Po Seimo rinkimų valdžioje gali išlikti dabartinės koalicijos branduolys - Anglija.lt
 

Po Seimo rinkimų valdžioje gali išlikti dabartinės koalicijos branduolys 

Spalį išrinktas naujas Seimas bus toks pat politiškai margas, koks yra dabartinis. Nemenka tikimybė, kad ir po Seimo rinkimų valdžioje gali išlikti dabartinės koalicijos branduolys.

Pasak dienraščio "Vilniaus diena", partijos intensyviai ruošiasi spalio 12 d. vyksiantiems rinkimams. Jos ne tik dėlioja savo kandidatų sąrašus, rengia agitacinę medžiagą ir reklamos strategiją, bet ir kruopščiai tiria, kiek galėtų gauti mandatų naujajame Seime.

Tam pasitelkiamos visuomenės nuomonių apklausos, partijos skyrių teikiama informacija apie politines nuotaikas miestuose ir rajonuose. Tokios žinios padeda apsispręsti, ar verta tam tikrose apygardose eikvoti pinigus ir jėgas agituojant už savo partiją ir jos keliamą kandidatą.

Neoficialius skaičiavimo duomenis turi kiekviena didesnė partija, ketinanti dalyvauti Seimo rinkimuose. Jie kruopščiai slepiami. Tačiau tokie skaičiai paprastai atskleidžia tikrą vaizdą, kaip galėtų atrodyti Seimas po rinkimų.

Kalbėdami oficialiai visų partijų atstovai būna labai optimistiški. "Manau, kad mes turėsime ne mažiau mandatų naujajame Seime, nei turime dabar", - ne kartą sakė 38 narių frakciją kadenciją baigiančiame parlamente turinčios Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Gediminas Kirkilas.

"Mes orientuojamės į tai, kad laimėsime rinkimus, turėsime Seime didžiausią frakciją ir formuosime naują Vyriausybę", - tikino partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Andrius Kubilius irgi spinduliuoja optimizmu: "Prognozuoju, kad mes turėsime 45-50 vietų Seime ir galėsime imtis iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą".

Liberalcentristų pirmininkas Artūras Zuokas taip pat nusiteikęs optimistiškai. "Tikimės turėti 20-25 vietas Seime", - sakė jis.

Tačiau sociologų atliekamos visuomenės nuomonių apklausos rodo, jog 141 vietą naujajame Seime teks dalytis 7-10 partijoms. Vadinasi, vidutiniškai viena partija gaus 14-20 mandatų. Daugiamandatėje apygardoje bus padalyta 70 vietų. Jas gaus tik tos partijos, kurios peržengs 5 proc. balsų barjerą. Apklausos rodo, kad konservatoriai, "Tvarka ir teisingumas", socialdemokratai ir Darbo partija turėtų nesunkiai peržengti nustatytą barjerą.

Dėl valstiečių liaudininkų, socialliberalų, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, taip pat naujai įsteigtos Tautos prisikėlimo partijos atstovų yra daugiau ar mažiau abejonių. Bet kuri jų gali surinkti daugiau nei 5 proc. balsų, bet gali ir nesurinkti. Vis dėlto naujausios bendrovių "Vilmorus", "Baltijos tyrimai" ir "Spinter tyrimai" apklausos rodo, kad šios partijos turi nemažai galimybių patekti į Seimą.

Rinkimų rezultatai priklausys ir nuo to, kiek rinkėjų ateis balsuoti. Kuo mažiau - tuo naudingiau dešiniesiems politikams, kuo daugiau - tuo geriau populizmą deklaruojančioms partijoms - "Tvarkai ir teisingumui" bei darbiečiams.

2004 m. Seimo rinkimuose dalyvavo 43 proc. rinkėjų. Pernai vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose - kiek daugiau nei 36 proc.

Skaičiuojama, kad konservatoriai turi stabiliausią elektoratą, ateinantį į rinkimus. Tėvynės sąjunga pagal jai ištikimų rinkėjų skaičių net tris kartus lenkia artimiausią persekiotoją - "Tvarkos ir teisingumo" partiją. Patys konservatoriai garantuoja turintys 15-20 proc. visų šalies rinkėjų balsų.

Todėl jei Seimo rinkimuose dalyvautų apie 40-45 proc. visų rinkėjų, konservatoriai gali tikėtis surinkti netgi pusę balsų. Kuo daugiau balsuojančiųjų, tuo mažiau Tėvynės sąjunga gautų balsų ir Seimo narių mandatų.

Šįkart spalio 12 d. drauge bus surengtas ir patariamasis referendumas, kad būtų pratęstas Ignalinos jėgainės darbas. Referendumą inicijavę politikai tikisi, kad tai paskatins rinkėjus aktyviau dalyvauti.

O štai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad į rinkimus ateis apie pusė rinkėjų, tikrai ne daugiau nei 60 proc.

Apskaičiuoti, kas laimės vienmandatėse apygardose, nelengva, nes kiekvienoje jų susiklosto skirtinga, dažniausiai unikali situacija. Neretai žmonės ten balsuoja net nepaisydami kandidato partinės priklausomybės. Partijos yra "susidėliojusios", kuriose apygardose jų kandidatų laukia sėkmė, o kuriose gali tekti pripažinti pralaimėjimą.

Miestų vienmandatėse apygardose geriau turėtų pasirodyti konservatoriai, liberalcentristai, Liberalų sąjūdis. Daugelyje kaimiškųjų apygardų turėtų laimėti valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai, "Tvarkos ir teisingumo" partijos kandidatai ir darbiečiai.

Pavyzdžiui, daugumoje Kauno apygardų sėkmė turėtų lydėti konservatorius, Vilniuje - Tėvynės sąjungos, liberalcentristų, "Tvarkos ir teisingumo", socialliberalų atstovus, Klaipėdoje - liberalus ir liberalcentristus.

Kai kurios apygardos jau senokai "okupuotos" konkrečių politikų. Tarkime, nedaug abejonių, kad Molėtų ir Švenčionių apygardoje turėtų laimėti valstiečių liaudininkų lyderė Kazimiera Prunskienė, Vilkaviškyje - socialdemokratas Algirdas Butkevičius, Kaišiadoryse - kitas socialdemokratas Bronius Bradauskas, Naujojoje Vilnioje - darbietė Jadvyga Zinkevičiūtė. Pakruojo ir Joniškio apygardoje tradiciškai laimi socialdemokratai, Pagėgiuose - "Tvarkos ir teisingumo" partijos atstovai, Šalčininkuose - Lenkų rinkimų akcija.

Vis dėlto ne mažiau nei pusėje apygardų įsiliepsnos tikros batalijos dėl mandatų. Jose neabejotinai prireiks antro rinkimų turo ir tik po jo paaiškės laimėtojas.

Daugiausia mandatų naujajame Seime gali tekti konservatoriams, socialdemokratams arba "Tvarkai ir teisingumui". Tačiau vargu ar bent viena partija turės daugiau nei 40 Seimo narių. Naujoji Vyriausybė turbūt tikrai nebus vien dešinioji, nes Tėvynės sąjunga neras Seime pakankamai mandatų turinčios kitos dešiniosios partijos, su kuria galėtų formuoti stiprią valdančiąją koaliciją.

Todėl konservatoriams arba teks draugauti su socialdemokratais ir formuoti vadinamąją vaivorykštės koaliciją, arba tartis su populistinėmis partijomis, arba ir vėl likti opozicijoje.

Socialdemokratų padėtis po rinkimų gali būti pati patogiausia, nes jie socialliberalus ir valstiečius liaudininkus vadina strateginiais partneriais. Šios trys jėgas suvienijusios partijos, beje, jau dabar esančios valdžioje, gali turėti pakankamai stiprų pagrindą vėl formuoti valdančiąją koaliciją.

Prie jos galėtų prisišlieti ir dabar valdžioje esantys liberalcentristai, ir dabartiniai opozicijos atstovai darbiečiai, ir, jeigu patektų į Seimą, Arūno Valinsko partijos nariai. Tokia aplink socialdemokratus susibūrusi koalicija turi nemažai galimybių sudaryti naują Vyriausybę.

Galimi ir kitokie koalicijų variantai: konservatoriai su liberalios pakraipos partijomis, socialliberalų, valstiečių liaudininkų ir darbiečių triumviratas, prie kurio galėtų prisijungti R.Pakso šalininkai, taip pat socialdemokratų bandymas susitarti su "Tvarka ir teisingumu".

"Beveik neabejotina, kad susidarys vadinamoji vaivorykštės Vyriausybė, jei po būsimų Seimo rinkimų socialdemokratai ir konservatoriai kartu turės daugiau nei pusę mandatų. Manau, jos sugebės susitarti bandydamos eliminuoti kitas partijas ir po truputį stiprinti dvipartinę sistemą", - sakė politologas Algis Krupavičius.

Socialdemokratai vargu ar atsisakytų pretenzijų į "vaivorykštės" premjero postą, net jeigu gautų mažiau mandatų nei konservatoriai. Mat socialdemokratai visuomet gali šantažuoti dešiniuosius galimybe pabėgti į bet kurios kitos kairiojo centro ar populistinių partijų koalicijos glėbį.

Tačiau abejojama, ar abi didžiosios partijos tikrai turės daugiau nei pusę balsų Seime. Politologo nuomone, tikriausiai bus keli galimi valdžios formavimo centrai. Tik partijų aktyvumas ir gebėjimas derėtis su politiniais oponentais lems, kas paims valdžią po rinkimų. Koks bus kiekvieno tokio politinio centro svoris, lems rinkėjų nuotaikos.

"Žmonės dažnai balsuoja pagal nuotaiką. Tuomet ir subjuręs oras rinkimų dieną gali neigiamai paveikti balsuotojo nuotaiką, jau nekalbant apie rinkėjų socialinę ar ekonominę padėtį. Jei ši bus prasta ar bent nesimatys gerėjimo perspektyvos, balsai tikrai bus atiduoti prieš valdžioje esančias partijas, taigi daugiausia už populistus", - sakė A.Krupavičius.

Spalį išrinktas naujas Seimas bus toks pat politiškai margas, koks yra dabartinis. Nemenka tikimybė, kad ir po Seimo rinkimų valdžioje gali išlikti dabartinės koalicijos branduolys.

Pasak dienraščio "Vilniaus diena", partijos intensyviai ruošiasi spalio 12 d. vyksiantiems rinkimams. Jos ne tik dėlioja savo kandidatų sąrašus, rengia agitacinę medžiagą ir reklamos strategiją, bet ir kruopščiai tiria, kiek galėtų gauti mandatų naujajame Seime.

Tam pasitelkiamos visuomenės nuomonių apklausos, partijos skyrių teikiama informacija apie politines nuotaikas miestuose ir rajonuose. Tokios žinios padeda apsispręsti, ar verta tam tikrose apygardose eikvoti pinigus ir jėgas agituojant už savo partiją ir jos keliamą kandidatą.

Neoficialius skaičiavimo duomenis turi kiekviena didesnė partija, ketinanti dalyvauti Seimo rinkimuose. Jie kruopščiai slepiami. Tačiau tokie skaičiai paprastai atskleidžia tikrą vaizdą, kaip galėtų atrodyti Seimas po rinkimų.

Kalbėdami oficialiai visų partijų atstovai būna labai optimistiški. "Manau, kad mes turėsime ne mažiau mandatų naujajame Seime, nei turime dabar", - ne kartą sakė 38 narių frakciją kadenciją baigiančiame parlamente turinčios Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Gediminas Kirkilas.

"Mes orientuojamės į tai, kad laimėsime rinkimus, turėsime Seime didžiausią frakciją ir formuosime naują Vyriausybę", - tikino partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Andrius Kubilius irgi spinduliuoja optimizmu: "Prognozuoju, kad mes turėsime 45-50 vietų Seime ir galėsime imtis iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą".

Liberalcentristų pirmininkas Artūras Zuokas taip pat nusiteikęs optimistiškai. "Tikimės turėti 20-25 vietas Seime", - sakė jis.

Tačiau sociologų atliekamos visuomenės nuomonių apklausos rodo, jog 141 vietą naujajame Seime teks dalytis 7-10 partijoms. Vadinasi, vidutiniškai viena partija gaus 14-20 mandatų. Daugiamandatėje apygardoje bus padalyta 70 vietų. Jas gaus tik tos partijos, kurios peržengs 5 proc. balsų barjerą. Apklausos rodo, kad konservatoriai, "Tvarka ir teisingumas", socialdemokratai ir Darbo partija turėtų nesunkiai peržengti nustatytą barjerą.

Dėl valstiečių liaudininkų, socialliberalų, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, taip pat naujai įsteigtos Tautos prisikėlimo partijos atstovų yra daugiau ar mažiau abejonių. Bet kuri jų gali surinkti daugiau nei 5 proc. balsų, bet gali ir nesurinkti. Vis dėlto naujausios bendrovių "Vilmorus", "Baltijos tyrimai" ir "Spinter tyrimai" apklausos rodo, kad šios partijos turi nemažai galimybių patekti į Seimą.

Rinkimų rezultatai priklausys ir nuo to, kiek rinkėjų ateis balsuoti. Kuo mažiau - tuo naudingiau dešiniesiems politikams, kuo daugiau - tuo geriau populizmą deklaruojančioms partijoms - "Tvarkai ir teisingumui" bei darbiečiams.

2004 m. Seimo rinkimuose dalyvavo 43 proc. rinkėjų. Pernai vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose - kiek daugiau nei 36 proc.

Skaičiuojama, kad konservatoriai turi stabiliausią elektoratą, ateinantį į rinkimus. Tėvynės sąjunga pagal jai ištikimų rinkėjų skaičių net tris kartus lenkia artimiausią persekiotoją - "Tvarkos ir teisingumo" partiją. Patys konservatoriai garantuoja turintys 15-20 proc. visų šalies rinkėjų balsų.

Todėl jei Seimo rinkimuose dalyvautų apie 40-45 proc. visų rinkėjų, konservatoriai gali tikėtis surinkti netgi pusę balsų. Kuo daugiau balsuojančiųjų, tuo mažiau Tėvynės sąjunga gautų balsų ir Seimo narių mandatų.

Šįkart spalio 12 d. drauge bus surengtas ir patariamasis referendumas, kad būtų pratęstas Ignalinos jėgainės darbas. Referendumą inicijavę politikai tikisi, kad tai paskatins rinkėjus aktyviau dalyvauti.

O štai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad į rinkimus ateis apie pusė rinkėjų, tikrai ne daugiau nei 60 proc.

Apskaičiuoti, kas laimės vienmandatėse apygardose, nelengva, nes kiekvienoje jų susiklosto skirtinga, dažniausiai unikali situacija. Neretai žmonės ten balsuoja net nepaisydami kandidato partinės priklausomybės. Partijos yra "susidėliojusios", kuriose apygardose jų kandidatų laukia sėkmė, o kuriose gali tekti pripažinti pralaimėjimą.

Miestų vienmandatėse apygardose geriau turėtų pasirodyti konservatoriai, liberalcentristai, Liberalų sąjūdis. Daugelyje kaimiškųjų apygardų turėtų laimėti valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai, "Tvarkos ir teisingumo" partijos kandidatai ir darbiečiai.

Pavyzdžiui, daugumoje Kauno apygardų sėkmė turėtų lydėti konservatorius, Vilniuje - Tėvynės sąjungos, liberalcentristų, "Tvarkos ir teisingumo", socialliberalų atstovus, Klaipėdoje - liberalus ir liberalcentristus.

Kai kurios apygardos jau senokai "okupuotos" konkrečių politikų. Tarkime, nedaug abejonių, kad Molėtų ir Švenčionių apygardoje turėtų laimėti valstiečių liaudininkų lyderė Kazimiera Prunskienė, Vilkaviškyje - socialdemokratas Algirdas Butkevičius, Kaišiadoryse - kitas socialdemokratas Bronius Bradauskas, Naujojoje Vilnioje - darbietė Jadvyga Zinkevičiūtė. Pakruojo ir Joniškio apygardoje tradiciškai laimi socialdemokratai, Pagėgiuose - "Tvarkos ir teisingumo" partijos atstovai, Šalčininkuose - Lenkų rinkimų akcija.

Vis dėlto ne mažiau nei pusėje apygardų įsiliepsnos tikros batalijos dėl mandatų. Jose neabejotinai prireiks antro rinkimų turo ir tik po jo paaiškės laimėtojas.

Daugiausia mandatų naujajame Seime gali tekti konservatoriams, socialdemokratams arba "Tvarkai ir teisingumui". Tačiau vargu ar bent viena partija turės daugiau nei 40 Seimo narių. Naujoji Vyriausybė turbūt tikrai nebus vien dešinioji, nes Tėvynės sąjunga neras Seime pakankamai mandatų turinčios kitos dešiniosios partijos, su kuria galėtų formuoti stiprią valdančiąją koaliciją.

Todėl konservatoriams arba teks draugauti su socialdemokratais ir formuoti vadinamąją vaivorykštės koaliciją, arba tartis su populistinėmis partijomis, arba ir vėl likti opozicijoje.

Socialdemokratų padėtis po rinkimų gali būti pati patogiausia, nes jie socialliberalus ir valstiečius liaudininkus vadina strateginiais partneriais. Šios trys jėgas suvienijusios partijos, beje, jau dabar esančios valdžioje, gali turėti pakankamai stiprų pagrindą vėl formuoti valdančiąją koaliciją.

Prie jos galėtų prisišlieti ir dabar valdžioje esantys liberalcentristai, ir dabartiniai opozicijos atstovai darbiečiai, ir, jeigu patektų į Seimą, Arūno Valinsko partijos nariai. Tokia aplink socialdemokratus susibūrusi koalicija turi nemažai galimybių sudaryti naują Vyriausybę.

Galimi ir kitokie koalicijų variantai: konservatoriai su liberalios pakraipos partijomis, socialliberalų, valstiečių liaudininkų ir darbiečių triumviratas, prie kurio galėtų prisijungti R.Pakso šalininkai, taip pat socialdemokratų bandymas susitarti su "Tvarka ir teisingumu".

"Beveik neabejotina, kad susidarys vadinamoji vaivorykštės Vyriausybė, jei po būsimų Seimo rinkimų socialdemokratai ir konservatoriai kartu turės daugiau nei pusę mandatų. Manau, jos sugebės susitarti bandydamos eliminuoti kitas partijas ir po truputį stiprinti dvipartinę sistemą", - sakė politologas Algis Krupavičius.

Socialdemokratai vargu ar atsisakytų pretenzijų į "vaivorykštės" premjero postą, net jeigu gautų mažiau mandatų nei konservatoriai. Mat socialdemokratai visuomet gali šantažuoti dešiniuosius galimybe pabėgti į bet kurios kitos kairiojo centro ar populistinių partijų koalicijos glėbį.

Tačiau abejojama, ar abi didžiosios partijos tikrai turės daugiau nei pusę balsų Seime. Politologo nuomone, tikriausiai bus keli galimi valdžios formavimo centrai. Tik partijų aktyvumas ir gebėjimas derėtis su politiniais oponentais lems, kas paims valdžią po rinkimų. Koks bus kiekvieno tokio politinio centro svoris, lems rinkėjų nuotaikos.

"Žmonės dažnai balsuoja pagal nuotaiką. Tuomet ir subjuręs oras rinkimų dieną gali neigiamai paveikti balsuotojo nuotaiką, jau nekalbant apie rinkėjų socialinę ar ekonominę padėtį. Jei ši bus prasta ar bent nesimatys gerėjimo perspektyvos, balsai tikrai bus atiduoti prieš valdžioje esančias partijas, taigi daugiausia už populistus", - sakė A.Krupavičius.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: