko darbuotojai galėtų visą parą internetu stebėti, kas vyksta paukščio lizde. Dalį lėšų parkas skirtų vaikų ir suaugusių ekologinių programų kūrimui ir įgyvendinimui.

„Sulaukiame labai daug palaikymo ne tik iš draugų, bet ir išvisai nepažįstamų žmonių. Tai labai pozityviai nuteikia. Norime visiems, kurie virtualiai keliauja su mumis, padėkoti. Jeigu laimėsime, tai bus ne mūsų, o visos Lietuvos laimėjimas ir dovana Dzūkijos nacionaliniam parkui“, - kalbėjo Simona.

Ekspedicijos dalyviai pasakojo, jog per dieną vidutiniškai nueina 20 ar 25 kilometrus. Jie turi organizatorių sudarytą kelionės grafiką, kuriuo vadovaujasi. Jie taip pat turi GPS įrenginį, kuris kas 30 minučių fiksuoja jų buvimo vietą ir tai matyti gali kiekvienas, apsilankęs https://www.eneloopexpedition.com/team-yellow/. Kaip juokauja Simona ir Romas, dėl to labiausiai džiaugiasi jų mamos.

Paklausus apie įsimintiniausią įvykį, keliautojai sakė, jog atminty išlieka kiekviena diena, bet bene labiausiai įstrigo vakaras Belgijoje, kai temstant viduryje miško lietuviai buvo sučiupti dėl ne vietoje pastatytos palapinės.

„Buvo labai nemalonu. Vis dėl to smagu, kad visi teigiamai žiūri į mūsų kilnų tikslą. Parko, kuriame buvome stabtelėję nakčiai, prižiūrėtojas maloniai, bet griežtai paprašė susidėti daiktus. Po bergždžio skambučio į Jaunimo nakvynės namus, kadangi jau buvo gan vėlu, jis parsivežė mus į savo namus, supažindino su šeima, privaišino, aprodė visą parką, prikrovė maisto kelionei ir nuo šiol esame labai geri draugai. Laukia, kada baigsime kelionę, ir atvažiuos apžiūrėti mūsų parko“, - pasakojo keliautojai.

Kelionės metu Simonai ir Romui ne kartą teko susidurti ir su laukiniais gyvūnais. Kai kurie gyvūnai labai žingeidūs, mėgsta prieiti ir arčiau arba tiesiog visai nekreipia į keliautojus dėmesio. Anot jų, tokios akistatos su gyvąja gamta ir skatina eiti toliau.

„Kai kasdien keliesi patekant saulei, susipakuoji palapinę ir išeini, nežinodamas, kas tavęs laukia kelyje, su kokiais žmonėmis teks susidurti ir kur praleisi kitą naktį, supranti, kiek nedaug žmogui reikia. Net ir maistą kelionės metu pradėjome valgyti tą, kurio anksčiau manėme, kad nemėgstame“, - prisipažino Simona.

Kelionės metu jiems teko kęsti alinantį karštį, nuovargį ir šaltį, tačiau lietuviai iki šiol džiaugiasi kiekviena diena praleista kitaip. Jie įsitikinę, kad ši kelionė jiems įsimins ne tik pamatytais gamtos vaizdais, sutiktais žmonėmis, bet ir paliks pėdsaką jų gyvenime. Dalyviai atstumą skaičiuoja jau ne kilometrais, o sutiktų naujų draugų skaičiumi.

„Šešerius metus dirbau valstybinėje įstaigoje, kol galiausiai supratau, kad tapsiu „koridorių vaiduokliu“, jeigu nesiimsiu pokyčių čia ir dabar. Visa gyvenimą mėgau keliauti, o visą laisvalaikį leisdavau gamtoje, Kartais pasvarstydavau, kiek reikia gamtoje praleisti laiko, kad buvimas joje nusibostų. Kiekvienam nėra lengva išeiti iš savo komforto zonos, tačiau tik išėjęs supranti, kiek daug neatrastų galimybių suteikia gyvenimas.

Belieka tik paklusti intuicijai ir džiaugtis tokiu gyvenimu, kokį susikuri pats. Taip! Svajonės pildosi. Taip pat, atsakiau sau į klausimą, gamtoje aš ir jaučiuosi geriausiai“, - įsitikinusi Simona.

