Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nelinkęs sutikti su darbo grupės paruošta nauja Pilietybės įstatymo redakcija ir norėtų jį lopyti po truputį, pradedant nuo leidimo Lietuvos piliečių vaikams turėti dvigubą pilietybę. Tuo metu neoficialiai parlamentarai kalba, jog teisės aktą reikia ruošti iš naujo.

„Mes neturime įstatymo, dabar jo yra tik skutai, jeigu taip galima pasakyti. Todėl dabar reikia naujo įstatymo, nes po Konstitucinio Teismo išaiškinimo jis yra išdraskytas. Geresnis ar blogesnis, galima jį prabraukyti, susiaurinti, bet negalime gyventi be pilietybės įstatymo“, - posėdyje trečiadienį sakė liberalcentristas Arminas Lydeka, kuris vadovavo darbo grupei, rengusiai naujos redakcijos teisės aktą.

Pagrindinis Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) buvo siūlęs dvigubą pilietybę suteikti iš viso 7 grupėms, tačiau papildomame UR komitete šie siūlymai sukėlė audringus ginčus ir nors parlamentarai sutarė, jog iš esmės įstatymui pritaria, jie pasiūlė grupių skaičių nuo septynių sumažinti iki trijų.

UR komitetas siūlo dvigubą pilietybę leisti turėti tik Lietuvos piliečių vaikams, taip pat asmenims, kuriems dėl istorinių priežasčių be jų pareikštos valios buvo suteikta kitos valstybės pilietybė ir tiems žmonėms, kuriems Lietuvos pilietybė, šalia jau kitos valstybės turėto paso, buvo suteikta išimties tvarka.

URK posėdyje Seimo nariai reiškė nepasitenkinimą, jog įstatymas yra sujauktas, o teisininkas Dainius Žalimas naujojo teisės akto turinį ir techninę sąrangą vadino „nesąmone“, tačiau siūlė naujo įstatymo rengimui kreiptis ne į Vyriausybę, o samdyti teisės specialistus.

„Bet, mieli kolegos, kur jūs buvote anksčiau, kai buvo galimybė visiems išsakyti savo nuomonę?“, - pyko darbietė Jadvyga Zinkevičiūtė ir ragino liberalcentristą Henriką Žukauską nekurti teatro, kai šis pasiūlė Pilietybės įstatymą palikti kitai Seimo kadencijai, o dabar imtis tik pačių būtiniausių pataisų. Šis seimūnas taip pat pasiūlė parengti visą naują įstatymą, nes neva esamas neišsprendžia problemų.

„Visi bijo pasakyti, kad reikia keisti Konstituciją, tada ir problemos išsispręs visos“, - sakė „tvarkietis“ Dailis Barakauskas.

ŽTK anksčiau buvo nutaręs, jog naujajame Pilietybės įstatyme būtų įrašyta galimybė dvigubą pilietybę suteikti iš viso 7 grupėms. Pirmąją turėjo sudaryti Europos Sąjungos ir NATO šalių pasus turintys lietuviai, nors pats A.Lydeka tokį sprendimą vadina nelabai pagrįstu.

Atskirą grupę, galėsiančią turėti Lietuvos ir gyvenamosios valstybės pasą, sudaro politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. A.Lydekos teigimu, ši nuostata labai aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

Į trečiąją asmenų grupę patenka per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 m.) iš Lietuvos pasitraukę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys. Tai aktualiausia Australijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Ketvirtąją grupę sudaro už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tai reiškia, kad į Lietuvos pilietybę galės pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.

Dvigubą pilietybę išlaikyti buvo siūloma ir iki šiol du pasus turintiems piliečiams, kuriems Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka prezidento dekretu. Tai yra penktoji įstatyme numatyta grupė.

Šeštąją sudaro Lietuvos piliečių vaikai. Komitetas pritarė, jog bet kur gimę Lietuvos piliečio vaikai turės teisę būti kartu ir kitos valstybės, ir Lietuvos piliečiais. Minima nuostata yra aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios. Tuo metu pagal Lietuvos dabar galiojusią teisę, įgiję kitos valstybės pilietybę, mažieji lietuviai automatiškai praranda galimybę gauti Lietuvos pasą.

Ir galiausiai, paskutiniąją, septintąją grupę teoriškai galėtų sudaryti bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriai Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, tarkime, Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.

Anksčiau Seimo valdybos sudarytos darbo grupės paruoštame įstatymo projekte buvo numatyta, jog pirmąją grupę asmenų, kurie turi teisę į dvigubą pilietybę, sudarys tik ES šalių pasus turintys lietuviai, tačiau ši nuostata papiktino užsienio lietuvius, kurie manė esą diskriminuojami. Tuo metu Lietuvos teisininkai mano, jog, atsižvelgus į Konstituciją, įstatymas nepagrįstai išplečia dvigubą pilietybę gauti galinčiųjų asmenų ratą. Dėl šios priežasties Seimo URK kiek anksčiau kreipėsi į Vyriausybę išvados, bet Seimo valdyba šį kreipimąsi atmetė ir klausimo svarstymas komitetuose toliau tęsiamas.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.