Pildosi blogiausios prognozės: stoja Lietuvos kroviniai į Rusiją - Anglija.lt
 

Pildosi blogiausios prognozės: stoja Lietuvos kroviniai į Rusiją 

Pildosi blogiausios prognozės dėl Rusijos veiksmų prieš Lietuvą. Premjeras Algirdas Butkevičius Seime per Vyriausybės valandą pripažino, kad Klaipėdos jūrų uoste stoja maisto produktų krova.

„Teko susitikti ir su Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovu, ponu Robertu Dargiu, taip pat – su VMVT (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – red. past.) vadovu. Tikriausiai jūs neturite paskutinės informacijos. Čia nėra ko slėpti. Jau iš Klaipėdos jūrų uosto visų terminalų maisto produktai negalimi nei eksportuoti, nei reeksportuoti, nei importuoti. Ir kaip pavyzdys – jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos per Smeltės „šaldytuvą“ gabeno paukštienos šlauneles, tai JAV kompanija gavo nurodymą: prašome eksportuoti per kitus uostus, kurie nepriklauso Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims“, - Seime teigė premjeras.

Jau keletą dienų yra įvesti tam tikri apribojimai, inicijuoti Rusijos pusės. Laikinai sulaikytas maisto produktų išvežimas į Muitų sąjungą.

A. Butkevičius po Vyriausybės valandos žurnalistams teigė, jog Rusija oficialiai pranešė blokuojanti maisto produktų tiekimą per Lietuvą.

„Yra gautas raštas Klaipėdos terminaluose. Taip pat gauti raštai tose kompanijose, kurios eksportuoja produkciją per uoste esančius terminalus į Rusiją. Ir tuose raštuose yra pasakyta, kad eksportas iš Lietuvos, Klaipėdos jūrų uosto terminalų ir kai kurių gal kitų terminalų, į Rusiją yra negalimas. Ir prašoma nukreipti maisto produktų reeksportą, eksportą per kitus uostus“, - kalbėjo premjeras.

Paklaustas, kokie gali būti tokios blokados nuostoliai, Vyriausybės vadovas pateikė vieną skaičių. „Kol kas dar apie nuostolius nekalbame, nes šiandien tik gavome šitą informaciją. Paskaičiuoti galima labai paprastai. Per metus laiko per Klaipėdos uoste esančius terminalus yra reeksportuojama ir eksportuojama į Rusiją daugiau kaip 1 mln. tonų maisto produktų“, - sakė A. Butkevičius.

Pasak jo, pirminė informacija Lietuvą pasiekė trečiadienį – tada atrodė, kad blokada liečia tik „Smeltę”. Tačiau paaiškėjo, kad blokada taikoma visam Klaipėdos uostui.

Neveža jau kelias dienas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius patvirtino, kad kol kas iš Klaipėdos uosto maisto produkcija nekeliauja į Rusiją.

„Yra pasirodžiusi „Rosselkhoznadzor“ informacija, kad keturioms valstybėms – Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, bus peržiūrėti visi šaldytuvai, susijus su afrikiniu kiaulių maru. Bus kai kurie kroviniai neleidžiami į Muitų sąjungą“, - kalbėjo J. Milius.

Tarnybos vadovo teigimu, Lietuvoje vyksta labai daug maisto produktų reeksporto per uostus – per metus 43 tūkst. siuntų ir virš 1 mln. tonų maisto produktų.

„Šiuo metu „Smeltė“ yra šiek tiek pristabdyta, nes ten yra įvykęs nesusipratimas dėl žuvies. Kai žuvis buvo nupirkta iš Vietnamo, ji dar turėjo Rusijos numerį, kai atvažiavo iki mūsų – jau buvo sustabdyta ir neturėjo to numerio“, - pasakojo J. Milius. Dėl šio įvykio maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka auditą „Smeltėje“.

Minėtame uoste eksportas ir tranzitas nevyksta jau keletą dienų.

J. Miliaus teigimu, Rusijos tarnyboms išsiųsti paaiškinamieji raštai. Laukiama Rusijos atsakymo.

„Gavau nurodymą iš Rusijos, kad turiu pristabdyti (uosto veiklą), nes, jei ne aš pristabdysiu, tai jie pristabdys žymiai ilgiau. Nurodymą gavome pirmadienį“, - teigė tarnybos vadovas.

„Rosselkhoznadzor” tinklalapyje cituojamas tarnybos vadovas Sergejus Dankvertas, kuris kritikuoja Europos Komisijos (EK) priemones kovoje prieš afrikinį kiaulių marą.