Po trijų savaičių į Lietuvą grįšiantys keliautojai prisipažino, kad pirmiausia planuoja pailsėti ir „atgauti“ svorį, mat Simona kelionės metu numetė 6, Romas – 8 kilogramus.

Kuo daugiau ir toliau keliauja ekspedicijos dalyviai, tuo stiprėja namų ilgesys. „Dar ne pabaiga ir Alpių kalnams turbūt neprilygs niekas, bet nė viena šalis neturi tiek daug ežerų, upių, pušynų, kaip Lietuva“, - sakė S. Vidūnaitė.

Visi, neabejingi gamtai, kelionėms bei norintys padėti lietuviams, kurie varžosi su lenkų ir danų komandomis, turėtų paspausti „patinka“ ant jų „Facebook“ paskyros.

Įkėlė emilija. Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Įspūdingą dovaną – 21 tūkstantį eurų – Dzūkijos nacionaliniam parkui pasiryžusiems laimėti keliautojams Simonai Vidūnaitei ir Romui Usavičiui iki finišo liko visai nedaug. Spalio pabaigoje Milane savo kelionę pėsčiomis per Europos valstybes baigsiantys entuziastai prieš tris mėnesius startavo Anglijoje.

Įveikę Olandiją, Belgiją, Liuksemburgą, Prancūziją, Vokietiją, šiuo metu pora keliauja per Šveicarijos Alpes, kur reljefas nelygus, todėl tenka paieškoti tinkamos vietos stovyklai įkurti.

Šių metų birželio 23 dieną Simona ir Romas leidosi į iššūkių pilną kelionę, kurios metu jie pėsčiomis turi įveikti daugiau nei 2 tūkst. kilometrų, per 120 dienų, aplankyti projekto organizatorių nurodytus miestus ir įvykdyti 40 užduočių.

Jeigu jiems pavyks laimėti, į Dzūkijos nacionalinio parko sąskaitą projekto organizatoriai perves 21 tūkst. eurų, mat keliautojai savo laimėtą dovaną nusprendė skirti būtent šiam parkui. Pralaimėjimo atveju lietuviai liktų antri ir prizas jau būtų kuklesnis – tik 2100 eurų. Kaip sakė keliautojai: „ne tiek ir daug, bet galbūt parkui pavyktų įsigyti kokią kamerą pelėdžiukams ar stirniukams stebėti".

Kad laimėtų šį projektą, Simonai ir Romui trūksta dar kelių šimtų paspaudimų „Patinka“ keliautojų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ (https://www.facebook.com/eneloopexpedition.teamyellow/). Ekspedicijos pabaigoje taškai komandoms skaičiuosis taip: „Facebook“ sekėjų skaičius, puslapio aktyvumas, kur Simona ir Romas yra lyderiai visų palaikančiųjų dėka, ir taškai, už kiekvieną savaitę atliekamas užduotis.

„Jeigu netyčia įvyktų stebuklas ir pavyktų surinkti 2800 sekėjų, kurių dabar turime 2022, tikime, kad Dzūkijos nacionalinis parkas tikrai galėtų džiaugtis mūsų parvežtu prizu. Krepšinio čempionate nepasisekė, tai čia dar turime progą“, - sakė keliautojai.

Dzūkijos nacionalinis parkas gautą paramą skirtų turistinės infrastruktūros atnaujinimui bei papildymui, interneto svetainės atnaujinimui, interaktyviems žemėlapiams, kad padidėtų parko pasiekiamumas, lankymo patogumas. Parkui labai reikia specialios stebėjimo kameros, skirtos paukščių stebėjimui. Įsigiję šį įrenginį parko darbuotojai galėtų visą parą internetu stebėti, kas vyksta paukščio lizde. Dalį lėšų parkas skirtų vaikų ir suaugusių ekologinių programų kūrimui ir įgyvendinimui.

„Sulaukiame labai daug palaikymo ne tik iš draugų, bet ir išvisai nepažįstamų žmonių. Tai labai pozityviai nuteikia. Norime visiems, kurie virtualiai keliauja su mumis, padėkoti. Jeigu laimėsime, tai bus ne mūsų, o visos Lietuvos laimėjimas ir dovana Dzūkijos nacionaliniam parkui“, - kalbėjo Simona.

Ekspedicijos dalyviai pasakojo, jog per dieną vidutiniškai nueina 20 ar 25 kilometrus. Jie turi organizatorių sudarytą kelionės grafiką, kuriuo vadovaujasi. Jie taip pat turi GPS įrenginį, kuris kas 30 minučių fiksuoja jų buvimo vietą ir tai matyti gali kiekvienas, apsilankęs https://www.eneloopexpedition.com/team-yellow/. Kaip juokauja Simona ir Romas, dėl to labiausiai džiaugiasi jų mamos.

Paklausus apie įsimintiniausią įvykį, keliautojai sakė, jog atminty išlieka kiekviena diena, bet bene labiausiai įstrigo vakaras Belgijoje, kai temstant viduryje miško lietuviai buvo sučiupti dėl ne vietoje pastatytos palapinės.

„Buvo labai nemalonu. Vis dėl to smagu, kad visi teigiamai žiūri į mūsų kilnų tikslą. Parko, kuriame buvome stabtelėję nakčiai, prižiūrėtojas maloniai, bet griežtai paprašė susidėti daiktus. Po bergždžio skambučio į Jaunimo nakvynės namus, kadangi jau buvo gan vėlu, jis parsivežė mus į savo namus, supažindino su šeima, privaišino, aprodė visą parką, prikrovė maisto kelionei ir nuo šiol esame labai geri draugai. Laukia, kada baigsime kelionę, ir atvažiuos apžiūrėti mūsų parko“, - pasakojo keliautojai.

Kelionės metu Simonai ir Romui ne kartą teko susidurti ir su laukiniais gyvūnais. Kai kurie gyvūnai labai žingeidūs, mėgsta prieiti ir arčiau arba tiesiog visai nekreipia į keliautojus dėmesio. Anot jų, tokios akistatos su gyvąja gamta ir skatina eiti toliau.

„Kai kasdien keliesi patekant saulei, susipakuoji palapinę ir išeini, nežinodamas, kas tavęs laukia kelyje, su kokiais žmonėmis teks susidurti ir kur praleisi kitą naktį, supranti, kiek nedaug žmogui reikia. Net ir maistą kelionės metu pradėjome valgyti tą, kurio anksčiau manėme, kad nemėgstame“, - prisipažino Simona.

Kelionės metu jiems teko kęsti alinantį karštį, nuovargį ir šaltį, tačiau lietuviai iki šiol džiaugiasi kiekviena diena praleista kitaip. Jie įsitikinę, kad ši kelionė jiems įsimins ne tik pamatytais gamtos vaizdais, sutiktais žmonėmis, bet ir paliks pėdsaką jų gyvenime. Dalyviai atstumą skaičiuoja jau ne kilometrais, o sutiktų naujų draugų skaičiumi.

„Šešerius metus dirbau valstybinėje įstaigoje, kol galiausiai supratau, kad tapsiu „koridorių vaiduokliu“, jeigu nesiimsiu pokyčių čia ir dabar. Visa gyvenimą mėgau keliauti, o visą laisvalaikį leisdavau gamtoje, Kartais pasvarstydavau, kiek reikia gamtoje praleisti laiko, kad buvimas joje nusibostų. Kiekvienam nėra lengva išeiti iš savo komforto zonos, tačiau tik išėjęs supranti, kiek daug neatrastų galimybių suteikia gyvenimas.

Belieka tik paklusti intuicijai ir džiaugtis tokiu gyvenimu, kokį susikuri pats. Taip! Svajonės pildosi. Taip pat, atsakiau sau į klausimą, gamtoje aš ir jaučiuosi geriausiai“, - įsitikinusi Simona.

Po trijų savaičių į Lietuvą grįšiantys keliautojai prisipažino, kad pirmiausia planuoja pailsėti ir „atgauti“ svorį, mat Simona kelionės metu numetė 6, Romas – 8 kilogramus.

Kuo daugiau ir toliau keliauja ekspedicijos dalyviai, tuo stiprėja namų ilgesys. „Dar ne pabaiga ir Alpių kalnams turbūt neprilygs niekas, bet nė viena šalis neturi tiek daug ežerų, upių, pušynų, kaip Lietuva“, - sakė S. Vidūnaitė.

Visi, neabejingi gamtai, kelionėms bei norintys padėti lietuviams, kurie varžosi su lenkų ir danų komandomis, turėtų paspausti „patinka“ ant jų „Facebook“ paskyros.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: