Po 4 metų Seimas nusprendė: smurtautojus galima išmesti iš namų - Anglija.lt
 

Po 4 metų Seimas nusprendė: smurtautojus galima išmesti iš namų 

Po ketverius metus trukusių svarstymų Seimas pagaliau priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris, kaip tikimasi, pažabos prieš savo šeimos narius smurtaujančius asmenis. Šis teisės aktas leis ranką prieš artimuosius pakėlusį žmogų iškeldinti iš namų, o aukai nereikės rašyti pareiškimo policijai.

Po pusmečio nuo paskelbimo įsigaliosiantis įstatymas įpareigos smurtautoją laikinai išsikelti iš namų aplinkos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, neieškoti ryšio su juo. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turės nedelsdamas imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pradėti baudžiamojo proceso procedūras. Įstatyme rašome, kad visiems procesiniams veiksmams bus taikomas pagreitintas procesas.

„Bene ketverius metus kalbėjome ir derinome šį įstatymo projektą. Tokio įstatymo, reglamentuojančio smurtą artimoje aplinkoje, iki šiol neturėjome vieninteliai visoje Europos Sąjungoje. Todėl šiandien išties yra pagrindo džiaugtis visiems. Ne tik kone trečdaliui Lietuvos moterų, kurios, kaip rodo apklausos, yra patyrusios smurtą“, – teigė viena įstatymo pataisų iniciatorių parlamentarė Dalia Kuodytė.

Parlamentarės manymu, iki šiol galiojusi teisinė sistema veikė tarsi apversta aukštyn kojomis – dažnai smurtą patyręs asmuo ne tik turi iškęsti dvasinį ir fizinį skausmą, bet ir išsikelti iš savo namų. „Vadinasi, auka tarsi tampama du kartus. Naujojo įstatymo tikslas – įtvirtinti, kad smurtą patyręs asmuo būtų ginamas iš karto, ir siekti kuo greičiau įvertinti smurtautojo veiksmus“, – teigė Žmogaus teisių komiteto narė D. Kuodytė.

Ji pabrėžė, kad naujuoju įstatymu pirmą kartą aiškiai pasakoma, kad smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. „Vadinasi, tai nėra joks nekaltas „buitinis konfliktas“, kaip dabar įvardijami smurto atvejai“, – teigė D. Kuodytė.

Vienas didžiausių naujojo įstatymo laimėjimų, anot D. Kuodytės, yra tai, kad aukai, kai smurtavimo faktas akivaizdus, nereikės pačiai rašyti pareiškimo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Parengta pagal 15min.lt ir Alfa.lt informaciją

Po ketverius metus trukusių svarstymų Seimas pagaliau priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris, kaip tikimasi, pažabos prieš savo šeimos narius smurtaujančius asmenis. Šis teisės aktas leis ranką prieš artimuosius pakėlusį žmogų iškeldinti iš namų, o aukai nereikės rašyti pareiškimo policijai.

Po pusmečio nuo paskelbimo įsigaliosiantis įstatymas įpareigos smurtautoją laikinai išsikelti iš namų aplinkos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, neieškoti ryšio su juo. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turės nedelsdamas imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pradėti baudžiamojo proceso procedūras. Įstatyme rašome, kad visiems procesiniams veiksmams bus taikomas pagreitintas procesas.

„Bene ketverius metus kalbėjome ir derinome šį įstatymo projektą. Tokio įstatymo, reglamentuojančio smurtą artimoje aplinkoje, iki šiol neturėjome vieninteliai visoje Europos Sąjungoje. Todėl šiandien išties yra pagrindo džiaugtis visiems. Ne tik kone trečdaliui Lietuvos moterų, kurios, kaip rodo apklausos, yra patyrusios smurtą“, – teigė viena įstatymo pataisų iniciatorių parlamentarė Dalia Kuodytė.

Parlamentarės manymu, iki šiol galiojusi teisinė sistema veikė tarsi apversta aukštyn kojomis – dažnai smurtą patyręs asmuo ne tik turi iškęsti dvasinį ir fizinį skausmą, bet ir išsikelti iš savo namų. „Vadinasi, auka tarsi tampama du kartus. Naujojo įstatymo tikslas – įtvirtinti, kad smurtą patyręs asmuo būtų ginamas iš karto, ir siekti kuo greičiau įvertinti smurtautojo veiksmus“, – teigė Žmogaus teisių komiteto narė D. Kuodytė.

Ji pabrėžė, kad naujuoju įstatymu pirmą kartą aiškiai pasakoma, kad smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. „Vadinasi, tai nėra joks nekaltas „buitinis konfliktas“, kaip dabar įvardijami smurto atvejai“, – teigė D. Kuodytė.

Vienas didžiausių naujojo įstatymo laimėjimų, anot D. Kuodytės, yra tai, kad aukai, kai smurtavimo faktas akivaizdus, nereikės pačiai rašyti pareiškimo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Parengta pagal 15min.lt ir Alfa.lt informaciją

 (Komentarų: 15)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: