Porą mėnesių Lietuvoje galiojantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas įvėlė dar nematytos sumaišties: ir verslininkai, ir ūkininkai susiėmę už galvų.

Pirkimas ir pardavimas tiesiog nebevyksta, nes mažai kas supranta, kas ir kaip gali pirkti, bankai nebefinansuoja sandorių, problemų turi netgi tie ūkininkai, kurių žmonos neūkininkauja.

„Atvirai kalbant, šiuo metu pardavimas yra užstrigęs. Juk saugikliai turi turėti tikslą, o dabar jie įvesti tam, kad tik paukščiukas būtų padėtas. Dabar viskas yra taip apsunkinta, kad net ūkininkui sudėtinga nusipirkti žemę. Labai abejoju, ar šie saugikliai užkirstų kelią užsieniečiams nusipirkti žemės, juk rimti verslininkai, turintys gerus teisininkus, tuos saugiklius apeis, o paprastas ūkininkas už jų ir užklius “, - DELFI piktinosi Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

„Pavyzdžiui, ūkininkas vyras turi sutuoktinę, kuri užsiima visai kitais dalykais ir dirba kitą darbą. Jeigu žmona nėra ūkininkė, notaras negali registruoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo šeimai. Yra ūkininkų, kurie anksčiau pasiėmė kreditus iš bankų, sutarė su žemės savininkais ir dabar užstrigo. Šiandien niekas negali paaiškinti, kas atsitiko. Nė vienoje šalyje tokios nesąmonės nėra“, - kalbėjo pašnekovas.

Jo, teigimu šios problemos keliamos jau aukščiausiu lygiu ir valdžios atstovai žada peržiūrėti įstatymą.

Inteligentų šeima nebegali įsikurti kaime

„Trūksta žodžių. Kolektyvinė atsakomybė nieko gero neduoda. Jeigu jos nebūtų ir kažkas vienas būtų atsakingas, tokie įstatymai negimtų“, - tik uždavus klausimą apie tai, kaip vertina saugiklius, DELFI sakė sodybas visoje Lietuvoje pardavinėjančios įmonės „Namudė“ savininkas Alvydas Boguševičius.

Jo teigimu, įstatymas užkirto kelią miestiečių šeimai nusipirkti didesniame žemės plote pastatytą kaimo namą.

„Iki 2000 m. kaime niekas neišskirdavo namų valdos, miško, viskas būdavo registruojama kaip žemės ūkio paskirties žemė. Tarkime, miestiečių inteligentų šeima perka sodybą su 11 hektarais žemės, iš kurių realiai yra gal trys, nes likusieji yra miškas ir pelkė. Šeima nebegali jos paprastai nusipirkti, nes bendrai šeimos valdoma žemė viršytų 10 hektarų“, - komentavo verslininkas.

Taip pat su problemomis įsigyti sodybą gali susidurti ir tos šeimos, kurios jau anksčiau turi keletą hektarų žemės, nes norint šeimai ar susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 10 hektarų žemės reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos padalinio leidimą.

Pasak pašnekovo, pensininkams, valdantiems tokio tipo kaimo namus, dokumentų tvarkymas labai brangiai kainuoja.

„Pensininkui, turinčiam 10 hektarų žemės, pats žemės padalijimas ir namų valdos atskyrimas kainuotų 300-400 Lt už hektarą, taigi iš viso 3-4 tūkst. Lt. Pensininkui tai yra žiaurūs pinigai. Be to, viskas užtruks bent metus, tada pirkėjams jau nebereikės. O kaimiškose sodybose juk yra didelis sodas, pievelė ir kūdra, jos užima ir tris, ir penkis hektarus“, - kalbėjo A. Boguševičius.

Anot jo, toks įstatymo pakeitimas stumia gyventojus vietoj sodybų rinktis kolektyvinius sodus.
„Viliuosi, kad įstatymas laikinas ir jį atšauks. Gal sveikas protas nugalės“, - kalbėjo pašnekovas.

Tvyro nežinia

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis sako, kad šiuo metu rinkoje įsivyravęs štilis.

„Po saugiklių įvedimo nuo gegužės 1 d. nebelabai aišku nei kas gali nupirkti, nei kaip ją parduoti. Iš klientų girdime, kad nebeperka ir tie, kurie anksčiau norėjo. Taigi galimų pirkėjų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Prireiks laiko, kol rinka susireguliuos ir visi išsiaiškins, kas gali pirkti“, - DELFI komentavo jis.

Prie rinkos stojimo prisideda ir tai, kad bankai nenori kredituoti tokių pirkinių. „Anksčiau bankai finansuodavo, o dabar jie nefinansuoja, taigi ir pirkimas nevyksta“, - sakė pašnekovas.

Pasak L. Juozaičio, derlingose žemėse, kur yra stambių ūkių, kainos krito ne tiek daug, o ten, kur parduodami nedideli sklypai, kainos sumažėjo 20-25 proc.

„Vienos derlingiausių žemių yra Joniškio, Pakruojo rajonuose. Anksčiau ten hektaras žemės ūkio paskirties žemės kainuodavo 15-20 tūkst. Lt, dabar pardavėjams siūlo 12 tūkst. Lt, nes ne bet kas gali nupirkti žemę, nes ir didžiosioms bendrovėms yra surištos rankos“, - kalbėjo pašnekovas.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas pripažįsta, kad išties žemės ūkio paskirties žemės pirkimo finansavimas yra sudėtingas.

„Bankai yra nežinioje, nes įstatyme kredito įstaigos neiškirstos kaip institucijos, kurios gali domėtis šia žeme. Žemės perėmimo klausimas liko neaiškus “, - DELFI sakė jis.

Vyriausybė Seimui yra pateikusi šio įstatymo pakeitimus, tačiau kol kas neaišku, kada jie bus priimti.

Registrų centro duomenimis, palyginus su balandžiu, gegužę parduotų žemės ūkio paskirties sklypų skaičius, negalutiniais duomenimis, smuko 63,5 proc.

DELFI primena, kad nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę Lietuvoje leidžiama pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Iki tol užsieniečiai žemės Lietuvoje pirkti negalėjo. Tačiau perkantiems daugiau nei 10 hektarų numatyta nemažai ribojimų.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme numatyta, kad įsigytą žemę reikia dirbti 5 metus ir tik tada galima ją parduoti.

Norintiems įsigyti dirbamos žemės, reikės įrodyti, kad jie turi patirties - trejus metus jau ūkininkavo arba mokėsi su žemės ūkiu susijusios specialybės.

Taip pat papildomi apsunkinimai laukia tų, kurie nori įsigyti daugiau nei 10 hektarų žemės: norėsiančius įsigyti žemės daugiau kaip 10 ha parlamentarai įpareigojo gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą. Šio leidimo nereikės, jei bendras - jau turimos ir naujai įsigyjamos ūkininko ar bendrovės turimos dirbamos žemės plotas neviršytų 10 ha.

Seimas paliko maksimalų įsigyjamos žemės kiekį - 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai - jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus.
Dar nuo sausio įsigaliojusiuose sugriežtinimuose numatyta, kad parduodant žemės ūkio paskirties žemę pirmiausiai ją reikia pasiūlyti jos naudotojui, bendraturčiui arba gretimą sklypą valdančiam ūkininkui.

Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo nuo šių metų gegužės leisti pardavinėti žemę užsieniečiams. Tam prieštaraujanti visuomenės grupė inicijavo referendumą, kad draudimas parduoti žemę užsieniečiams ir toliau galiotų, tačiau praėjusį sekmadienį organizuotas referendumas neįvyko.