Praeitą savaitę nuaidėję griežti Th. May pareiškimai dėl „Brexit“ parodė, kad Berlynas, Paryžius ir Briuselis ne juokais susirūpinę esama padėtimi. Britų premjerės teiginys, kad diskusijos dėl Bendrijos ir D. Britanijos skyrybų turi prasidėti jau ateinantį kovą, atskleidė, kad Sąjunga tikrai nemiega ir ruošiasi šiam procesui.

Vokietijos, Prancūzijos ir kiti ES lyderiai, panašu, kad jau ne vieną dieną dirba tam, jog pavyktų pasiekti geriausią Bendrijos ir Britanijos susitarimą. Vis dėlto, pagrindinis uždavinys – išlaikyti Sąjungos vienybę, kurią šiuo metu skaldo vasarą D. Britanijos priimtas sprendimas.

Visas šis darbas, panašu, bus nukreiptas į bandymus užbėgti įvykiams už akių ir neleisti išbujoti D. Britanijos reikalavimams palikti atviras sienas prekybai, bet jas uždaryti migruojantiems žmonėms. Šiuo metu tai vienas pagrindinių Britanijos užsienio reikalų ministro Boriso Johnsono tikslų.

Mažiau girdimi tačiau labai aktualūs ir nesutarimai pačios ES viduje. Sąjungoje pradeda vis labiau įsivyrauti nuomonė, kad derybas dėl „Brexit“ reikia pradėti dar tada, kai neprasidėjo pats išstojimo procesas. Kai kurių politikų teigimu, tokios kalbos padėtų užkirsti kelią radikaliam Bendrijos ir D. Britanijos atsiskyrimui.

Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas ir ES lyderiai iki šiol laikosi bendros nuostatos, kad užkirtusi kelią laisvam žmonių judėjimui D. Britanija negali likti bendroje Sąjungos prekybos rinkoje. Tai, ES lyderių teigimu, reikštų „griežtą“ atsiskyrimą, kurio metu Londonas geriausiu atveju galėtų tikėtis tokių santykių, kuriuos su Sąjunga šiuo metu palaiko Kanada.

Prancūzijos prezidentas F. Hollandas čia taip pat nevyniojo žodžių į vatą. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad, jei britai nori „griežto“ atsiskyrimo, Prancūzija pasirūpins, jog Britanija visais aspektais išstotų iš ES.