Pasak jo, EK pasiūlytos priemonės yra „neadekvačios ir neefektyvios”. Rusijos ekspertų nuomone, turi būti taikomas kiaulienos produkcijos tiekimo ribojimas iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Produkcija iš šio regiono neturi būti eksportuojama ir į kitas Europos Sąjungos šalis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, kalbant apie rusiškus krovinius, gabenamus per Klaipėdos uostą, 2013 m. buvo 2 mln. 642 tūkst. t krovinių, kurie sudarė 7,9 proc. visos uosto krovos. Maisto produktų ir pašarų (augalinės ir gyvulinės kilmės produktai) 2013 m. uoste krauta apie 33 tūkst. tonų. Palyginti, 2012 metais – 205 tūkst. t.

Krovinių mažėja

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas sakė, kad kol kas jokio staigaus krovinių kiekio pokyčio nepastebėta. Be to, esą iš Klaipėdos į Rusiją apskritai kroviniai beveik nekeliauja geležinkeliais.

Pasak pašnekovo, iš Rusijos į Klaipėdą keliauja nedidelė dalis krovinių, kur kas didesnis srautas keliauja į Kaliningrado sritį.

„Šią minutę kokių nors sutarčių nutraukimo nėra. Be to, maisto produktais dažniausiai vežami automobiliais“, - komentavo A. Šimėnas.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas sakė, kad krovinių srautas jau kurį laiką mažėja.

„Akivaizdu, kad dėl rublio kritimo ir ekonominės situacijos krovinių srautas iš Rusijos yra sumažėjęs. Tačiau apie tikslius skaičius galėsime kalbėti mėnesio pabaigoje, tačiau sumažėjimas jaučiamas. Galima drąsiai pripažinti, kad nematome didelių perspektyvų, jog galėtume atstatyti praėjusiais metais turėtą krovinių srautą“, - komentavo jis.

Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 48 mln. t krovinių, iš kurių 16 mln. t arba 34 proc. buvo Rusijos kroviniai, 15 mln. t - lietuviški, 11,5 mln. t - baltarusiški, po 2 mln. t pervežta ukrainietiškų ir lenkiškų krovinių.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją 2012 metais sudarė 15,04 mlrd. Lt ir lyginant su 2011 metais paaugo 30,4 proc. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro maždaug penktadalį viso šalies eksporto.

Pildosi blogiausios prognozės dėl Rusijos veiksmų prieš Lietuvą. Premjeras Algirdas Butkevičius Seime per Vyriausybės valandą pripažino, kad Klaipėdos jūrų uoste stoja maisto produktų krova.

„Teko susitikti ir su Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovu, ponu Robertu Dargiu, taip pat – su VMVT (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – red. past.) vadovu. Tikriausiai jūs neturite paskutinės informacijos. Čia nėra ko slėpti. Jau iš Klaipėdos jūrų uosto visų terminalų maisto produktai negalimi nei eksportuoti, nei reeksportuoti, nei importuoti. Ir kaip pavyzdys – jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos per Smeltės „šaldytuvą“ gabeno paukštienos šlauneles, tai JAV kompanija gavo nurodymą: prašome eksportuoti per kitus uostus, kurie nepriklauso Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims“, - Seime teigė premjeras.

Jau keletą dienų yra įvesti tam tikri apribojimai, inicijuoti Rusijos pusės. Laikinai sulaikytas maisto produktų išvežimas į Muitų sąjungą.

A. Butkevičius po Vyriausybės valandos žurnalistams teigė, jog Rusija oficialiai pranešė blokuojanti maisto produktų tiekimą per Lietuvą.

„Yra gautas raštas Klaipėdos terminaluose. Taip pat gauti raštai tose kompanijose, kurios eksportuoja produkciją per uoste esančius terminalus į Rusiją. Ir tuose raštuose yra pasakyta, kad eksportas iš Lietuvos, Klaipėdos jūrų uosto terminalų ir kai kurių gal kitų terminalų, į Rusiją yra negalimas. Ir prašoma nukreipti maisto produktų reeksportą, eksportą per kitus uostus“, - kalbėjo premjeras.

Paklaustas, kokie gali būti tokios blokados nuostoliai, Vyriausybės vadovas pateikė vieną skaičių. „Kol kas dar apie nuostolius nekalbame, nes šiandien tik gavome šitą informaciją. Paskaičiuoti galima labai paprastai. Per metus laiko per Klaipėdos uoste esančius terminalus yra reeksportuojama ir eksportuojama į Rusiją daugiau kaip 1 mln. tonų maisto produktų“, - sakė A. Butkevičius.

Pasak jo, pirminė informacija Lietuvą pasiekė trečiadienį – tada atrodė, kad blokada liečia tik „Smeltę”. Tačiau paaiškėjo, kad blokada taikoma visam Klaipėdos uostui.

Neveža jau kelias dienas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius patvirtino, kad kol kas iš Klaipėdos uosto maisto produkcija nekeliauja į Rusiją.

„Yra pasirodžiusi „Rosselkhoznadzor“ informacija, kad keturioms valstybėms – Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, bus peržiūrėti visi šaldytuvai, susijus su afrikiniu kiaulių maru. Bus kai kurie kroviniai neleidžiami į Muitų sąjungą“, - kalbėjo J. Milius.

Tarnybos vadovo teigimu, Lietuvoje vyksta labai daug maisto produktų reeksporto per uostus – per metus 43 tūkst. siuntų ir virš 1 mln. tonų maisto produktų.

„Šiuo metu „Smeltė“ yra šiek tiek pristabdyta, nes ten yra įvykęs nesusipratimas dėl žuvies. Kai žuvis buvo nupirkta iš Vietnamo, ji dar turėjo Rusijos numerį, kai atvažiavo iki mūsų – jau buvo sustabdyta ir neturėjo to numerio“, - pasakojo J. Milius. Dėl šio įvykio maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka auditą „Smeltėje“.

Minėtame uoste eksportas ir tranzitas nevyksta jau keletą dienų.

J. Miliaus teigimu, Rusijos tarnyboms išsiųsti paaiškinamieji raštai. Laukiama Rusijos atsakymo.

„Gavau nurodymą iš Rusijos, kad turiu pristabdyti (uosto veiklą), nes, jei ne aš pristabdysiu, tai jie pristabdys žymiai ilgiau. Nurodymą gavome pirmadienį“, - teigė tarnybos vadovas.

„Rosselkhoznadzor” tinklalapyje cituojamas tarnybos vadovas Sergejus Dankvertas, kuris kritikuoja Europos Komisijos (EK) priemones kovoje prieš afrikinį kiaulių marą.

Pasak jo, EK pasiūlytos priemonės yra „neadekvačios ir neefektyvios”. Rusijos ekspertų nuomone, turi būti taikomas kiaulienos produkcijos tiekimo ribojimas iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Produkcija iš šio regiono neturi būti eksportuojama ir į kitas Europos Sąjungos šalis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, kalbant apie rusiškus krovinius, gabenamus per Klaipėdos uostą, 2013 m. buvo 2 mln. 642 tūkst. t krovinių, kurie sudarė 7,9 proc. visos uosto krovos. Maisto produktų ir pašarų (augalinės ir gyvulinės kilmės produktai) 2013 m. uoste krauta apie 33 tūkst. tonų. Palyginti, 2012 metais – 205 tūkst. t.

Krovinių mažėja

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas sakė, kad kol kas jokio staigaus krovinių kiekio pokyčio nepastebėta. Be to, esą iš Klaipėdos į Rusiją apskritai kroviniai beveik nekeliauja geležinkeliais.

Pasak pašnekovo, iš Rusijos į Klaipėdą keliauja nedidelė dalis krovinių, kur kas didesnis srautas keliauja į Kaliningrado sritį.

„Šią minutę kokių nors sutarčių nutraukimo nėra. Be to, maisto produktais dažniausiai vežami automobiliais“, - komentavo A. Šimėnas.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas sakė, kad krovinių srautas jau kurį laiką mažėja.

„Akivaizdu, kad dėl rublio kritimo ir ekonominės situacijos krovinių srautas iš Rusijos yra sumažėjęs. Tačiau apie tikslius skaičius galėsime kalbėti mėnesio pabaigoje, tačiau sumažėjimas jaučiamas. Galima drąsiai pripažinti, kad nematome didelių perspektyvų, jog galėtume atstatyti praėjusiais metais turėtą krovinių srautą“, - komentavo jis.

Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 48 mln. t krovinių, iš kurių 16 mln. t arba 34 proc. buvo Rusijos kroviniai, 15 mln. t - lietuviški, 11,5 mln. t - baltarusiški, po 2 mln. t pervežta ukrainietiškų ir lenkiškų krovinių.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją 2012 metais sudarė 15,04 mlrd. Lt ir lyginant su 2011 metais paaugo 30,4 proc. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro maždaug penktadalį viso šalies eksporto.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: