Pilietybę užsienio lietuviams norima ne duoti, o atimti - Anglija.lt
 

Pilietybę užsienio lietuviams norima ne duoti, o atimti 


Dabartinė Lietuvos valdžios pozicija dėl galimybės emigrantams turėti du pasus reiškia ne pilietybės suteikimą, o atėmimą, tvirtina Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Regina Narušienė. Ji sako pajutusi nuoskaudą, kai Seimo komitetai gana skeptiškai sutiko išeivių pasiūlymus.

„Jei mūsų konstitucinės teisės ekspertai sako, kad Konstitucija neleidžia dvigubos pilietybės, laikas jų rasti užsienyje“, – pirmadienį Seimo ir PLB komisijos posėdyje sakė JAV lietuvė, o kuriamas strategijas dėl išvykusiųjų grąžinimo ji pavadino palaida bala.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras atkreipė dėmesį, kad prigimtinė yra tik teisė į pilietybę apskritai, o ne į konkrečios valstybės. Jis vylėsi, kad parlamentas įstatymą pakeis iki pavasario sesijos pabaigos. Pataisos galėtų įsigalioti nuo kitų metų, tačiau prieš tai būtų galima paprašyti Konstitucinio Teismo (KT) išvados. Jei jos būtų neigiamos, kitąmet per savivaldybių tarybų rinkimus esą būtų galima surengti referendumą.

{b]„Jei lietuviai nebus piliečiai, neturėsite draugų užsienyje“
Valdžia rengia įvairias išeivių grąžinimo strategijas, bet jos, anot R. Narušienės, menkai derinamos tarpusavyje, atskiros institucijos nekoordinuoja savo veiksmų. „Žodžiai – labai gražūs, bet niekas nevyksta, – kalbėjo ji. – (...) Yra laisva bala. Laikas koordinuoti strategijas ir turėti vieną aiškią.“

Bet prieš imantis strategijų esą reikia reglamentuoti pilietybės klausimus: „Pilietybės klausimas yra ne teisinis, o politinis. Jau laikas, kad Seimas padarytų sprendimą, iš ko atimsime Lietuvos pilietybę ir kaip atimsime. (...) Tai nėra pilietybės davimas, bet atėmimas.“

Anot PLB valdybos pirmininkės, užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę turėti Lietuvos pilietybę, „tai Konstitucijai neprieštarauja, tik reikia turėti sugebėjimų įgyvendinti“.
„Tai yra Lietuvos piliečių teisė. Pilietybė – reikšmingiausias ryšys su Tėvyne, didžiausias turtas savo Tėvynei priklausyti. Atėmimas yra skaudus“, – tvirtino R. Narušienė. Ypač skaudu esą buvo išgirsti parlamentarų reakciją į pernai Seimo ir PLB komisijos priimtą rezoliuciją dėl Pilietybės įstatymo. Nauja jo redakcija įvertinta kaip tobulesnė, tačiau be tam tikrų pataisų užsienio lietuviams esą vis tiek nepriimtinta. Buvo pasiūlyta įstatyme numatyti atvejus, kada Lietuvos piliečiui leidžiama turėti ir kitos valstybės pasą, jei jis išvyko į užsienį po 1990 m. kovo 11 d.

Seimo Žmogaus teisių komitetas sutiko atsižvelgti į rezoliuciją, tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pernai spalį nepritarė komisijos pasiūlymams. „Visos kalbos, rezoliucijos pateikimas neturėjo jokios įtakos. Tai kam mes čia renkamės? Kam mes tas rezoliucijas ruošiame? Jos neturi vertės“, – apmaudavo PLB vadovė.
„Jei norite, kad emigrantai grįžtų, neatimkite iš jų pilietybės. (...) Dažnai girdžiu iš vadinamųjų Konstitucijos ekspertų – tai yra Konstitucijos klausimas, o ji neleidžia to daryti. Bet kitos tautos surado būdą palikti pasus savo piliečiams. Laikas surasti kitokių ekspertų. (...) Laikas pradėti dirbti. Jei Lietuvoje nėra konstitucinės teisės ekspertų, laikas jų surasti užsienyje. (...) Reikia palikti pilietybę, kad tie, kurie išvažiavo, norėtų grįžti, kad gyvenantieji svetimuose kraštuose norėtų padėti. Jei jie nebus piliečiai, neturėsite draugų užsienyje.“

Šiuo metu bene didžiausius ginčus kelia atvejai, kai Lietuvos pilietis pats paprašo kitos valstybės pilietybės, o ne gauna ją, pavyzdžui, gimdamas arba per santuoką (dėl pastarojo atvejo KT nėra pasisakęs).
S. Šedbaras komisijos posėdyje pabrėžė, kad žmogaus teisė į pilietybę yra prigimtinė, bet į konkrečios šalies pilietybę – ne. Dar žiemą jis kvietė vadovautis Lenkijos pavyzdžiu ir šio reiškinio neskatinti, bet jei Lietuvos pilietis gautų kitos valstybės pasą, to tarytum nepastebėti.

Svarstytinas jam pasirodė ir Vokietijos pavyzdys – šioje šalyje dviguba pilietybė neleidžiama, nebent asmuo gauna Europos Sąjungos (ES) valstybės arba Šveicarijos pasą. Pastarosios šalies lietuvių bendruomenės pirmininkė anksčiau yra sakiusi, kad jei čia gyvenantys išeiviai negalės pretenduoti į dvigubą pilietybę, pernykštė kalėdinė dovana iš jų bus paskutinė.

Konservatoriai yra pasiūlę, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir ES ar NATO narės pasą gavusiems naujiesiems išeiviams ir gretimose šalyse pasienyje gyvenantiems lietuviams. Prezidentūra savo ruožtu siūlo leisti dvigubą pilietybę tik tiems žmonėms, kurie pasitraukė iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, taip pat vėlesnių išeivių vaikams. Gedimino Navaičio manymu, būtų galima sekti Lenkijos pavyzdžiu, o frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Egidijaus Klumbio – laikytis vadinamojo nulinio varianto, kai dviguba pilietybė leidžiama visiems.

Savo ruožtu R.Narušienė yra pasiūliusi vengti masiškumo, bet jei Lietuvos pilietis gauna kitos valstybės pasą, palikti jam ir lietuvišką. „Jei teisės ekspertai prieštaravimų neturės, gal tai galės tapti pasiūlymu, kurį svarstytume Seimo salėje“, – pirmadienį vylėsi S. Šedbaras.

Kitą savaitę TTK rengiasi grįžti prie Pilietybės įstatymo pataisų. Komitetui palaiminus, jų galėtų imtis Seimas. Pirmininko manymu, dėl pataisų būtų galima apsispręsti iki liepos – Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tuomet Seimas galėtų kreiptis į KT, o atitinkamų nuostatų galiojimas būtų laikinai sustabdytas. Jei rudenį KT pateiktų savo išvadą, pataisos esą galėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio. „Jei priėmimo ar svarstymo metu matysime, kad KT pozicija būtų neigiama, galima kitais metais su savivaldybių rinkimais surengti referendumą“, – svarstė parlamentaras.

Seimo ir PLB komisijos posėdyje dalyvavę išeiviai domėjosi, kas laukia lietuvių, gyvenančių Rusijoje arba Lotynų Amerikos šalyse. „Pakartosiu premjero Andriaus Kubiliaus žodžius: pabandome padaryti šitą žingsnį. Atpalaiduoti visiškai būtų neįmanoma, reikėtų keisti Konstituciją. O toks pirmas žingsnis būtų ir savęs pasitikrinimas, ir KT. Gal KT pritarus pavyktų rasti papildomą formuluotę“, – kalbėjo S. Šedbaras.

R.Narušienė ir kiti posėdžio dalyviai stebėjosi, kad kitos šalies pilietybę gaunantis žmogus Lietuvos paso netenka biurokrašų, o ne teismo sprendimu. Portugalijoje gyvenanti Rūta Avulytė-Moreira taip pat stebėjosi, kodėl išvykimą į užsienį deklaravę lietuviai, keisdami asmens dokumentus, gali gauti tik pasą, bet ne tapatybės kortelę.

Ginčai užvirė po KT sprendimo
Pagal Konstitucijos 12 straipsnį, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis". Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo KT išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.

Pilietybės įstatymas leidžia turėti du pasus asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos piliečiai ir buvo ištremti ar pasitraukė 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu. Tas pats galioja jų vaikams, vaikaičiams bei provaikaičiams. Lietuvos pilietybę gali gauti emigrantų vaikai, gimstantys užsienyje ir automatiškai tampantys atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais, bei kai kurie kiti asmenys.

Pernai rudenį Seimo nariai Paulius Saudargas ir Gintaras Songaila pasiūlė įteisinti dvigubą pilietybę lietuvių kilmės emigrantams, jau po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į ES ar NATO šalį, taip pat tiems, kurie gyvena Lietuvos kaimynėse. Bet sovietmečiu emigravusiems žmonėms parlamentarai siūlo palikti lietuvišką pasą tik jei jie yra lietuvių kilmės.

Dar prezidento Valdo Adamkaus pateiktu projektu siūloma dvigubą pilietybę leisti tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, o pasitraukusieji po 1990-ųjų dvigubos pilietybės negautų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams. Šie žmonės pasą galėtų išsaugoti nebent ypatingais atvejais, pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgiję antrą pilietybę.


Dabartinė Lietuvos valdžios pozicija dėl galimybės emigrantams turėti du pasus reiškia ne pilietybės suteikimą, o atėmimą, tvirtina Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Regina Narušienė. Ji sako pajutusi nuoskaudą, kai Seimo komitetai gana skeptiškai sutiko išeivių pasiūlymus.

„Jei mūsų konstitucinės teisės ekspertai sako, kad Konstitucija neleidžia dvigubos pilietybės, laikas jų rasti užsienyje“, – pirmadienį Seimo ir PLB komisijos posėdyje sakė JAV lietuvė, o kuriamas strategijas dėl išvykusiųjų grąžinimo ji pavadino palaida bala.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras atkreipė dėmesį, kad prigimtinė yra tik teisė į pilietybę apskritai, o ne į konkrečios valstybės. Jis vylėsi, kad parlamentas įstatymą pakeis iki pavasario sesijos pabaigos. Pataisos galėtų įsigalioti nuo kitų metų, tačiau prieš tai būtų galima paprašyti Konstitucinio Teismo (KT) išvados. Jei jos būtų neigiamos, kitąmet per savivaldybių tarybų rinkimus esą būtų galima surengti referendumą.

{b]„Jei lietuviai nebus piliečiai, neturėsite draugų užsienyje“
Valdžia rengia įvairias išeivių grąžinimo strategijas, bet jos, anot R. Narušienės, menkai derinamos tarpusavyje, atskiros institucijos nekoordinuoja savo veiksmų. „Žodžiai – labai gražūs, bet niekas nevyksta, – kalbėjo ji. – (...) Yra laisva bala. Laikas koordinuoti strategijas ir turėti vieną aiškią.“

Bet prieš imantis strategijų esą reikia reglamentuoti pilietybės klausimus: „Pilietybės klausimas yra ne teisinis, o politinis. Jau laikas, kad Seimas padarytų sprendimą, iš ko atimsime Lietuvos pilietybę ir kaip atimsime. (...) Tai nėra pilietybės davimas, bet atėmimas.“

Anot PLB valdybos pirmininkės, užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę turėti Lietuvos pilietybę, „tai Konstitucijai neprieštarauja, tik reikia turėti sugebėjimų įgyvendinti“.
„Tai yra Lietuvos piliečių teisė. Pilietybė – reikšmingiausias ryšys su Tėvyne, didžiausias turtas savo Tėvynei priklausyti. Atėmimas yra skaudus“, – tvirtino R. Narušienė. Ypač skaudu esą buvo išgirsti parlamentarų reakciją į pernai Seimo ir PLB komisijos priimtą rezoliuciją dėl Pilietybės įstatymo. Nauja jo redakcija įvertinta kaip tobulesnė, tačiau be tam tikrų pataisų užsienio lietuviams esą vis tiek nepriimtinta. Buvo pasiūlyta įstatyme numatyti atvejus, kada Lietuvos piliečiui leidžiama turėti ir kitos valstybės pasą, jei jis išvyko į užsienį po 1990 m. kovo 11 d.

Seimo Žmogaus teisių komitetas sutiko atsižvelgti į rezoliuciją, tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pernai spalį nepritarė komisijos pasiūlymams. „Visos kalbos, rezoliucijos pateikimas neturėjo jokios įtakos. Tai kam mes čia renkamės? Kam mes tas rezoliucijas ruošiame? Jos neturi vertės“, – apmaudavo PLB vadovė.
„Jei norite, kad emigrantai grįžtų, neatimkite iš jų pilietybės. (...) Dažnai girdžiu iš vadinamųjų Konstitucijos ekspertų – tai yra Konstitucijos klausimas, o ji neleidžia to daryti. Bet kitos tautos surado būdą palikti pasus savo piliečiams. Laikas surasti kitokių ekspertų. (...) Laikas pradėti dirbti. Jei Lietuvoje nėra konstitucinės teisės ekspertų, laikas jų surasti užsienyje. (...) Reikia palikti pilietybę, kad tie, kurie išvažiavo, norėtų grįžti, kad gyvenantieji svetimuose kraštuose norėtų padėti. Jei jie nebus piliečiai, neturėsite draugų užsienyje.“

Šiuo metu bene didžiausius ginčus kelia atvejai, kai Lietuvos pilietis pats paprašo kitos valstybės pilietybės, o ne gauna ją, pavyzdžui, gimdamas arba per santuoką (dėl pastarojo atvejo KT nėra pasisakęs).
S. Šedbaras komisijos posėdyje pabrėžė, kad žmogaus teisė į pilietybę yra prigimtinė, bet į konkrečios šalies pilietybę – ne. Dar žiemą jis kvietė vadovautis Lenkijos pavyzdžiu ir šio reiškinio neskatinti, bet jei Lietuvos pilietis gautų kitos valstybės pasą, to tarytum nepastebėti.

Svarstytinas jam pasirodė ir Vokietijos pavyzdys – šioje šalyje dviguba pilietybė neleidžiama, nebent asmuo gauna Europos Sąjungos (ES) valstybės arba Šveicarijos pasą. Pastarosios šalies lietuvių bendruomenės pirmininkė anksčiau yra sakiusi, kad jei čia gyvenantys išeiviai negalės pretenduoti į dvigubą pilietybę, pernykštė kalėdinė dovana iš jų bus paskutinė.

Konservatoriai yra pasiūlę, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir ES ar NATO narės pasą gavusiems naujiesiems išeiviams ir gretimose šalyse pasienyje gyvenantiems lietuviams. Prezidentūra savo ruožtu siūlo leisti dvigubą pilietybę tik tiems žmonėms, kurie pasitraukė iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, taip pat vėlesnių išeivių vaikams. Gedimino Navaičio manymu, būtų galima sekti Lenkijos pavyzdžiu, o frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Egidijaus Klumbio – laikytis vadinamojo nulinio varianto, kai dviguba pilietybė leidžiama visiems.

Savo ruožtu R.Narušienė yra pasiūliusi vengti masiškumo, bet jei Lietuvos pilietis gauna kitos valstybės pasą, palikti jam ir lietuvišką. „Jei teisės ekspertai prieštaravimų neturės, gal tai galės tapti pasiūlymu, kurį svarstytume Seimo salėje“, – pirmadienį vylėsi S. Šedbaras.

Kitą savaitę TTK rengiasi grįžti prie Pilietybės įstatymo pataisų. Komitetui palaiminus, jų galėtų imtis Seimas. Pirmininko manymu, dėl pataisų būtų galima apsispręsti iki liepos – Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tuomet Seimas galėtų kreiptis į KT, o atitinkamų nuostatų galiojimas būtų laikinai sustabdytas. Jei rudenį KT pateiktų savo išvadą, pataisos esą galėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio. „Jei priėmimo ar svarstymo metu matysime, kad KT pozicija būtų neigiama, galima kitais metais su savivaldybių rinkimais surengti referendumą“, – svarstė parlamentaras.

Seimo ir PLB komisijos posėdyje dalyvavę išeiviai domėjosi, kas laukia lietuvių, gyvenančių Rusijoje arba Lotynų Amerikos šalyse. „Pakartosiu premjero Andriaus Kubiliaus žodžius: pabandome padaryti šitą žingsnį. Atpalaiduoti visiškai būtų neįmanoma, reikėtų keisti Konstituciją. O toks pirmas žingsnis būtų ir savęs pasitikrinimas, ir KT. Gal KT pritarus pavyktų rasti papildomą formuluotę“, – kalbėjo S. Šedbaras.

R.Narušienė ir kiti posėdžio dalyviai stebėjosi, kad kitos šalies pilietybę gaunantis žmogus Lietuvos paso netenka biurokrašų, o ne teismo sprendimu. Portugalijoje gyvenanti Rūta Avulytė-Moreira taip pat stebėjosi, kodėl išvykimą į užsienį deklaravę lietuviai, keisdami asmens dokumentus, gali gauti tik pasą, bet ne tapatybės kortelę.

Ginčai užvirė po KT sprendimo
Pagal Konstitucijos 12 straipsnį, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis". Diskusijos dėl dvigubos pilietybės kilo KT išaiškinus, kad nuostata „atskiri atvejai“ reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė.

Pilietybės įstatymas leidžia turėti du pasus asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos piliečiai ir buvo ištremti ar pasitraukė 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu. Tas pats galioja jų vaikams, vaikaičiams bei provaikaičiams. Lietuvos pilietybę gali gauti emigrantų vaikai, gimstantys užsienyje ir automatiškai tampantys atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais, bei kai kurie kiti asmenys.

Pernai rudenį Seimo nariai Paulius Saudargas ir Gintaras Songaila pasiūlė įteisinti dvigubą pilietybę lietuvių kilmės emigrantams, jau po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į ES ar NATO šalį, taip pat tiems, kurie gyvena Lietuvos kaimynėse. Bet sovietmečiu emigravusiems žmonėms parlamentarai siūlo palikti lietuvišką pasą tik jei jie yra lietuvių kilmės.

Dar prezidento Valdo Adamkaus pateiktu projektu siūloma dvigubą pilietybę leisti tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, o pasitraukusieji po 1990-ųjų dvigubos pilietybės negautų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams. Šie žmonės pasą galėtų išsaugoti nebent ypatingais atvejais, pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgiję antrą pilietybę.

 (Komentarų: 22)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: